Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. spalio mėn. ir 2016 m. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Areštinė, buvusi Jūros gatvėje, buvo įrengta rūsyje, todėl į ją beveik nepatekdavo dienos šviesa, buvo prasta patalpų ventiliacija. Dėl to jis blogai jautėsi, jį kankino depresija, jis patyrė dvasinį sukrėtimą, tapo irzlus, greitai konfliktuojantis, labai išgyveno. Ant areštinės, esančios Kauno gatvėje, langų yra įrengti plastiko skydai, dėl ko buvo apsunkintas dienos šviesos ir gryno oro patekimas į patalpas. Tokios laikymo sąlygos neigiamai veikė jo psichiką. Dėl netinkamų laikymo sąlygų administracijai pretenzijų nereiškė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, jog kamerose trūko erdvės. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėse sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Skundų ar prašymų dėl netinkamų laikymo sąlygų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Iš viso pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėse buvo laikytas 36 paras, iš kurių tik 2 paras nebuvo užtikrinta minimali kameros ploto norma vienam asmeniui. Be to, pareiškėjas kameroje buvo ne visą laiką, o buvo vedamas pasivaikščioti, su juo ir kitais kameroje buvusiais asmenimis buvo atliekami procesiniai veiksmai, todėl laikomų asmenų skaičius kito. Areštinės kamerose vaizdo stebėjimas nebuvo vykdomas. Areštinės, buvusios Jūros gatvėje, patalpose nuolat buvo atliekami remonto darbai, o nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti areštinė Kauno gatvėje. Ši areštinė yra nuolat tikrinama, ar atitinka higienos normų reikalavimus. Visose šios areštinės patalpose yra natūralus apšvietimas, galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, įrengta mechaninė ventiliacija. Pripažinimas, kad dvi paras pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, yra pakankama satisfakcija jo neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo skundas grindžiamas prielaidomis ir nuogirdomis iš kitų asmenų, o ne paties pareiškėjo realiai patirtomis emocijomis ir nepatogumais. Pareiškėjas pripažino, kad stresą patyrė ne dėl netinkamų laikymo areštinėse sąlygų, o dėl deportacijos iš Didžiosios Britanijos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 20 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitą jo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.Teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Teismas iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2017 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-6210 nustatė, kad Klaipėdos AVPK areštinėse pareiškėjas periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. kameroje Nr. 15 vienam asmeniui teko 3,28 kv. m ploto, nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 34 – 5,99 kv. m ploto, nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 5 – 7,68 kv. m ploto, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 4 – 5,12 kv. m ploto, nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 7 – 4,81 kv. m ploto, nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 3 – 5,03 kv. m ploto, nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. birželio 10 d. kameroje Nr. 17 – 5,56 kv. m ploto, nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 2 – 8,49 kv. m ploto, nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 15 d. kameroje Nr. 1 – 7,81 kv. m ploto. Iš to, kas nurodyta, matyti, jog nežymiai pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą (įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą) pareiškėjas buvo laikomas dvi paras. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks pažeidimas vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies požiūriu.Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog areštinės, esančios Jūros g., kamerose iš viso nebuvo langų, paneigė byloje esantis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. K3-98, kuriame nurodyta, kad tikrintose kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 yra skaidraus stiklo atidaromi langai, per kuriuos šios patalpos vėdinamos. 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 ir 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 pažymėta, kad oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus, pelėsių nepastebėta, nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, dezinfekcija, deratizacija, tuo tarpu galima dirbtinės ir natūralios apšvietos, oro judrumo neatitiktis yra susijusi pastato rekonstrukcijos darbais, todėl tai nelaikytina pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-8(18.4.1.3.12) ir 2016 m. spalio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.3-457(18.4.1.3.12) nurodyta, jog visose Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Kauno gatvėje, gyvenamosiose patalpose langai įrengti tinkamai ir per juos sudaryta galimybė patalpas vėdinti, taip pat įrengta mechaninė ventiliacija, ant langų iš išorės uždėtos skaidraus plastiko apsauginės uždangos, yra natūralus apšvietimas, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Šildymas, karštas ir šaltas vanduo į areštinę tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų. Iš šios areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai 2015 m. gruodžio 22 d. akto Nr. 30-IL-16783 matyti, jog areštinės patalpos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintus Saugos ir eksploatavimo reikalavimus.Teismas nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinęs pareiškėjo patirtus nepatogumus dvi paras jį laikant kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, atsižvelgęs į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, teismo prerogatyvą įvertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), aplinkybę, jog nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 20 Eur.

III.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, prašydamas jį pakeisti, pripažįstant pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.Pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė teismui atsiliepimą, kurio turinys viršijo pateikto skundo reikalavimų ribas, t. y. pareiškėjui nenurodžius, jog kamerose trūko erdvės, atsakovo atstovas pateikė teismui atsiliepimą, iš kurio tapo žinoma apie teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto reikalavimo neužtikrinimą. Tačiau atsiliepime pateikti duomenys yra netikslūs, todėl tikslintini atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK areštinės patalpų kadastrinių matavimų byloje esantį patalpų planą ir jų eksplikaciją. Dėl šios priežasties iškilo būtinybė apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 3 d.).Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame tarnybiniame pranešime buvo nurodytas netikslus sanitarinio mazgo zonos plotas, todėl atitinkamai ir vienam asmeniui tekęs kameros plotas. Iš tiesų kameros Nr. 7 plotas yra 11,30 kv. m, sanitarinis mazgas užima 1,42 kv. m plotą, todėl vienam asmeniui teko 4,94 kv. m kameros ploto (vietoje seniau klaidingai nurodyto 4,81 kv. m ploto).Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog kameros ploto trūkumas pareiškėjui susidarė iš dviejų atskirų epizodų po vieną parą. Taip pat nevertino, kad vieną parą areštinės kameros ploto trūkumas buvo ypatingai nežymus – pareiškėjui trūko vos 6 kv. cm kameros ploto. Įvertinus pareiškėjui tekusį plotą (4,94 kv. m), pačiam pareiškėjui pareiškime nereiškiant dėl to nusiskundimų bei objektyviai vertinant ploto neatitikimą, akivaizdu, jog jis buvo toks mažas, kad pareiškėjas iš esmės jo negalėjo pajusti ir dėl to jam nekilo jokių nepatogumų ar išgyvenimų. Juo labiau, kad ir pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, o nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 15 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu (b. l. 94–99) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam 20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu dvi paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą (žr. šios Nutarties 7 p.): 2015 m. lapkričio 26–27 d. kameroje Nr. 15 vienam asmeniui teko 3,28 kv. m ploto, o 2016 m. kovo 16–17 d. kameroje Nr. 7 – 4,81 kv. m ploto. Jokių kitų pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka tiek su konstatuotu pareiškėjo teisių pažeidimu, tiek su pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu.Teisėjų kolegija iš pareiškėjo 2017 m. kovo 6 d. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo negrindė aplinkybe, kad jam Klaipėdos AVPK areštinėje atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 15 d. teko mažiau kameros ploto, nei nustatyta teisės aktuose (b. l. 3). Atsiliepimą į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas pateikė 2017 m. kovo 27 d. Pareiškėjas raštu savo skundo netikslino ir nepildė, tačiau 2017 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kamerose trūko vietos (b. l. 88–89).Šiuo atveju reikia atsakyti į klausimą, ar galėjo pirmosios instancijos teismas priimti skundžiamą sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturinės žalos atlyginimo, kai žalos patyrimas grindžiamas aplinkybe dėl per mažo kameros ploto, nurodyta žodžiu teismo posėdžio metu.Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad pareiškėjas turėjo teisę raštu patikslinti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo atsakovo atstovo atsiliepimo gavimo dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos dėl per mažo kameros ploto, atlyginimo, taip pat būtent vien tik šiuo pagrindu (visi pareiškėjo raštu pateikto skundo argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti) priteisė pareiškėjui 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pažeidęs procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.