Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Rūtos Miliuvienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“ televizija skundą atsakovei viešajai įstaigai Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Nataiva“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Lietuvos ryto“ televizija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. EKS-18/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas.

Nurodo, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėja programoje „Patriotai“ („Lietuvos rytas.tv“, 2017 m. gruodžio 5 d., toliau – ir Programa) pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3 straipsnį. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad Programoje buvo papasakota konfliktinė istorija, kurioje dalyvavo mažiausiai dvi pusės su skirtingomis nuomonėmis. Komisijos vertinimu, visa apie šią istoriją pateikta informacija buvo šališka ir vienpusė, nes iš esmės buvo pagrįsta vienintelio suinteresuoto asmens nuomone ir vertinimais, kuris visą turimą medicininio pobūdžio informaciją, be kita ko, galėjo interpretuoti klaidingai arba sau tinkama linkme. Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją ir siekdami tikslumo, Programos rengėjai galėjo pateikti nepriklausomo specialisto, pvz. Programos heroję konsultavusio „Santaros“ klinikų mediko, nuomonę apie Programoje minimas medicinines diagnozes ir galimas jų atsiradimo priežastis bei pasekmes, tačiau to nepadarė.

Paaiškina, kad Programoje buvo pasakojama apie tai, kaip iš „Santaros“ klinikų į VšĮ Širvintų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) laikinai slaugai atvežta senyvo amžiaus moteris netrūkus mirė dėl galimai nepakankamos ir (ar) netinkamos jos priežiūros. Programa buvo paremta mirusiosios anūkės pasakojimu, kuri teigė, jog močiutė į Ligoninę buvo atgabenta geros būklės, tačiau po 10 dienų mirė. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – bendras kūno išsekimas bei daugybinės pragulos, kurios, šią istoriją paviešinusios anūkės teigimu, atsirado Ligoninėje dėl jos personalo kaltės. Mirusiosios anūkė taip pat papasakojo, kad prieš mirtį jos močiutės sveikata sunkiai komplikavosi ir jog šios komplikacijos, ją konsultavusio „Santaros“ klinikų mediko teigimu, galėjo atsirasti dėl pragulų ir prastos močiutę slaugiusio personalo kvalifikacijos. Programoje taip pat buvo pakalbinta mirusiosios moters anūkės anyta, kuri marčios poziciją palaikė, Ligoninės atstovai, kurie komentuoti situaciją atsisakė, ir Širvintų rajono savivaldybės merė, kuri apsiribojo bendro pobūdžio komentaru apie sveikatos įstaigų priežiūrą.

Pažymi, kad Programoje buvo reiškiamos pretenzijos Ligoninei dėl galimai nepakankamos ir (ar) netinkamos ligonės priežiūros, įvardijama jos oficiali mirties priežastis. Pareiškėja, vadovaudamasi Kodekso 3, 5 ir 20 straipsnių nuostatomis, pateikė ne mažiau kaip dvi skirtingų asmenų nuomones apie Programoje aptariamą situaciją, kritikuojamam asmeniui (Ligoninei) ir jo steigėjui (rajono merei) suteikdama galimybę paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją. Teigia, kad kritikuojami asmenys informacijos iš esmės nei paaiškino, nei patikslino, nei paneigė. Esant tokiai situacijai, pareiškėjos nuomone, Sprendimo argumentas, kad Kodekso 3 straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, jog vis tiek dar buvo privalu pateikti nepriklausomo specialisto nuomonę, yra akivaizdžiai perteklinis, dirbtinis ir todėl nepagrįstas. Mano, jog pagal tokią atsakovės logiką, panaikinamos pateikiamų nuomonių kiekybinės ir kokybinės ribos, iš Programos rengėjų reikalaujama, kad vietoje kritikuojamų asmenų neigiamą informaciją aiškintų kažkokie tretieji asmenys ir pan.

Nurodo, jog Sprendime nėra pasakyta, kas pažeidė Kodekso 3 straipsnio reikalavimus: Programos rengėjas ( VšĮ „Nataiva“), skleidėjas ( „Lietuvos ryto“ televizija) ar žurnalistai, tiesiogiai rengę Programą, abstrakčiai nurodant, kad Programoje buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis ir pareiškėja įpareigojama paskelbti Sprendimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 79 punktu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. sutarties Nr. 16/08/26-01 2.1.7. punktu, teigia, kad būtent laidos rengėjas (prodiuseris), nagrinėjamu atveju – trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Nataiva“, asmeniškai atsako, kad kuriamos laidos turinys atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, VIĮ. Daro išvadą, jog pareiškėja nepažeidė VIĮ 3straipsnyje nustatytų bendrųjų visuomenės informavimo principų.

Pažymi, kad pagal VIĮ 46 straipsnio 2 dalyje suformuluotą taisyklę, kuri yra specialioji teisės norma, konkretizuojanti bendrąją teisės normą ir pritaikyta ribotam asmenų ratui, Kodekso normos taikomos tik Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija), vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, narių – Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Regioninių televizijų asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos – veiklai. Pareiškėja niekada nepriklausė ir nepriklauso nė vienai iš VIĮ nurodytų Asociaciją sudarančių organizacijų (sąrašas baigtinis), todėl Kodekso normos jos atžvilgiu negali būti taikomos.

Pareiškėjos nuomone, faktą, kad Kodeksas gali būti taikomas ne visiems rengėjams ir skleidėjams, papildomai patvirtina ir tai, kad Kodeksą 2016 m. vasario 29 d. priėmė ne visi viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, o tik Asociacijos narių atstovai savo susirinkime. Pareiškėja nei buvo kviesta, nei turėjo teisę, nei dalyvavo šiame susirinkime. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, iš esmės pareiškėjos konkurentai, nepaisydami aiškių įstatymo nuostatų, yra savavališkai uzurpavę teisę „teisti ir bausti“ tiek pareiškėją, tiek ir kitus savo konkurentus, taipogi nepriklausančius Asociacijai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Nataiva“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr.EKS-18/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Ligoninė su 2017 m. gruodžio 4 d. skundu kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad 2017 m. gruodžio 30 d. į Ligoninės patalpas be suderinimo įsiveržė lrytas.tv laidos „Patriotai“ filmavimo grupė, kuriai vadovavo J. Smoriginas, sutrikdydama slaugos ir palaikomojo, kineziterapijos skyrių darbą, J. Smoriginas įžeidinėjo ir kaltino skyriaus darbuotojus tikrovės neatitinkančiais kaltinimais, Ligoninės direktoriaus pavaduotoją A. Skorupską pavadino „mėsininku“, ir prašydama įvertinti Programos bei jos vedančiojo J. Smorigino elgesio atitikimą Kodekso straipsniams. Informavo, kad Programoje minima 88 m. pacientė Ligoninėje mirė dėl kelių sunkių lėtinių ligų, jai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko visus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (b. l. 39–40).

Ligoninės skundas dėl Programos buvo nagrinėjamas 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir savo poziciją, be kita ko, atsakydami į Komisijos narių klausimus, išdėstė pareiškėjos advokatė, žurnalistas Jurijus Smoriginas ir Ligoninės direktorės pareigas laikinai einanti Elona Pečiukaitienė. Komisijos vertinimu, Programa buvo šališka, visa informacija buvo pagrįsta vienintelės suinteresuotos anūkės nuomone ir vertinimais, nebuvo pateikta nė vieno nepriklausomo situacijos vertinimo. Siekdami tikslumo, Programos rengėjai privalėjo pateikti daugiau nuomonių, pvz., „Santaros“ klinikų atstovo, nes visa medicininio pobūdžio informacija iš šios klinikos taip pat buvo perteikta anūkės lūpomis, o ji ne tik galėjo jos tinkamai nesuprasti, bet ir interpretuoti sau tinkama linkme. Visi Komisijos nariai, balsuodami „už“, posėdžio metu nusprendė pripažinti, kad Programoje buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones (b. l. 36–38).

– reikalavimas pateikti nepriklausomo specialisto nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, vadovaudamasi Kodekso 3, 5 ir 20 straipsnių nuostatomis, pateikė ne mažiau kaip dvi skirtingų asmenų nuomones apie Programoje aptariamą situaciją, kritikuojamam asmeniui (Ligoninei) ir jo steigėjui (rajono merei) suteikdama galimybę paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją, yra akivaizdžiai perteklinis, dirbtinis ir todėl nepagrįstas;

– už Programos turinio atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams atsako ne pareiškėja, kuri nepažeidė VIĮ 3straipsnyje nustatytų bendrųjų visuomenės informavimo principų, o trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Nataiva“;

– Kodekso normos pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomos, nes ji nėra Asociacijos narė; Komisija, priimdama Sprendimą dėl pareiškėjos transliuotos Programos atitikimo Kodekso normų reikalavimams, peržengė savo kompetencijos ribas ir išsprendė klausimą, nepriklausantį jos jurisdikcijai, nes nei VIĮ, nei joks kitas teisės aktas jai tokios teisės nesuteikia.

Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma, pasisakytina dėl Komisijos kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą ir pareiškėjos nedalyvavimo Asociacijos veikloje. Pagal VIĮ, nustatančio viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str. 1 d.), 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Žurnalistai turi pareigą, be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais ir kt. (VIĮ 41 str. 2 d.). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas (VIĮ 43 str. 1 d.).

VIĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. VIĮ 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46¹ str. 3 ir 4 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, aiškindamas minėtas VIĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016, 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-320-146/2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-711-624/2016, 2017 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017), darytina išvada, jog tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra Asociacijos narė, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis, be kita ko, Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti asmenų skundus dėl jos veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad dėl to, jog ji nėra Asociacijos narė, Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl Kodekso 3 straipsnio pažeidimo pažymėtina, kad Kodekso 3 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, Kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017)).

Komisija Sprendime Kodekso 3 straipsnio pažeidimą konstatavo, nustačiusi, jog visa Programoje pateikta informacija buvo šališka ir vienpusė, kadangi iš esmės buvo pagrįsta vienintelio suinteresuoto asmens nuomone ir vertinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Kodekso 3 straipsnio normos aiškinimas yra pagrįstas ir atitinka nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją. Ginčo Programoje buvo pasakojama apie tai, kad į Ligoninę laikinai slaugai buvo atvežta senyvo amžiaus moteris, kuri po 10 dienų mirė, mirusiosios anūkės teigimu, dėl galimai nepakankamos ir (ar) netinkamos jos priežiūros Ligoninėje. Šią mirusiosios anūkės poziciją palaikė ir pastarosios anyta. Ligoninės direktoriaus pavaduotojas, keletą kartų pabrėždamas, kad informacija apie asmens sveikatos būklę ir asmeniui teiktas sveikatos paslaugas yra teikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir ją galėtų gauti mirusiosios įstatyminė atstovė (Programos vaizdo įrašo 00.51–1.01 min., 5.09–5.29 min., 11.03–11.12 min.), Programos vedėjui atsisakė komentuoti situaciją. Širvintų rajono savivaldybės merė dėl Ligoninės veiklos nurodė, jog ji jokių nusiskundimų negirdėjo, teigdama, kad gavusi konkrečius faktus, problemą aiškinsis (Programos vaizdo įrašo 9.24–9.44 min.). Įvertinus Programos turinį, darytina išvada, kad joje pateikiant konfliktinę situaciją, buvo pateikta tik vienos iš šio konflikto pusių (mirusiosios anūkės) pozicija, todėl tai negali būti laikoma nuomonių (pozicijų) įvairovės užtikrinimu Kodekso 3 straipsnio prasme. Tai, kad Ligoninės atstovas atsisakė komentuoti konfliktinę istoriją, motyvuodamas teisės į informaciją apie pacientams teikiamas paslaugas ir jų sveikatos būklę neteikimu asmenims, neturintiems teisės gauti tokią informaciją, o merė, nebūdama medicinos srities specialistė, be to, tikėtina, apie Programoje nagrinėtą situaciją sužinojusi tik Programos filmavimo grupei atvykus pas ją ir uždavus klausimus, atsakė bendro pobūdžio teiginiu apie sveikatos įstaigos priežiūrą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuomonių įvairovė Programoje buvo užtikrinta. Sutiktina su Komisijos pozicija, kad nagrinėjamu atveju Programos rengėjai galėjo pateikti nepriklausomo specialisto, pvz., Programos heroję konsultavusio „Santaros“ klinikų mediko, nuomonę apie Programoje minimas medicinines diagnozes ir galimas jų atsiradimo priežastis bei pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teigtina, jog, nesant vienos iš konflikto šalies paaiškinimų, Komisijos reikalavimas pateikti nepriklausomo specialisto nuomonę nagrinėjamu atveju nėra perteklinis.

Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, jog pareiškėja skunde nurodė, kad kritikuojami asmenys (Ligoninė ir rajono merė) ginčijamo įvykio nepaaiškino ir netikslino. Taigi pareiškėjos motyvas, kad ji pateikė dvi skirtingų asmenų nuomones ne tik kad neatitinka faktinių bylos duomenų, bet ir prieštarauja pačios pareiškėjos teiginiams.

Dėl pareiškėjos argumento, kad ne ji, o laidos rengėjas (prodiuseris) – trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Nataiva“, turėtų būti laikomas atsakingu už kuriamos laidos turinio atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, nurodytina, kad Sprendime konstatuota, jog Kodekso 3 straipsnio pažeidimas padarytas programoje „Patriotai“, transliuotoje 2017 m. gruodžio 5 d. „Lietuvos rytas.tv“. Pagal VIĮ 2 straipsnio 72 dalį, televizijos programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei. Tokiu būdu pareiškėjai tenka redakcinė atsakomybė už kiekvieną jos parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą, nepriklausomai nuo to, rengė ji ją pati ar nepriklausomi kūrėjai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi aukščiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. EKS-18/18 teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad programoje „Patriotai“ („Lietuvos rytas.tv“, 2017 m. gruodžio 5 d.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis ir įpareigojo pareiškėją paskelbti šį sprendimą televizijos programoje „Lietuvos rytas.tv“. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“ televizijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.