Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 4 d. sukčiavimas P. E. L. atžvilgiu) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 5 d. sukčiavimas B. S. atžvilgiu) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 6 d. sukčiavimas J. I. Č. atžvilgiu) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 6 d. nusikalstama veika) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 6 d. nusikalstama veika) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 11 d. sukčiavimas J. A. atžvilgiu) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 13 d. sukčiavimas B. S. atžvilgiu) bei jam paskirta 2 (dviejų) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 19 d. sukčiavimas K. L. atžvilgiu) bei jam paskirta 3 (trijų ) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 22 d. sukčiavimas O. K. atžvilgiu) bei jam paskirta 3 (trijų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 22 d. sukčiavimas R. R. atžvilgiu) bei jam paskirta 3 (trijų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 26 d. sukčiavimas B. M. atžvilgiu) bei jam paskirta 3 (trijų ) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. kovo 8 d. sukčiavimas J. V. atžvilgiu) bei jam paskirta 3 metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. kovo 14 d. sukčiavimas V. K. atžvilgiu) bei jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 6 d. sukčiavimas J. I. Č. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, bei paskirta subendrinta – 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 1000 Eur turtinė žala P. E. L. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 700 Eur turtinė žala B. S. naudai.

Priteista solidariai iš M. T., E. G. bei V. S. 2415 Eur turtinė žala J. I. Č. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 400 Eur turtinė žala J. A. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 1650 Eur turtinė žala B. S. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 300 Eur turtinė žala K. L. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 450 Eur turtinė žala O. K. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 1400 Eur turtinė žala R. R. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 2600 Eur turtinė žala B. M. naudai.

Priteista solidariai iš M. T. bei E. G. 840 Eur turtinė žala J. V. naudai.

Priteista iš M. T., E. G., E. J. ir V. S. po 39,42 Eur proceso išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. T., E. J. bei V. S., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu E. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su M. T. ir V. S., 2017 m. vasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, E. G. (duomenys neskelbtini) atliekant bausmę kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, subūrus organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti, sukūrus nusikaltimų padarymo planą, suradus nusikaltimų bendrininkus ir E. G. vadovaujant organizuotos grupės nariams, duodant jiems konkrečius nurodymus dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, nenustatytam asmeniui, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambinus telefonu nukentėjusiesiems melagingai prisistačius jų artimaisiais ir melagingai pranešant, kad jų artimasis ar giminaitis padarė veiką, dėl ko buvo sužalotas kitas asmuo, kurio gydymui ar atsiradusiai žalai padengti reikia sumokėti piniginę sumą tam, kad jų giminaitis ar artimasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, tokiu būdu, įtikinus nukentėjusiuosius, kad jie perduotų pinigus atsiųstam organizuotos grupės nariui, pasiuntiniui M. T., o nenustatytam asmeniui, kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, parenkant nusikalstamų veikų įvykdymo laiką ir vietą bei su nukentėjusiaisiais palaikant telefonu nenutrūkstamą pokalbį tol, kol ateidavo į nukentėjusiųjų namus M. T. ir paimdavo apgaulės būdu išviliotą jų turtą, E. G. nurodydavo organizuotos grupės nariui M. T., kada ir į kur reikia nuvykti, kuo nuvykus prisistatyti, ką iš nukentėjusiųjų paimti bei kaip elgtis su neteisėtai įgytu turtu. M. T., vykdydamas E. G. telefonu duotus nurodymus, vykdavo pas nukentėjusiuosius, prisistatinėdavo tariamais nukentėjusiųjų artimaisiais, imdavo iš nukentėjusiųjų apgaulės įtakoje perduodamas pinigų sumas, materialines vertybes bei jas perduodavo E. G. nurodytiems asmenims, E. G. parūpinandvo M. T. nusikalstamos veikos darymo įrankius, t. y. ne mažiau kaip 4-ris mobiliojo ryšio telefonus, koordinuodavo nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų, materialinių vertybių perdavimą kitiems asmenims bei skirdavo atlygį nusikalstamą veiką įvykdžiusiam organizuotos grupės nariui M. T.. Tokiu būdu E. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui betarpiškai parengus nusikalstamas veikas ir joms vadovavus, M. T., E. G., V. S., veikdami organizuotoje grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, esančiais laisvėje ir kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, įvykdė nusikalstamas veikas:

1.1.M. T. ir E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 4 d., apie 20.04 val., paskambinus nukentėjusiajai P. E. L. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius chirurgu J. S., melagingai nurodžius, kad P. E. L. pusbrolio žmona vardu M. griūdama sužalojo moterį, kurios gydymui reikalingi pinigai ir nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o P. E. L. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 700 Eur ir auksinį žiedą 300 Eur vertės, tą pačią dieną E. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino M. T. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį ir nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu vardu ir pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 700 Eur ir auksinį žiedą, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu, M. V. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą bei paėmė iš P. E. L. apgaulės būdu išviliotus 700 Eur ir auksinį žiedą, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko M. T. sau kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 600 Eur ir auksinį žiedą parke, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini) perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą P. E. L. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 1000 Eur;

1.2. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 5 d., apie 15.01 val., paskambinus nukentėjusiajai B. S. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius I., vėliau daktaru bei melagingai nurodžius, kad B. S. giminaitė vardu I., poliklinikoje nukrito nuo laiptų ir griūdama sužalojo kitą moterį, kurios gydymui reikalingi pinigai bei nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, tokiu būdu B. S. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 700 Eur, tą pačią dieną E. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino M. T. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį, nurodė jam nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), ir svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 700 Eur. M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš B. S. apgaulės būdu išviliotus 700 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko M. T. sau kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 600 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą B. S. priklausantį turtą, t. y. pinigus 700 Eur.

1.3. M. T. bei E. G. ir V. S., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 6 d., apie 12.10 val., paskambinus nukentėjusiajai J. I. Č. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir melagingai nurodžius, kad J.I. Č. draugė A. susižalojo koją ir krisdama sužalojo kitą moterį, kurios gydymui reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko J. I. Č. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 100 Eur ir savo (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, tą pačią dieną E. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono numerio paskambino M. T. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą telefono numerį ir nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu ir pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 100 Eur ir mokėjimo kortelę, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu, M. V. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą bei paėmė iš J. I. Č. apgaulės būdu išviliotus 100 Eur ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini) su PIN kodu, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, taip M. T. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini), išduotą J. I. Č. vardu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, t. y. PIN kodu, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti. Toliau M. T., vykdydamas E. G. duodamus nurodymus telefonu, kad išgryninti kiek įmanoma daugiau pinigų, 2017 m. vasario 6 d., (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. (duomenys neskelbtini), išduotą J. I. Č. vardu ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai atliko finansines operacijas, o būtent: 12:52:02 val. įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip J. I. Č. bei nurodydamas bankomatui išduoti 1000 Eur, tačiau viršijus pinigų išdavimo limitą, pinigų nepaimdamas; 12:56:07 val. įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip J. I. Č., atlikdamas balanso peržiūrą; 12:57:26 val. įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip J. I. Č. bei nurodydamas bankomatui išduoti 500 Eur ir iš sąskaitos nuimdamas 500 Eur; 12:57:58 val. įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip J. I. Č. bei nurodydamas bankomatui išduoti 500 Eur, tačiau viršijus pinigų išdavimo limitą, pinigų nepaimdamas, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudojo svetimą (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), išduotą J. I. Č. vardu, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Po to M. T., vykdydamas E. G. nurodymus, (duomenys neskelbtini) J. I. Č. banko kortelę perdavė V. S., prisistačiusiai V., kuri vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės bendrininko, atlikinėjančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas nurodymus, ir kuris apie 14.54 val., telefonu numeris (duomenys neskelbtini) davė nurodymus V. S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kad nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), prisistatyti V. bei paimti apgaulės būdu išviliotą J. I. Č. priklausančią elektroninę mokėjimo priemon., V. S. tą pačią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) bei paėmė iš M. T. apgaulės būdu išviliotą elektroninę mokėjimo priemonę. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės bendrininkui, atlikinėjančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, telefonu padiktavus V. S. neteisėtai įgytos J. I. Č. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės PIN kodą, V. S. nuvyko į parduotuvę(duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės bendrininko, atlikinėjančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymu neteisėtai panaudojo J. I. Č. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir PIN kodą, t. y. tą pačią dieną, 15:36:34 val., atsiskaitė už juvelyrinius dirbinius: auksinę vyrišką apyrankę ir grandinėlę bendrai 1815 Eur sumai. Vėliau M. T., vykdydamas E. G. nurodymus, o V. S. – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės bendrininko, atlikinėjančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, perdavė pinigus 500 Eur ir aukso dirbinius nurodytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Taip M. T. bendrai su E. G. bei V. S. ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą, J. I. Č. priklausantį turtą bendros 2415 Eur vertės bei tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė, realizavo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir inicijavo bei atliko finansines operacijas.

1.4. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 11 d., apie 15.14 val., paskambinus nukentėjusiajai J. A. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad J. A. anūkė K. pateko į avariją ir reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o J. A. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 400 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 400 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), ir svetimu, T. M. vardu bei pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš J. A. apgaulės būdu išviliotus 400 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 300 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą J. A. priklausantį turtą, t. y. pinigus 400 Eur.

1.5. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d., apie 13.47 val., paskambinus nukentėjusiajai B. S. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius nukentėjusiosios anūke, melagingai nurodžius, kad ją pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis, o vyras vairavęs automobilį smarkiai sužalotas ir jam reikalinga operacija, o kad išvengti nemalonumų reikalingi pinigai padengti nuostoliams, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o B. S. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1650 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 1650 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu, T. M. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš B. S. apgaulės būdu išviliotus 1650 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 1550 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui L. Ž.. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą, B. S. priklausantį turtą, t. y. pinigus 1650 Eur.

1.6. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 19 d., apie 15.10 val., paskambinus nukentėjusiajai K. L. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad K. L. vyro sesuo G. pateko į avariją, todėl reikalingi pinigai, kad policija jos nebaustų, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, dėl ko K. L. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 300 Eur ir juvelyrinius dirbinius, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino jam M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini) paimti apgaulės būdu išviliotus 300 Eur bei juvelyrinius dirbinius, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini) paėmė iš K. L. apgaulės būdu išviliotus juvelyrinius dirbinius: auksinį žiedą 200 Eur vertės, 4 vienetus gintarinių karolių 200 Eur vertės, bei 300 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 200 Eur ir auksinį žiedą 200 Eur vertės perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, o gintarinius karolius išmetė. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą K. L. priklausantį turtą bendros 700 Eur vertės.

1.7. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 22 d., apie 14.51 val., paskambinus nukentėjusiajai O. K. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius O. K. anūke, melagingai nurodžius, kad ją ne pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis, o vyras, vairavęs automobilį sunkiai sužalotas, jog išvengti nemalonumų reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o O. K. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 450 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini) paimti apgaulės būdu išviliotus 450 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), paėmė iš O. K. apgaulės būdu išviliotus 450 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 350 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą O. K. priklausantį turtą, t. y. pinigus 450 Eur.

1.8. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 22 d., apie 19.27 val., paskambinus nukentėjusiajai R. R. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad nukentėjusiosios anūkė ėjo neleistinoje vietoje ir sukėlė avariją, dėl ko sugadinti du automobiliai, ir kad išvengti nemalonumų reikalinga sumokėti 5000 Eur, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o R. R. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1400 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 1400 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu, T. M. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš R. R. apgaulės būdu išviliotus 1400 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 1300 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, t. y. M. B.. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą R. R. priklausantį turtą, t. y. pinigus 1400 Eur;

1.9. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 26 d., apie 18.59 val., paskambinus nukentėjusiajai B. M. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius nukentėjusiosios anūke ir policijos tyrėju R. G., melagingai nurodžius, kad nukentėjusiosios anūkę ne pėsčiųjų perėjoje partrenkė automobilis, o vyras vairavęs automobilį D. B. sunkiai sužalotas, o tam, kad išvengti nemalonumų reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o B. M. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1900 Eur ir auksinius dirbinius, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 1900 Eur ir auksinius dirbinius, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu, T. B. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš B. M. apgaulės būdu išviliotus auksinius dirbinius: grandinėlę 300 Eur vertės ir vestuvinį žiedą 400 Eur vertės, bei 1900 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 100 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 1800 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, bei auksinius dirbinius E. G. nurodytam taksi vairuotojui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą B. M. priklausantį turtą bendros 2600 Eur vertės;

1.10. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 8 d., apie 18.49 val., paskambinus nukentėjusiajai J. V. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius kriminalinės policijos pareigūnu, melagingai nurodžius, kad J. V. draugė G. pateko į avariją, dėl jos kaltės yra sužalotas kitas asmuo, reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o J. V. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 840 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino jam M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), bei svetimu vardu ir pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 840 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš J. V. apgaulės būdu išviliotus 840 Eur, iš kurių vėliau tą pačią dieną E. G. nurodymu 200 Eur pasiliko sau M. T. kaip atlyginimą už įvykdytą nusikalstamą veiką, o likusius 640 Eur perdavė E. G. nurodytam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą J. V. priklausantį turtą pinigus 840 Eur;

1.11. M. T. bei E. G., veikdami organizuotoje grupėje ir vieninga tyčia dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo apgaule su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais įvykdė sukčiavimą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu organizuotos grupės nenustatytam nariui, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d., apie 17.37 val., paskambinus nukentėjusiajai V. K. į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), po to į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius nukentėjusiosios seserimi ir Anglijoje esančios Lietuvos ambasados atstovu, melagingai nurodžius, kad nukentėjusiosios sesuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas D. M., o norint išvengti nemalonumų reikalingi pinigai, nurodžius pinigus perduoti atsiųstam pasiuntiniui, o V. K. apgaulės įtakoje sutikus perduoti 1000 Eur, tą pačią dieną E. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino M. T. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) nurodė nuvažiuoti adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu vardu bei pavarde pasirašius ant pinigų perdavimo – priėmimo rašto, paimti apgaulės būdu išviliotus 1000 Eur, po ko M. T. tą pačią dieną nuvyko adresu – (duomenys neskelbtini), svetimu, T. M. vardu ir pavarde pasirašė pinigų perdavimo – priėmimo raštą, paėmė iš V. K. apgaulės būdu išviliotus 1000 Eur, kurių E. G. nurodymu nespėjo paskirstyti, nes išeinant iš namo laiptinės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip M. T. bendrais su E. G. ir kitais organizuotos grupės narių veiksmais savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą V. K. priklausantį turtą – pinigus 1000 Eur.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti, sumažinti jam paskirtą bausmę ir skirti švelnesnę bausmę, artimą BK 182 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Taip pat prašo į paskirtą bausmę įskaičiuoti pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, o ne nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tinkamai neišanalizavo ir neįvertino teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, juos vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko padarė prielaidomis pagrįstas išvadas dėl jo veiksmų darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teigia, kad jo kaltė yra grindžiama vien tik netiesioginiais įrodymais – telefoniniu pokalbiu bei vienintelio liudytojo, kuris jo atžvilgiu yra šališkas, parodymais. Nurodo, kad visiškai nesuprato jam pateikto kaltinimo, neigė savo kaltę ir tvirtina, jog jis buvo įtrauktas į nusikalstamų veikų darymą, t. y. jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Teigia, kad jo vaidmuo šiuose nusikaltimuose pasireiškė tuo, jog jis paskambindavo ir pasakydavo kur nuvykti paimti pinigų, už ką jis gaudavo cigarečių, tačiau jis nekoordinavo ir organizuotos grupės nusikalstamoms veikoms daryti nesukūrė. Teigia, kad byloje nėra nustatytas nei tikslus laikas, nei kiti nusikalstamų veikų dalyviai, taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra organizatorius. Jo įsitikinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, dėl ko paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, kad jis negyvena kriminalinio gyvenimo ir stengiasi atlikti jam paskirtą bausmę.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra organizatorius.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir susipažinusi su byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas ir kurie patvirtino E. G. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. G. pripažino kaltu dėl 11 kvalifikuotų sukčiavimų (BK 182 straipsnio 2 dalis), vieno neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 straipsnio 1 dalis), vieno neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (BK 215 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. G. kaltės. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais bei teisme ištirtais bylos duomenimis, t. y. kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu nuteistojo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą.

9. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Taigi ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, E. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis koordinavo nusikalstamų veikų atlikimo eigą, buvo organizuotos grupės narys (kaip vienas iš organizatorių) bei sukčiavimų metu skambindavo M. T. ir nurodydavo kokius veiksmus reikia daryti, kur nueiti, ką sakyti, kad M. T. paimtų pinigus iš apgautų asmenų. Pats nuteistasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nesutiko atsakinėti į pateiktus klausimus bei atsisakė pasirašyti ant jam pareikštų įtarimų ir protokolų, o teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis niekam neskambino, kažkas juo apsimetinėjo. Taip pat jis parodė, kad su E. J. atlieka kartu bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, bet atskiruose aukštuose, o su M. T. niekada nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tokia nuteistojo E. G. pozicija yra jo gynybinė pozicija, kadangi tokius nuteistojo teiginius paneigia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

11. Kaip matyti, kaltinamasis M. T., viso proceso metu nuosekliai ir nedvejodamas nurodė, kad jam vykdant nusikalstamas veikas (nueinant pas nukentėjusiąsias į namus, iš jų paimant pinigus arba kartais kartu su jais ir juvelyrinius dirbinius, bei tai perduodant jam skambinusio asmens nurodytiems asmenims) visais atvejais skambindavo vienas ir tas pats asmuo. Tas asmuo jam duodavo konkrečius nurodymus kaip elgtis, ką daryti, kur nuvykti, ką sakyti, ką daryti paėmus pinigus bei kitus daiktus. Nepaisant to, kad teisiamajame posėdyje M. T. negalėjo tiksliai pasakyti iš posėdžio metu išgirsto E. G. balso ar jam skambino būtent E. G., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad jam skambino vienas ir tas asmuo. Juo labiau nuo nusikalstamų veikų padarymo buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas ir teisme M. T. negalėjo nurodyti daugybės esminių faktinių aplinkybių, todėl prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, aplinkybę, kad M. T. skambino ir nurodymus davė būtent E. G., patvirtina ir liudytojo S. A. parodymai. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, liudytojas S. A. parodė, kad 2017 m. vasario – kovo mėnesiais jis atliko kriminalinę žvalgybą E. G. atžvilgiu ir E. G. balsą iš karto atpažino, nes ne vieną mėnesį klausėsi jo pokalbių. Liudytojas S. A. paaiškino, kad jis gali atpažinti kontroliuojamo asmens balsą, net jeigu balsas yra keičiamas į moterišką. Taigi, abejoti liudytojo S. A. patikimumu ir jo parodymų teisingumu, nėra jokio pagrindo. Tai, kad E. G. bendravo telefonu su M. T., patvirtina ir byloje esantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai (duomenys neskelbtini) bei informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog buvo kontroliuojamas E. G. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu buvo užfiksuoti E. G. bei M. T. pokalbiai, vykdant nusikalstamas veikas (t.10, b. l. 41-47). Taipogi, kad E. G. atliko nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, iš dalies patvirtina ir netiesioginiai įrodymai - liudytojo A. A. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. A. 2017-09-14 apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis yra girdėjęs, jog E. G. turėjo vadinamąsias „kojas“ – asmenį, kuris eidavo paimti pinigus. To asmens vardas buvo M. (t., 5, b. l. 135). Liudytojas A. A. apklausos protokolą pasirašė, nurodė, kad jį perskaitė ir jis surašytas teisingai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus kardinaliai pateikė, teigdamas, kad jie neteisingi ir tokių paaiškinimų niekada nedavė, jis buvo priverstas tiesiog pasirašyti. Nors A. A. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jį privertė pasirašyti, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojos R. Ž. parodymai. Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji atliko A. A. apklausą ir apklausos metu buvo tik ji ir A. A.. Jai A. A. parodymus apie tai, kad E. G. turėjo vadinamąsias „kojas“- asmenį (duomenys neskelbtini), t. y. vaikiną vardu M., davė laisva valia. Liudytoja R. Ž. patvirtino, kad ji tik rašė ir klausinėjo. A. A. protokolą perskaitė pats ir parašus padėjo savo noru. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog liudytoja R. Ž. būtų suinteresuota bylos baigtimi, byloje nėra nustatyta. Taip pat byloje nustatyta, kad nenustatyti asmenys M. T. perdavė mažiausiai keturis mobiliojo ryšio telefonus, skirtus bendravimui su E. G., kas tik patvirtina, jog telefono numeriai ir patys telefonai buvo keičiami nuolat, o M. T. apgaule išviliotus pinigus bei materialines vertybes kiekvienu atveju perduodavo vis kitiems asmenims. M. T. po pirmos įvykdytos nusikalstamos veikos suprato, kad jis daro nusikalstamas veikas, o į jų dalyvavimą yra įsipainioję ne vienas asmuo, bei sutiko ateityje toliau daryti nusikalstamas veikas, t. y. vykdyti E. G. nurodymus. Visa tai įrodo, kad buvo suburta organizuota grupė nusikalstamoms veikos vykdyti, o E. G. veikė kaip organizatorius (atitinkamai M. T. kaip vykdytojas). Pirmiau išdėstyti byloje surinkti bei teismuose ištirti įrodymai, sutampa tarpusavyje, sudaro vieningą loginę seką ir neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad būtent E. G. skambindavo M. T. ir duodavo aiškius ir konkrečius nurodymus kaip ir ką daryti kiekvienos daromos nusikalstamos veikos metu, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog jis nekoordinavo ir organizuotos grupės nusikalstamoms veikoms daryti nesukūrė, akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. nurodo, kad teismas, neatsižvelgęs į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, paskyrė per griežtą bausmę. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

13. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

14. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam E. G. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, žalos dydį, jo atliktų veiksmų pobūdį ir vaidmenį organizuotoje grupėje, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 2, 13 punktai), lengvinančių aplinkybių nebuvimą ( BK 59 straipsnis).

15. Skiriant bausmę, visais atvejais būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis E. G. buvo teistas dar nesulaukęs pilnametystės už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o nuo pilnametystės pradžios jau teistas šešis kartus laisvės atėmimo bausmėmis už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Baustas administracine tvarka (t. 16, b. l. 124-127). Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už 11 sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei 2 apysunkių (BK 214 str.1., 215 str. 1d.) baigtų, tyčinių nusikaltimų, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę – padarymą, nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas organizuotoje grupėje, ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, ši aplinkybė taip pat pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip jau minėta, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistojo E. G. ankstesni teistumai, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikalstamas veikas bei nelinkusį pasitaisyti ir kritiškai vertinti savo elgesį. Kaip matyti, nusikalstamas veikas E. G. padarė vykdydamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kas rodo, jog nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė. Be to, E. G. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas ypatingai neigiamai, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas net 50 kartų, kas taip pat rodo, jo nenorą taisytis ir paklusti įstatymams. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ( BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti nuteistąjį E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. G. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, bausmės rūšį parinko tinkamai. Nuteistajam E. G., nors nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydžiai yra artimi BK 182 straipsnio 2 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams, todėl nėra aiškiai per griežti. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 6 d. sukčiavimas J. I. Č. atžvilgiu), BK 214 straipsnio 1 dalį bei BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtomis bausmėmis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, kurios šiek tiek didesnės nei šios bausmės rūšies minimumas, ir paskirta galutinė subendrinta – 7 ( septynių) metų laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus padarytų veiksmų pavojingumą, E. G. asmenybę, tokia bausmė už trylika tyčinių nusikaltimų teisėjų kolegijos vertinimu yra teisinga ir jokiu būdu ne per griežta, todėl paskirtą subendrintą bausmę švelninti nėra jokio pagrindo.

17. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bei paskyrė galutinę subendrintą – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64 straipsnyje numatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kuomet nustatoma, jog po nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, tačiau neatlikus paskirtos bausmės, ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką (nusikaltimų recidyvas). Tokiu atveju, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, arba, jeigu neatliktos bausmės (paskirtos pirmu nuosprendžiu) dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas taikomas tuo atveju, kai nustatoma nusikalstamų veikų sutaptis (daugetas), tai yra kai nauju nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už veikas, kurias jis padarė iki pirmojo (ankstesniojo) nuosprendžio priėmimo, tai yra apie jas nežinojo pirmąjį nuosprendį priėmęs teismas. Tokiu atveju galutinė subendrinta bausmė asmeniui skiriama tokia, kokia ji būtų paskirta vienu nuosprendžiu, o į bausmės laiką įskaitoma pirmuoju nuosprendžiu paskirta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog naujas nusikalstamas veikas E. G. padarė 2017 m. vasario mėnesį, tai yra dar iki Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio priėmimo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog E. G. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės, tačiau pažymėtina, jog jis veikas padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir ši bausmė jau buvo subendrinta su 2017 m. gruodžio 21 nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog nuteistajam nuosprendžiu nagrinėjamoje byloje paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, o apylinkės teismas, bausmes subendrinęs BK 64 straipsnyje numatyta tvarka, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas ir nuteistajam E. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės (skundžiamu nuosprendžiu) paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu (2017 m. gruodžio 21 d.) nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir įskaitytina bausmė atlikta pagal minėtą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. G. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu E. G. paskirtą subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.