Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. C., 2013-12-16, apie 10.15 val. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiavo atbulas ir atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais, V. A. C. pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu V. A. C. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad jokio automobilių kontakto nejuto, automobilio garsinio signalo negirdėjo. Ketinimo bėgti iš įvykio vietos neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

V. A. C. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusį V. A. C., bei įvertinęs pateiktus bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių V. A. C. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek duodamas paaiškinimą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, V. A. C. nurodė, kad automobilių kontakto nejuto. Iš byloje esančio Ž. L. paaiškinimo matyti, kad automobiliui Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į jos automobilį, ji kito automobilio vairuotojui paspaudė garsinį signalą, tačiau pastarojo automobilio vairuotojas to nepastebėjęs pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, tokie V. A. C. veiksmai rodo, kad jis galėjo ir nesuprati, kad padarė eismo įvykį (dėl kurio jam kilo administracinė atsakomybė), kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis, o tai rodo, kad V. A. C. neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, iš byloje esančių transporto priemonių fotonuotraukų matyti, kad abiejuose automobiliuose užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs. Automobilis Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi tik nežymiai kontaktavo su automobilio Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiu sparnu. Šių įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. A. C. galėjo ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad V. A. C. veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. V. A. C. administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas mano, kad V. A. C. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, paaiškinimai, fotolentelė. Tokiu būdu V. A. C. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes V. A. C. pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

V. A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančios atsakomybės aplinkybės buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone V. A. C. už ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą piniginės baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

V. A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 100 Lt baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje Vincas A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.