Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, teista:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, 4 mėn. 22 d. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val., kuri subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val., kuri Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeista į 75 parų arešto bausmę (bausmę atlikusi),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2021 m. gegužės 15 d., apie 16.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl asmeninių priežasčių šeimos nariui – mažamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, tyčia įkando vieną kartą į galvos sritį bei, suduodama smūgius į galvos sritį ir sugriebusi už kaklo nukentėjusiajam A. K., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais ir paviršiniais odos nubrozdinimais plaukuotoje galvos dalyje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje bei kairiame žande, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, odos įbrėžimu dešinės akies apatinio voko srityje.

M. M., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. su savo draugėmis išgėrė alkoholinių gėrimų ir jos, kiek pabuvę, iš jos namų išvažiavo. Išvažiavus draugėms, ji nuėjo į kambarį. Jos mažamečiai vaikai ir vyras buvo kambaryje. Ji eidama kambaryje parkrito, krisdama užkabino savo sūnų A., ir jį stipriai sugriebė už kaklo, ir dar kur tiksliai sugriebė už plaukų, ar veido, ji neatsimena dėl girtumo. Gal jai A. kažką pasakė, kad ji savo mažamečiui sūnui įkando į galvą, bet ji savo sūnui tikrai to padaryti nenorėjo. Ji labai gailisi savo poelgių, dėl padarytų sužalojimų jos mažamečiui sūnui A. Taip įvyko dėl to, kad ji buvo daug vartojusi alkoholinių gėrimų ir dėl to savęs nekontroliavo. Konkrečių savo veiksmų ir aplinkybių ji dėl girtumo neatsimena. Į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti dėl triukšmo. Policijos pareigūnai iš jų paėmė jų mažamečius vaikus, perdavė laikinajai globai jos vyro brolio M. K. šeimai. Kol laukė atvažiuojančio M. K. su vaikų teisių tarnybos atstove, jos sūnus A. pasakė, kad ji jam įkando į galvą ir prieš jį smurtavo (b. l. 110-112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios M. M. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusiojo mažamečio A. K., apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodymais nustatyta, kad tą dieną mama mušė ir policija atvažiavo. Mama jį mušė kambary ir po to atėjo tėvelis, tada vėl jį mušė mama lauke. Po to tetos atvažiavo. Jį mušė su ranka į akį, priekyje į vieną skruostą, su akmeniu mušė ir atsirado guzas. Šašlykus kepė ir po to mama sakė eiti į kambarį, po to ėjo į kambarį ir tada jį mušė. Skandalas, po to mamai pasakė: - Baik, nes ji mušė su rankom ir akmeniu. Jis nežino, kas atsitiko, kodėl pradėjo mušti. M. atvažiavo, ir viena, ir kita policija, tada jį vežė pasižiūrėt, ar susirgo. Nežino, ką jam prieš tai darė. Jis buvo kambary, stovėjo močiutės namuose. Neleido jam „youtube“ įsijungti ir po to mušė. Norėjo įsijungti „youtube“ televizoriuj, norėjo pažiūrėti gyvūnų kanalą, tada jis neįsijungė, mama sakė, ką įsijungei, kad „youtube“ ir po to jį mušė. Su ranka mama jį mušė. Mama gavo akmenį lauke. Lauke mama jį mušė. Tada jam su ranka suspaudė plaukus (rodo suimamus ranka pakaušyje plaukus). Vežė pas daktarus. Negerai jautėsi, kai mama jam taip darė. Kai taip darė, mama jam nieko nesakė, sakė „kaip galėjai“. Po to ėjo pas K. Mušė jį namuose. Mama lauke stovėjo, po to, kai jį mušė, nežino ar ji stovėjo, nežino ką jam mama darė, kad atsirado guzas. Su akmeniu jį mušė. Jam kraujas buvo ant apatinės lūpos, tėvelis nuvalė veidą. Sakė tėvui, kad jam mama įkando į galvą. Su savo dantim įkando mama. Mama kando jam į plaukus. Tėvelis pasakė, kad nukrito vaikas, taip pasakė apie jį. Mama pagulėjo lovoj. Kai mama įkando, tada atsirado guzas. Su akmeniu jam trenkė. Daugiau niekur nekando jam mama. Anksčiau neskriaudė jo mama. Mama jį mušė, vieną kartą tik mušė. Anksčiau nemušė. Dar daugiau jį mama mušė. Nežino, kaip atsirado mėlynė ant skruosto (b. l. 23-24).

Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad jis gyvena su savo sugyventine M. M. bei dviem mažamečiais vaikais: A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiu 2020 (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 15 d. apie pietus atvažiavo jo sugyventinės M. draugės, su kuriomis ji gėrė alkoholinius gėrimus (šampaną, vyną), jis iškepė šašlykų ir nuėjo į kambarį. Kiek pabuvę, M. draugės išvažiavo. Jam ir M. būnant dviese su vaikais, apie 15.45 val. atvažiavo į jų namus policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad gavo pranešimą dėl triukšmo. Policijos pareigūnai klausinėjo, kas gyvena jų adresu ir ar yra mažamečiai vaikai. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad yra. Pareigūnai patikrino jo ir M. blaivumą. Jam buvo nustatyta 1,43 promilių girtumas, o M. buvo nustatyta 2,86 promilių girtumas. Nustatę policijos pareigūnai jam ir M. girtumą, iškvietė vaiko teisių tarnybos atstovus. Jam būnant prie lauko durų, jis išgirdo garsų „bumbtelėjimą“ ir A. riksmą, atėjęs į kambarį pastebėjo ant grindų parkritusius A. ir M. M. pasakė, kad nugriuvo su A. Jis prisiglaudė vaiką, nuramino ir jis su vaikais išėjo į lauką. Jam būnant lauke, priėjo prie A. vaiko teisių tarnybos atstovė ir ji pastebėjo, kad pas vaiką galvoje „guzas“, tai tada ji nusivedė A. pasikalbėti. Kai moteris iš vaiko teisių tarnybos pasikalbėjo su A., netrukus atvažiavo dar vienas ekipažas policijos pareigūnų. Jam vakare paskambino brolio žmona E. ir pasakė, kad A. sakė, jog jį sumušė mama, jam įkando ir kad jis buvo apžiūrėtas medikų, jis daugiau nieko apie šį įvykį nežino. Jis nėra matęs, kad M. kuriam nors iš vaikų suduotų smūgį ar kaip nors smurtautų (b. l. 52-54).

Liudytojos E. K. parodymais nustatyta, kad jos vyro brolis M. K. su savo sugyventine M. M. augina du mažamečius vaikus: A. ir A., kurie nuo 2021 m. gegužės 15 d. gyvena pas juos. 2021 m. gegužės 15 d. apie 16-17 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino M. K. ir paprašė atvažiuoti pas juos į namus pasiimti jų mažamečius vaikus, nes jį ir M. vaiko teisių tarnybos atstovai rado neblaivius. Važiuojant pas M. K. į namus, ji šiam paskambino ir paprašė duoti pakalbėti su vaiko teisių atstove, kuri jai telefonu pasakė, kad mažamečių vaikų tėvai abu yra neblaivūs ir kad yra smurtauta prieš vaiką. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), ji, priėjusi prie A., pastebėjo ant veido žymes, kurios buvo panašios į sumušimą. Atvykusi į įvykio vietą, dar kartą bendravo su vaiko teisių atstove, kuri jai pasakė, kad tėvai neblaivūs, ir buvo nustatyta, kad mama M. M. smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. K.. Netrukus atvyko ir medikai, kurie išsivežė A. į Kauno MUK. Apžiūros metu medikai klausinėjo pas A., kas jam atsitikę, o šis medikams sakė, kad jam mama įkando į galvą ir trenkė su akmeniu per galvą (b. l. 67-69).

Liudytojos J. K. parodymais nustatyta, kad ji dirba Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste-budėtoja. 2021 m. gegužės 15 d. apie 15.50 val. gavo pranešimą iš policijos, kad (duomenys neskelbtini), yra neblaivūs tėvai ir su jais kartu du mažamečiai vaikai. Nuvykus minėtu adresu, kieme jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jau buvo patikrinę tėvų girtumus. Vaikų mamai M. M. buvo nustatyta 2,86 promilių girtumas, o vaikų tėvui M. K. buvo nustatyta 1,43 promilių girtumas. Jos surašė aktą, M. K. išsikvietė paimti vaikus savo brolį su šeima. Laukiant laikinųjų globėjų, kolegė I. T., bežaisdama su A., pamatė galvos plaukuotoje srityje, lankelį, matėsi įkandimo dantų žymės, ir ją pakvietė iki jos ateiti. Ji atėjusi prie kolegės ir A., kai papūsdavo lauke vėjas, aiškiai galvoje matė šviežio įkandimo žymę. I. paklausė A., kas tai padarė. Vaikas atsakė, kad jam įkando mama (b. l. 76-78).

Liudytoja I. T. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip liudytoja J. K. (b. l. 72-74).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje (b. l. 15-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. minkštųjų audinių sumušimai ir paviršiniais odos nubrozdinimai plaukuotoje galvos dalyje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje bei kairiame žande, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje padaryti kietu buku daiktu ir mažiausiai septyniais poveikiais. Odos įbrėžimas dešinės akies apatinio voko srityje. Visi šie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus (b. l. 33-35).

Iš vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad M. M. alkotesteriu buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas, o M. K. buvo nustatyta 1, 43 promilių girtumas (b. l. 4).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad A. K., gimusio 2015 m., galvoje matomas patinimas. M. M., paklausta, iš kur pas atsirado patinimas vaiko galvoje, atsakė, kad vaikas nuolat puola. M. K. teigė, kad vaikas nugriuvo, niekas prieš jį nesmurtavo. VTAS vyriausiajai specialistei I. T. bendraujant įvykio vietoje su vaiku, jis prasitarė, kad jam skauda galvą, nes mama šiandien įkando. Teigė, kad matė vaiko galvoje, plaukuotoje dalyje rausvą žymę, lankelio formos, panašią į įkandimo (b. l. 11-14).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamoji M. M. tyčia šeimos nariui – mažamečiui sūnui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, įkando vieną kartą į galvos sritį bei, suduodama smūgius į galvos sritį ir sugriebusi už kaklo, nukentėjusiajam A. K., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimais ir paviršiniais odos nubrozdinimais plaukuotoje galvos dalyje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje bei kairiame žande, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, odos įbrėžimu dešinės akies apatinio voko srityje. Kaltinamoji visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką be jos pačios parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiojo A. K., liudytojų I. T., J. K., E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamosios smurtinių veiksmų pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį, kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas ir nežymus jo sveikatos sutrikdymas yra kaltinamosios tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamoji, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, jo nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamoji panaudojo prieš mažametį. Remiantis paminėtu, kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 115-117, 119). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiojo atstovei įteiktas, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 120). Civilinis ieškinys nepareikštas. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji M. M. teista du kartus, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nebausta (b. l. 85-87), nebausta administracine tvarka (b. l. 88), nedirba (b. l. 89), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 90), turi du nepilnamečius vaikus. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, bausmės tikslai paskyrus kaltinamajai bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, M. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114).

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo faktinio M. M. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti M. M., kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Panevėžio pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Panevėžio pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu, saugomą baudžiamoje byloje, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. M., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti M. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.