- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-299-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01888-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Skolininkas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- K. G.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal UAB „Tez Tour“ pareiškimą dėl skolininko - fizinio asmens turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys K. G. ir antstolė Daiva Milevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Tez Tour“ kreipėsi į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, prašė nustatyti, kad skolininkės A. G. sutuoktinio K. G. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkei A. G. Nurodė, kad antstolei D. Milevičienei vykdant pareiškėjo naudai 25 606,28 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš A. G. pagal 2010-02-03 Vilniaus miesto 9-asis notarų biuro vykdomąjį dokumentą Nr. DA-690, paaiškėjo, jog skolininkė nedirba, kilnojamojo ar realizuotino nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų neturi, jai priklausantis gyvenamasis namas įkeistas bankui. Tačiau skolininkės sutuoktinis K. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir turi pajamų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą A. G. nurodė, kad 2008-11-21 paprastuoju vekseliu laidavo už UAB „Daimovė“ piniginę prievolę UAB „Tez Tour“. Piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos namų ūkio išlaikymui ar užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pareiškėjui neįrodžiu, kad sandoris buvo sudarytas G. šeimos interesais, nėra pagrindo vekselio pripažinti bendra prievole CK 3.109 str. 2 d. prasme ir išieškoti iš K. G. darbo užmokesčio, nei jis pagal vykdomąjį raštą nėra skolininkas. Pažymėjo, kad iš bendro turto nebus galima išieškoti tol, kol UAB „Tez Tour“ nepareiškė ginčo teisenos tvarka savarankiško ieškinio K. G., siekdamas įrodyti CK 3.109 str. pagrindus.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino. Nustatė, kad skolininkės A. G. sutuoktinio K. G. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir ½ šio darbo užmokesčio priklauso skolininkei A. G. Teismas nurodė, kad pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CK 3.112 str. 1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Nesant duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Todėl pinigines lėšas, gautas iš K. G. darbinės veiklos, teismas pripažino bendrąja jungtinė su A. G. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Remiantis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija bei nenustačius aplinkybių, kurios teismui leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.), taip pat įvertinus tai, kad skolininkės A. G. atsakomybė yra asmeninė, teismas vadovaujantis CPK 667 str., CK 3.112 str., nurodė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies.
Šalies argumentai
Atskiruoju skunde A. G. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir UAB „Tez Tour“ pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos plenarinėje sesijoje suvienodintos kasacinio teismo praktikos bylose dėl išieškojimų pagal sutuoktinių prievoles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jei nėra sprendimo dėl antrojo sutuoktino, antstolis negali išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 str. taikymo sąlygas, jei tai leidžia prievolės prigimtis. Apeliantės manymu, notaro išduotame vykdomajame rašte K. G. nėra nurodytas skolininku, todėl teismas neturi teisės nuspręsti dėl skolos išieškojimo iš bendro turto (jo darbo užmokesčio), nes tai reikštų vykdomojo dokumento pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą vykdymo veiksmus atliekant be vykdomojo dokumento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Tez Tour“ prašo jį atmesti o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkė neteisingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kadangi nagrinėdamas sprendimų vykdymo procese kilusius ginčus, kasacinis teismas nurodė, kad nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Įvertinus tai, kad skolininkės atsakomybė yra asmeninė, apylinkės teismas pagrįstai nustatė jos dalį bendrose pajamose tam, kad vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. Milevičienė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju prievolės pobūdis nėra kvestionuojamas, tik nustatoma skolininkės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o išieškojimas į jos sutuoktinio turtą nėra ir nebus nukreiptas, o bus nukreiptas tik į jos turto dalį, esančią sutuoktinio gaunamose pajamose. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog vykdomajame dokumente nenurodžius K. G., teismas neva negali nuspręsti dėl skolos išieškojimo iš jo darbo užmokesčio. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neprašė teismo nustatyti, jog piniginė prievolė yra abiejų sutuoktinių solidarioji prievolė, bet priešingai – pripažinti, kad K. G. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nustatyti skolininkės dalį šioje nuosavybėje, kas vykdyti išieškojimą būtent iš tos dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Remiantis skolininkės A. G. 2012-12-03 pateikta informacija, vieningos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu K. G. ir A. G. santuoką nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta K. G. ir A. G. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko, išspręsti turto padalijimo bei sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų klausimai (antai, A. G. įsipareigojimai pagal 2008-11-21 paprastąjį vekselį su UAB „Tez Tour“ po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis A. G. įsipareigojimais kreditoriui UAB „Tez Tour“).
CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Nagrinėjamos civilinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nustatyta skolininkės A. G. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (K. G. gaunamose su darbo santykiais susijusiose pajamose), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Tačiau nurodytos teismo nutarties įvertinimas apeliacinės instancijos teismo atliekamas tuo metu, kai jau įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo pagrindu pasibaigė A. ir K. G. turto, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, teisinis režimas (CK 3.100 str. 4 p., 6 p.). Tokiu būdu, įsiteisėjus minėtam Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimui, išnyko civilinio proceso teisės gynimo objektas. Todėl pripažintina, kad neliko ginčo šalių teisinio intereso bylos baigtimi ir dėl to šis ginčas nebegali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal UAB „Tez Tour“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., K. G. ir antstolei Daivai Milevičienei dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo, nutraukti.