- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-458-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00105-2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- P. B.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono notarų biuras
- Advokatai
- Lina Zamulskienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovui P. B., atsakovei M. G., jos atstovo UAB „Almontus“ įgaliotam asmeniui V. P. ir atstovei advokatei Linai Zamulskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei M. G., trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuras dėl dovanojimo sutarties pripažinimo dalinai negaliojančia ir nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 2002-02-01 Skuodo rajono notarų biure sudarytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., dovanojimo sutartį, sudarytą tarp P. B. ir M. G. nuo sutarties sudarymo momento bei pripažinti jam nuosavybės teisę į ¼ dalį 0,2211 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po jo motinos M. B. mirties (1998-10-29) atsirado palikimas į ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bei namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Jis savo palikimo dalį priėmė, pradėjo turtą valdyti ir juo naudotis. Paaiškino, kad 1949-02-03 Skuodo miesto DŽDT Vykdomojo komiteto nutarimu jo tėvui P. B. buvo paskirtas sklypas individualiai namo statybai. Ieškovo tėvas P. B. 2002-02-01 dovanojimo sutartimi jam priklausantį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais padovanojo jo seseriai atsakovei M. G.. Kadangi ši sutartis pažeidė ieškovo, kaip motinos M. B. turto paveldėtojo, turtinius interesus ir teises, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu nustatyti, kad po motinos mirties jis priėmė jos palikimą bei prašė iš dalies pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Kretingos rajono apylinkės teismas 2002-10-16 sprendimu pripažino, kad 1998-10-29 mirus M. B., ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, pripažino iš dalies negaliojančia 2002-02-01 dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, ieškovui pripažino nuosavybės teisę į ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl šios dovanojimo sutarties pripažinimo dalinai negaliojančia dėl 0,2211 ha namų valdos žemės sklypo, esančio Vytauto g. 41, Skuodo m. Ieškovo tėvas P. B. mirė 2004-01-02. Ieškovo teigimu, iki 2007 m. jis su atsakove M. G. žemės sklypu naudojosi geruoju, žodžiu buvo nusistatę žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau nuo 2007 m. atsakovė nebeleidžia jam naudotis žemės sklypu. Ieškovas nurodė, kad 1992-05-28 Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr. 120 „Dėl esamų namų valdos žemės sklypų pardavimo“ jo tėvui P. B. buvo leista ne konkurso tvarka pirkti šį žemės sklypą, sumokant 8905 rub. vertės investicinių čekių. Pagal mokėjimo pranešimą investiciniai čekiai už žemės sklypą buvo sumokėti 1992-06-17. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi 2002-01-29 Klaipėdos apskrities viršininko administracija jo tėvui pardavė šį žemės sklypą. Kadangi žemės sklypas buvo išpirktas dar esant gyvai ieškovo motinai M. B., ji taip pat turėjo teisę pirkti namų valdos žemės sklypą, todėl, ieškovo teigimu, šis sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių P. B. ir M. B. nuosavybe. Po M. B. mirties ieškovas priėmė palikimą, tuo pačiu įgijo teisę paveldėti ir ¼ dalį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypo. Jo tėvas P. B., 2002-02-01 sutartimi dovanodamas M. G. visą 0,2211 ha sklypą, pažeidė jo, kaip M. B. palikimo įstatyminio įpėdinio, teises.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-10-21 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino iš dalies negaliojančia 2002-02-01 Skuodo rajono notarų biure sudarytą 0,2211 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį tarp P. B. ir M. G. nuo jos sudarymo momento, pripažino ieškovui nuosavybės teises į ¼ dalį 0,2211 ha žemės sklypo, iš jo žemės ūkio naudmenos 1,05 ha, unikalus Nr. 7550-0005-0148, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2002-10-16 sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad P. B. priėmė savo motinos M. B. palikimą, kadangi toje byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieškovas P. B. ir atsakovė M. G., kurie dalyvauja ir šioje byloje, todėl iš naujo palikimo priėmimo fakto įrodinėti nebereikia. Pažymėjo, kad ieškovas P. B. toje byloje nepareiškė reikalavimo dėl priėmimo dalies M. B. palikimo – teisės išpirkti iš valstybės dalį namų valdos žemės sklypo. Nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką paveldėjimas 1964 m. CK nustatytose normose reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik palikėjo turtas, bet ir turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo įpėdiniui, todėl po 1998-10-29 M. B. mirties jos palikimą sudarė ne tik ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir teisė išpirkti iš valstybės ½ dalį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 1964 m. CK 587 str. 1 d. nustatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas, mirus jo motinai M. B., paveldėjo ne tik ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, bet ir jos teisę išpirkti iš valstybės ¼ dalį ginčo žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad ieškovo tėvas P. B., sudarydamas 2002-02-01 dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanojo M. G. visą 0,2211 ha namų valdos žemės sklypą, pažeidė ieškovo, kaip M. B. įstatyminio įpėdinio, teises, todėl šį sandorį pripažino dalinai negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 str. ir 1.96 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė M. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismai, anksčiau nagrinėję palikimo klausimus, sprendė klausimus tik dėl pastatų dalies paveldėjimo ir nepasisakė dėl investicinių čekių, kurie buvo sumokėti už žemės sklypą, bei dėl žemės sklypo dalių paveldėjimo todėl, jog ieškovui nepriklauso nei teisė į investicinius čekius, nei teisė į namų valdos žemės sklypo dalį. Pagal 1964 m. CK nuostatas palikimu buvo laikomi tik daiktai, o turtinės teisės (palikėjo turtinė reikalavimo teisė) nebuvo paveldimos. Todėl ieškovo mamai nuosavybės teise negalėjo priklausyti reikalavimo teisė į žemės sklypą, jai nuosavybės teise priklausė tik pusė investicinių čekių, kuriuos Bernotų šeima sumokėjo dar 1992 m. už būsimą sklypą. Ieškovas negalėjo paveldėti to, ko nuosavybės teise neturėjo jo mama. Be to, ieškovas, teigdamas, jog paveldėjo teisę pirkti žemės sklypą, turėtų pirmiausia ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko 2011-12-27 įsakymą Nr.3370, kurio pagrindu P. B. asmeninės nuosavybės teisė buvo parduotas namų valdos žemės sklypas, o tada, kaip pasekmes, kurios trukdo įgyvendinti savo teisėtus reikalavimus, ginčyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartis. Kadangi sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės pardavimo teisėtumo, į šią bylą kaip atsakovė turėjo būti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliantė taip pat nurodo, kad nebuvo ieškovo aktyvių veiksmų, iš kurių būtų matyti, jog jis perimtą žemės sklypo dalį valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taip pat mano, kad teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes po M. B. mirties priimti atsiradusį palikimą bei ginčyti palikimo priėmimą yra praleisti senaties terminai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad M. B. pagal 1964 m. CK normas nuosavybės teise negalėjo priklausyti reikalavimo teisė į žemės sklypą, o ieškovas negali paveldėti to, ko nuosavybės teise neturėjo jo mama. Nurodo, kad pagal galiojusius normatyvinius aktus, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo išpirktas dar esant M. B. gyvai, ji taip pat turėjo teisę pirkti namų valdos žemės sklypą, bet abiejų sutarimu nuosavybė buvo įforminama tėvo P. B. vardu. Todėl žemės sklypas priklausė sutuoktiniams bendrąja jungtinės nuosavybės teise, o po M. B. mirties atsirado paveldėjimo santykiai į jos turtą – ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių bei teisė į ½ dalį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypą. Pažymi, kad ginčyti Klaipėdos apskrities viršininko 2011-12-27 įsakymą Nr.3370 nėra pagrindo, nes jis nepažeidė Vyriausybės namų valdos žemės sklypų pardavimo nustatytos tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčas vyksta nuosavybės teisių į ¼ dalį į 0,2211 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio M. G., pripažinimo ieškovui P. B.. Ieškovas reikalauja pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2002-02-01 dovanojimo sutartį, kuria jo tėvas P. B. savo dukrai M. G. padovanojo šį žemės sklypą. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad buvo pažeistos jo, kaip motinos M. B. (mirusios 1998-10-29) turto paveldėtojo teisės, nes dovanojimo sutartimi dovanota ir ¼ jam priklausančio sklypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad po M. B. mirties jos palikimą sudarė ne tik ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir teisė išpirkti iš valstybės ½ dalį 0,2211 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (teisė išpirkti kitą ½ dalį šio sklypo priklausė M. B. sutuoktiniui P. B.). Teismas šią išvadą padarė, atsižvelgęs į tai, kad pagal 1992-06-17 mokėjimo pranešimą M. B. sutuoktinio P. B. vardu už ginčo žemės sklypą buvo sumokėti 8905 rublių vertės investiciniai čekiai (b.l. 18-20), o Klaipėdos apskrities viršininko administracija valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2002-01-29 sutartimi ieškovo tėvui P. B. pardavė šį žemės sklypą už tuos pačius 8905 rublių vertės investicinius čekius, sumokėtus 1992-06-17, perskaičiavus į litus – už 89,05 Lt (b.l. 25). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išvadą apie M. B. palikimą sudariusį turtą padarė neišsiaiškinęs koks turtas, įskaitant ir investicinius čekius, priklausė M. B. jos mirties dieną. Teismas taip pat nesiaiškino, ar ginčo skypo įsigijimui buvo panaudoti abiejų sutuoktinių investiniai čekiai, ar tik vieno iš jų. Iš byloje esančios bylos medžiagos nėra aišku, kokį turtą po sutuoktinės mirties paveldėjo P. B., todėl nagrinėjant bylą turėjo būti išreikalauta ir paveldėjimo byla. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra P. B. ir M. B. giminystės ryšį įrodančio dokumento (santuokos liudijimo ar pan.).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių bei reikalaujamų įrodymų masto ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių beveik visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str., teismas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.