Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. T. išnagrinėjusi O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vyr. specialistas V. M. 2018 m. lapkričio 14 d. surašė O. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-ANR_P-548-2018, kuriame nurodė, kad ji, būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei būdama atsakinga už bendrovės komercinės ir ūkinės veiklos organizavimą, darbo santykių kontrolę, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktus, o būtent: 2018 m. rugsėjo 25 d., 14.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdomo operatyvaus patikrinimo metu J. S. g. 4, Vilniuje, nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 22 d. tyčia buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus šiems darbuotojams: K. L. išmokėta 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, A. K. išmokėta 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, E. C. (E. C.) išmokėta 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, A. G. (A. G.) išmokėta 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, V. A. išmokėta 200 Eur ir 2017 m. gruodžio mėn. papildomai dar išmokėta 500 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Iš viso už 2017 m. gruodžio mėn. darbuotojams už darbą buvo išmokėta 1 500 Eur bendrovės buhalterijoje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Šiais veiksmais O. T. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiama administracinėn atsakomybėn traukiama O. T. kalta neprisipažino. Parodė nuo 2016 iki 2018-07-27 vadovavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėjo direktorės pareigas. D. A. buvo projektų vadovas, E. Š. – buhalterė. Visi 5 protokole nurodyti asmenys dirbo bendrovėje, buvo montuotojai. Darbo užmokestį gaudavo pavedimu į sąskaitą, kartais dalis buvo išmokama grynais. Grynuosius pagal kasos pajamų orderį išmokėdavo D. A.. Pastarasis be tiesioginių pareigų dirbo ir su grynaisiais pinigais, kas buvo numatyta tiek jo pareigybinėje instrukcijoje, tiek vidaus tvarkos taisyklėse. D. A. kasos pajamų orderius išduodavo buhalterė. Grynieji pinigai dažniausiai būdavo išmokami objektuose. Buhalterė jai niekada nėra sakiusi esant bent kokių įtarimų, kad pinigai išmokami be dokumentų, kad yra dėl to kažkokių neaiškumų. Jai nežinoma, kad nurodyti darbuotojai galėjo gauti pinigus, kurie nebuvo apskaityti įmonės dokumentuose. Yra įsitikinusi, kad protokole nurodyti asmenys (K. L., A. K., E. C., A. G. ir V. A.) ją šmeižia ir kerštauja. Visi 5 asmenys įmonėje šiuo metu nebedirba (dirbo iki 2018 m. birželio mėn.), su jais kilo nesutarimai dėl darbo apmokėjimo. Įmonė jiems nemokėjo priedo už lauko sąlygas, dėl ko pastarieji buvo nepatenkinti, teikė skundus. E. C. ir A. G. skundai buvo atmesti, o trijų patenkinti, tačiau tokius sprendimus įmonė apskundė, šiuo metu teisme vyksta skundų nagrinėjimas. Yra tikra, kad, siekdami atkeršyti, buvę darbuotojai apkaltino esą jiems buvo išmokami grynieji pinigai, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterijoje (b. l. 55-57).

Rašytiniame paaiškinime O. T. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbanti nuo 2016-04-21 iki 2018-07-28. Jos vadovavimo metu kasininku buvo paskirtas D. A., kuris išmokėdavo atlyginimus grynaisiais. Ji nieko nežinojo apie pinigus, išmokamus ne pagal buhalterinę apskaitą (b. l. 5).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. A. (administracinėn atsakomybėn traukiamos O. T. sutuoktinis) parodė, kad iki 2018-07-27 įmonei vadovavo O. T., šiuo metu įmonės direktorius yra jis. Jo pareigos iki tol buvo projektų/darbų vadovas, taip pat vykdė ir kasininko funkcijas. Kasos įmonė neturėjo, visi grynieji buvo būtent pas jį, kaip atskaitingą asmenį (jis surinkdavo pinigus iš klientų, imdavo iš bankomatų). Įmonės buhalterė buvo kitame mieste, jai vieną kartą į mėnesį nuveždavo dokumentus (su ja susitikdavo Plungėje arba Klaipėdoje), yra buvę atvejų, kada dokumentus siųsdavo paštu. Darbuotojams darbo atlyginimas buvo mokamas pavedimais į sąskaitas, tą darė jis, kartais buhalterė. Taip pat dalį atlyginimo darbuotojai gaudavo grynaisiais, pinigus išmokėdavo jis. Atsispausdindavo buhalterės atsiųstus dokumentus, paimdavo pinigus ir veždavo darbuotojams į objektus. Visada išmokėdavo pagal kasos pajamų orderį arba žiniaraštį. Tuos dokumentus turėdavo su savimi, vėliau nuveždavo ir perduodavo buhalterei. Liudytojo D. A. teigimu, jis niekada darbuotojams pinigų be kasos pajamų orderio ar žiniaraščio nemokėjo, visada dokumentus atiduodavo buhalterei, neapskaitytų pinigų atvejų negalėjo būti. K. L., A. K., E. C., A. G. ir V. A., nurodydami, kad jis pinigus atvežė grynais be dokumentų, apkalba, su pastaraisiais vyko ginčai dėl atlyginimo išmokėjimo (b. l. 55-57).

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė nuo 2017-08-23 iki 2018-06-26 dirbęs vėdinimo sistemų ir kondicionierių montuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, be to, papildomai ėjo ir brigadininko pareigas. O. T. buvo įmonės direktorė, tačiau jam su ja teko mažai bendrauti, tik pasirašė darbo sutartį. Realiai viskam vadovavo D. A., kuris duodavo visus nurodymus, būtent su juo reikdavo viską derinti (pagal pareigas buvo, atrodo, projektų vadovas). Su D. A. buvo sutartas 1 200 Eur atlyginimas, kurį gaudavo pavedimu (1 000 Eur atlyginimas ir 200 Eur priedas). Grynais pinigai nebuvo mokami, išskyrus vieną atvejį. 2017-12-22, prieš Naujuosius metus, dirbant objekte ((duomenys neskelbtini)) atvažiavo D. A. ir grynais padavė 200 Eur, sakė čia jam kaip priedas. Pateikė kažkokį lapą su pavardėmis (tas lapas buvo be antspaudo), kuriame jis pasirašė prie savo pavardės (prie jos buvo nurodyta minėta 200 Eur suma). Tąkart dar 9 asmenys gavo grynuosius, pats mokėjimo fakto nematė, tačiau bendradarbiai pasakojo (neminėjo tik gautų sumų dydžių). Liudytojo teigimu, jis klausė D. A., kodėl pasirašinėja sąsiuvinyje, o pastarasis paaiškino, kad tai yra tik juodraštis, po Naujųjų pateiks kasos pajamų orderį. Vis dėlto nei po švenčių, nei dar vėliau jam joks dokumentas, kuriame būtų pasirašęs, jog gavo nurodytus 200 Eur, taip ir nebuvo pateiktas. Pats apie tai D. A. nieko neklausė ir nesidomėjo, nes turėjo daug darbų. Daugiau atvejų, kuomet būtų gavęs grynuosius pinigus, nebuvo. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2018-06-26, su D. A. kilo nesutarimas dėl atsiskaitymo (nebuvo sumokėtas atlyginimas už paskutinį mėnesį, nepaskaičiuoti ir nesumokėti atostoginiai). Iš pradžių D. A. dar žadėjo sumokėti vėliau, aiškino, kad įmonėje trūksta pinigų, o daugmaž po mėnesio pasakė, kad nieko nebemokės, už viską atsiskaityta. Supratę, kad geranoriškai su D. A. nieko nesusitars, kartu su kolegomis kreipėsi į Darbo inspekciją. Buvo priimtas sprendimas įpareigoti išmokėti paskaičiuotą sumą, įmonė tokį sprendimą apskundė, vyko bylos nagrinėjimas teisme. Su O. T. dėl darbo užmokesčio nebendravo, viskas vyko per D. A. (b. l. 70-73).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. A. parodė, kad nuo 2017-03-09 iki 2018-06-25 dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Dėl darbo bendravo su D. A. (su juo pasirašė ir sutartį); negali pasakyti, ar O. T. ėjo kokias nors pareigas įmonėje, su ja dėl darbo visiškai nebendravo. Atlyginimas pagal darbo sutartį buvo 380 Eur, tačiau žodžiu su D. A. sutarė, kad realiai jis gaus 900 Eur, vėliau buvo susitarimas dėl 1 300 Eur, o po Naujų metų – 1 000 Eur. Didesnė suma buvo mokama kaip priedas. Atsiskaitymas vykdavo pavedimais į sąskaitą, kartais gaudavo grynais į rankas. Pinigus grynais į objektą atveždavo D. A., už pinigų gavimą visada pasirašydavo; tiksliai negali pasakyti kokiame dokumente, atrodo, kasos kvite arba kasos pajamų orderyje. 2017-12-22 D. A. į objektą Benedikto turguje grynais atvežė ir išmokėjo 200 Eur. Atsimena, kad tikrai už tuos pinigus pasirašė; apskritai, niekada nebuvo taip, kad gavęs pinigus, niekur nepasirašydavo. Ar minimą mėnesį jam buvo sumokėta grynais 500 Eur, šiuo metu nebeatsimena. Iš įmonės išėjo savo noru, kadangi 2018 m. vasaros pradžioje nebebuvo darbų. D. A. sakė, jog nėra užsakymų, liepė ieškotis kito darbo. Įmonė neatsiskaitė, D. A. įrodinėjo, kad esą viską sumokėjo. Kilus ginčui, kreipėsi į Darbo inspekciją, buvo priimtas sprendimas, kuriuo UAB „Nelstera“ įpareigota išmokėti darbo užmokestį. Tokį sprendimą įmonė apskundė teismui, 2018-12-19 teismas priėmė sprendimą, palikdamas galioti anksčiau priimtą sprendimą (b. l. 70-73).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. L. parodė nuo 2017-08-23 iki 2018-06-26 dirbęs santechniku – montuotoju įmonėje „Nelstera“. Viskam vadovavo D. A., kuris pagal pareigas buvo projektų vadovas, darbų vykdytojas. O. T. (D. A. sutuoktinė) sutartyje buvo nurodyta kaip direktorė, bet realiai ne ji, o būtent D. A. viskam vadovavo. Liudytojo teigimu, jis su O. T. iš esmės net nebendravo, visus klausimus sprendė su D. A.. Darbo sutartyje buvo numatytas 400 Eur atlyginimas, tačiau žodžiu su D. A. sutarė, kad dar gaus 800 Eur priedą, t. y. bendra alga sudarys 1 200 Eur. Iš pradžių jis nurodytą sumą gavo grynais, po to dalis būdavo pervedama į banko sąskaitą, dalis – pavedimu. Kokią sumą gaudavo į sąskaitą, kokią grynais, nebuvo konkrečiai nustatyta, kiekvieną mėnesį skirtingai. Kai mokėdavo grynais, tai pinigus visada atveždavo D. A.. Paprastai atveždavo į objektą ((duomenys neskelbtini), vieną kartą pasirašė ofise). Už gautus pinigus tokiais atvejais pasirašydavo kasos pajamų ar tai išlaidų orderiuose. Buvo tik vienas atvejis, kai gavęs grynuosius pinigus niekur nepasirašė (kai 2017 m. rugsėjo ar spalio mėn. gavo 500 Eur). Dar atsimena, kad 2017-12-22 D. A. B. veterinarijos klinikoje grynais išmokėjo 200 Eur (kaip priedą ar avansą). Gavęs pinigus už juos taip pat niekur nepasirašė. Atsimena, kad D. A. išsitraukė sąsiuvinį ir prie jo pavardės parašė, kad jis (K. L.) gavo 200 Eur. Atsakydamas į teismo klausimą, kodėl rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl minėtų pinigų pasirašinėjo, K. L. nurodė šiuo metu to nebeatsimenantis. Pažymėjo su O. T. jokių konfliktų neturėjęs. Buvo iškilę nesutarimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo už 2018 m. birželio mėn. Atsimena, kad grįžęs iš komandiruotės Kėdainiuose negavo atlyginimo. Pats tiesiogiai su D. A. nesiaiškino, tą darė kiti kolegos, taip pat negavę atlyginimo. Atsimena, kaip V. A. rodė iš D. A. gautą žinutę, kad pinigų nėra ir nebus. Po to kartu su kitais kreipėsi į Darbo inspekciją (b. l. 70-73).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas E. C. parodė O. T. nepažįstantis, teisme pamatė pirmą kartą. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-10-03 iki 2018-07-05, santechniko pareigose. Į darbą jį priėmė D. A., kuris prisistatė esantis direktorius. Būtent su D. A. aptarė visas darbo sąlygas, buvo sutartas 1 000 Eur dydžio atlyginimas. Matė, kad darbo sutartyje yra nurodytas kitas direktorius (ne D. A.), tačiau apie tai D. A. nieko neklausinėjo. Atlyginimą gaudavo į kortelę, pavedimai buvo atliekami du kartus per mėnesį (avansas ir atlyginimas). Yra buvę atvejų, kai, pritrūkus pinigų, prašydavo D. A., kad šis duotų kažkiek pinigų anksčiau. Tokios situacijos buvo 2-3 kartus. D. A. duodavo pinigų, už kuriuos jis pasirašydavo lape, kuriame buvo nurodyta jo vardas, pavardė, kiek gavo pinigų, padėdavo parašą. Vėliau atitinkamai tokia dalimi į kortelę buvo pervedama mažiau pinigų, t. y. grynaisiais buvo išmokama atlyginimo dalis. Atsimena, kad buvo vienas atvejis, kai tokiu būdu gavęs iš D. A. pinigų, už juos niekur nepasirašė. Tai buvo prieš Naujuosius metus, gali būti, jog 2017-12-22, kaip ir nurodė rašytiniame paaiškinime. Gavo apie 100-150 Eur (galimai ir 200 Eur), joks lapas pasirašymui nebuvo pateiktas. Pinigus gavo jo paties prašymu, tai nebuvo kažkokie papildomi pinigai, o tik anksčiau išmokėtas atlyginimas. D. A. pinigus perdavė (duomenys neskelbtini). Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi nebemokėjo pinigų, konfliktų su D. A. nebuvo. Visgi, pamatęs, jog kiti darbuotojai kreipėsi į Darbo inspekciją, tą padarė ir jis, galvojo, kad su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, tačiau nustatyta, kad išmokėti visi priklausantys pinigai (b. l. ).

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad O. T. nepažįsta. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017-07-27 iki 2018-07-05, vėdinimo sistemų montuotoju. Į darbą jį priėmė D. A., kiek suprato jis buvo darbų vadovas, galbūt ir įmonės direktorius. Pastarasis jam davė pasirašyti darbo sutartį; tai, kad joje buvo nurodyta O. T. pavardė, neatkreipė dėmesio. Koks atlyginimas buvo sutartas, tiksliai nebeatsimena. Darbo užmokestį gaudavo per banką, į savo sąskaitą. Mokėdavo kartą į mėnesį arba pinigus pervesdavo per du kartus (avansą ir atlyginimą). Buvo porą atvejų, kai D. A. pinigus išmokėjo grynais. Tokiais atvejais pasirašydavo pateiktame dokumente (koks konkrečiai tai buvo dokumentas, negali pasakyti), jame buvo nurodyta jo vardas, pavardė, atrodo, išmokama suma, jis padėdavo savo parašą. Ar tokiuose lapuose be jo pavardės būdavo nurodytos ir kitų asmenų pavardės, nepamena, negali pasakyti. Taip pat buvo vienas atvejis, kada D. A. išmokėjo pinigus, o jis (A. G.) niekur nepasirašė. Pamena, kad tai buvo prieš šventes, Benedikto turguje. Tąkart trūko pinigų ir jis prašė D. A. sumokėti išmokėti pinigus anksčiau. Dabar gautos sumos nepamena, tačiau ją teisingai nurodė rašytiniame paaiškinime. Tie pinigai buvo kaip anksčiau išmokėtas darbo užmokestis, vėliau gavo atitinkamai mažesnę atlyginimo dalį. D. A. neklausė, kodėl nėra jokio dokumento pasirašymui. Atsimena, kad kartu buvo E. C., kuriam taip pat buvo išmokėti pinigai. Ar buvo dar kas nors, neatsimena. Dėl paaiškinime nurodytos konkrečios dienos (2017-12-22), tai ją įvardino pagal A. C. žodžius. Liudytojo A. G. teigimu, konfliktų su D. A. nebuvo kilę, atlyginimas visada buvo mokamas laiku. Tik išeinant iš darbo, iš karto neatsiskaitė (pinigus pervedė vėliau) bei nebuvo pateiktas atsiskaitymo lapelis. Kartu su kitais kolegomis kreipėsi į VMI, prašė nustatyti, ar buvo išmokėta visa suma. Atlikus tyrimą, gavo atsakymą, jog su juo (A. G.) įmonė atsiskaitė pilnai (b. l. 94-97).

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-11-20 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-5137, kurioje nurodyta, jog buvo patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio skaičiavimas už 2017 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojama veikla - vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, deklaruojama veiklos vieta (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius D. A. (nuo 2018-07-25). Nuo 2016-04-21 iki 2018-07-27 įmonės direktorė buvo O. T., įmonės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė E. Š.. Pagal SODRA duomenis, 2018-03-13 įmonėje įdarbinta 10 darbuotojų. 2018-08-31, 11.30 val., buvo apsilankyta statybos objekte (duomenys neskelbtini). Statomame name darbus vykdė 3 įmonės darbuotojai, su kuriais įmonė pasirašiusi darbo sutartis. Patikrinimo metu 2018-09-04 įmonės direktorius D. A. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonėje įdarbinta 10 darbuotojų, iš kurių 5 darbuotojai įdarbinti pilnai darbo dienai. D. A. nurodė, jog jam vadovaujant atlyginimai išmokami grynais ir pervedant pinigus į darbuotojų asmenines sąskaitas banke. Direktorius D. A. patikrinimui pateikė įmonės kasos dokumentus bei darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius už 2017 m., minėti dokumentai paimti 2018-10-11 dokumentų poėmio aktu Nr. (7.1) FR0707- 1996. Patikrinimo metu buvo apklausti 5 darbuotojai, kurie nurodė 2017 m. gruodžio mėn. už darbą gavę grynais dalį atlyginimo, už kurį niekur nepasirašė. Patikrinimo metu buvo kviečiami įmonėje dirbę darbuotojai, kurie pateikė paaiškinimus dėl jiems mokėto darbo užmokesčio:

Patikrinus darbo užmokesčio žiniaraščius ir SEB banko išrašus, nustatyta:

1) 2017 m. lapkričio mėn. darbuotojui K. L. už darbą priskaičiuota išmokėti 550,99 Eur darbo užmokesčio. Ši pinigų suma minėtam asmeniui išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat 2017 m. gruodžio mėn. K. L. už darbą priskaičiuota išmokėti 479,15 Eur. Ši pinigų suma K. L. išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą.

2) 2017 m. lapkričio mėn. darbuotojui A. K. už darbą priskaičiuota išmokėti 1 050 Eur darbo užmokesčio. Ši pinigų suma minėtam asmeniui išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat 2017 m. gruodžio mėn. A. K. už darbą priskaičiuota išmokėti 1 050,32 Eur. Ši pinigų suma A. K. išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą.

3) 2017 m. lapkričio mėn. darbuotojui E. C. už darbą priskaičiuota išmokėti 950,99 Eur darbo užmokesčio. Ši pinigų suma minėtam asmeniui išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat 2017 m. gruodžio mėn. E. C. už darbą priskaičiuota išmokėti 950 Eur. Ši pinigų suma E. C. išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą.

4) 2017 m. lapkričio mėn. darbuotojui A. G. už darbą priskaičiuota išmokėti 749,62 Eur darbo užmokesčio. Ši pinigų suma minėtam asmeniui išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat 2017 m. gruodžio mėn. A. G. už darbą priskaičiuota išmokėti 479,15 Eur. Ši pinigų suma A. G. išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą.

5) 2017 m. lapkričio mėn. darbuotojui V. A. už darbą priskaičiuota išmokėti 900 Eur darbo užmokesčio. Ši pinigų suma minėtam asmeniui išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą. Taip pat 2017 m. gruodžio mėnesį V. A. už darbą priskaičiuota išmokėti 479,15 Eur. Ši pinigų suma V. A. išmokėta pervedant pinigus į asmeninę banko sąskaitą.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad iš pateikto kasos registro ir darbuotojų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio mėn. aukščiau nurodytiems penkiems darbuotojams buvo išmokėtos grynųjų pinigų sumos ir šiems išmokėtiems pinigams neįforminti kasos dokumentai bei neįtraukti į kasos registrą. Nurodytos išmokėtos sumos grynais pinigais nenurodytos nei darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose, nei darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentuose. Nustatyta, kad buvo išmokėtas papildomas darbo užmokestis darbuotojams: K. L. už darbą, kaip papildomas atlyginimas, 2017-12-22 buvo išmokėta 200 Eur neapskaitytais pinigais; A. K. 2017-12-22 už darbą, kaip papildomas atlyginimas, išmokėta 200 Eur; E. C. už darbą, kaip papildomas atlyginimas, 2017-12-22 buvo išmokėta 200 Eur neapskaitytais pinigais; A. G. už darbą, kaip papildomas atlyginimas, 2017-12-22 išmokėta 200 Eur neapskaitytais pinigais ir V. A. už darbą, kaip papildomas atlyginimas, 2017-12-22 taip pat išmokėta 200 Eur neapskaitytais pinigais, be to, 2017 m. gruodžio mėn. dar, kaip papildomas atlyginimas, buvo išmokėta 500 Eur. Iš viso už nurodytą laikotarpį darbuotojams už darbą neapskaitytais pinigais papildomai buvo išmokėta 1 500 Eur. Išmokėtos darbuotojams pinigų sumos nedeklaruotos mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje FR0572, nuo jų nepaskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai. Įmonės direktorė O. T. išmokėtų 1 500 Eur grynųjų pinigų neįtraukė į buhalterinės apskaitos registrus, neapskaitė kasoje minėtų išlaidų. Įmonė laikotarpiu 2017 m. gruodžio mėn. darbuotojams išmokėjo 1 500 Eur sumą grynais pinigais, tačiau tikrinimo metu nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, t. y. mokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių. Tuo įmonės direktorė O. T. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktus (b. l. 3-4). Į bylą pateikta 2015-11-11 darbo sutartis Nr. 7 dėl O. T. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove (b. l. 6, 7). 2018-03-16 vienintelio akcininko sprendimu O. T. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (b. l. 8). O. T. iš direktorės pareigų atleista 2018-07-19 vienintelio akcininko sprendimu (b. l. 9).

Į bylą taip pat pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaitymų – išskaitų žiniaraščiai bei sąskaitos išrašas, iš kurių matyti, kokios sumos buvo priskaičiuotos bei pervedamos įmonės darbuotojams (b. l. 30-51). Teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-01 direktoriaus įsakymas Nr. V-01 paskirti direktorių D. A. eiti kasininko pareigas bei suteikti teisę vyr. buhalterei E. Š. vesti kasos apskaitą (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Šioje byloje O. T. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, kuris numato atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti buhalterinės apskaitos, kasos operacijų atlikimo, įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi. O. T. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 ir 7 punktų nuostatas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215, galiojančio nuo 2016-01-01, redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Minėtų Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

Kaip matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Taigi O. T. savo kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo, kaltinant, kad bendrovės darbuotojams tyčia buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į bendrovės apskaitos dokumentus, nepripažino, nurodydama, kad visi administracinio nusižengimo protokole minimi darbuotojai darbo užmokestį gaudavo pavedimu į sąskaitą, kartais dalis (darbo objektuose) buvo išmokama grynais, kuriuos pagal kasos pajamų orderį išmokėdavo kasininkas D. A.. Jai nežinoma, kad nurodyti darbuotojai galėjo gauti pinigus, kurie nebuvo apskaityti įmonės dokumentuose, jokių nurodymų dėl pinigų apskaičiavimo ar išmokėjimo ji niekam nebuvo davusi. Taip pat jos nuomone, protokole nurodyti asmenys (K. L., A. K., E. C., A. G. ir V. A.) ją šmeižia ir kerštauja, nes jie bendrovėje nedirba, o su jais nutraukus darbo sutartis, kilo nesutarimai dėl darbo apmokėjimo, minėti darbuotojai skundėsi Valstybinei darbo inspekcijai. O. T. įsitikinimu, siekdami atkeršyti bendrovei, buvę darbuotojai kaip tik ir apkaltino esą jiems buvo išmokami grynieji pinigai, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterijoje (b. l. 55-57).

Analizuojant tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus ir vertinant, ar byloje yra surinkta juos paneigiančių įrodymų, visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra nustatytas neapskaitytų pajamų faktas ir O. T. pareikštas kaltinimas grindžiamas išimtinai buvusių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų K. L., A. K., E. C., A. G. ir V. A. 2018 m. rugsėjo mėnesio rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodytas aplinkybes teismas tikrino bylos nagrinėjimo metu, kviesdamas liudytojus į posėdžius ir juos tiesiogiai apklausdamas (b. l. 70-73, 84-86, 94-97).

Iš liudytojų parodymų matyti, kad jie visi nurodė esą 2017-12-22 pinigus (po 200 eurų) darbo objektuose jiems išmokėjo D. A., su direktore O. T. ne vienas iš jų dėl pinigų išmokėjimo nebendravo, dalis liudytojų pastarąją pirmą kartą pamatė tik teismo posėdyje. Apie tai, kad 2017-12-22, o A. A. teigimu ir dar vieną 2017 m. gruodžio dieną buvo išmokėti grynieji pinigai, liudytojai K. L., A. K., V. A., A. G. ir E. C. nurodė tik 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo inkriminuotų neapskaitytų pinigų išmokėjimo.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiant protokole įvardintus asmenis, nustatyta, kad pastariesiems išėjus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilusi konfliktinė situacija su buvusiu darbdaviu, kadangi nutraukus darbo sutartis su jais nebuvo atsiskaityta, visi 5 asmenys dėl darbo užmokesčio kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (liudytojai parodymuose įvardina kaip Darbo inspekciją, VMI). Taigi tiek iš pačių liudytojų nurodytų aplinkybių, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp visų minimų liudytojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko ginčai dėl atsiskaitymo. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimus, dalį jų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vėliau apskundė, vyko teisminis nagrinėjimas. Taigi, kaip matyti, tarp visų liudytojų ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilę nesutarimai, kurie nors ir nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, tačiau konfliktą liudijančios aplinkybės sudaro pagrindą liudytojų parodymus vertinti pakankamai atsargiai, juo labiau, jei jų parodymai yra vienintelis įrodymų šaltinis.

Nustatyta, kad aplinkybės apie neva 2017-12-22 išmokėtus pinigus atsiskleidė tik po to, kai liudytojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėjo K. L. A. K., A. G., E. C. ir V. A. prašymus dėl darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Iki tol apie neapskaitytus grynuosius pinigus pranešta nebuvo, be to, apie tai A. K. ir V. A. nieko neužsiminė ir nagrinėjant darbo ginčų bylas teisme, kuriame abu buvo apklausti. Toks ginčo pusėse priešingas pozicijas užėmusių liudytojų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykių fonas nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamos O. T. teiginių apie tai, kad liudytojai yra priešiški bendrovės atžvilgiu ir gali būti suinteresuoti nurodyti nepalankias aplinkybes.

Pastebėtina, jog apklausiant asmenis teisme nė vienas jų negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių įsiminė, kad būtent 2017-12-22 buvo išmokėti pinigai. Vienintelis liudytojas A. G. nurodė, kad pats datos išties neatsiminė, o ją paaiškinime nurodė pagal E. C., kuris taip pat tą pačią dieną gavo grynuosius pinigus, žodžius. Tikėtina, kad liudytojai protokole nurodytą datą kaip tik ir įvardino pagal bendrą susitarimą, kadangi nėra jokių kitų priežasčių, dėl kurių visi jų būtų įsiminę minimą datą, juo labiau, kad praėjus 3-4 mėnesiams nuo parašytų paaiškinimų apklausiami teisme nurodytos dienos neatsiminė, ją patvirtino tik priminus, kad būtent tokia data buvo įvardinta jų paaiškinimuose. Apklausiant liudytojus teisme, pastarieji tam tikras aplinkybes aiškino skirtingai. Antai, V. A., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė papildomai 2017 m. gruodžio mėn. dar gavęs ir 500 Eur, teisme tokios aplinkybės nebeprisiminė ir nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 70-73). Liudytojas K. L. teisme tikino už gautus 200 Eur niekur nepasirašęs, nors paaiškinime buvo nurodęs priešingai (b. l. 29, 70-73). Tuo tarpu liudytojas A. K. teigė, jog 2017-12-22 be jo dar 9 asmenys gavo grynuosius pinigus (b. l. 7-73), nors tokių duomenų byloje nėra.

Iš byloje pateiktų bendrovės SEB banko išrašų matyti, kad 2017-12-22 administracinio nusižengimo protokole nurodytiems darbuotojams bankiniais pavedimais buvo pervestos gana ženklios pinigų sumos (antai, E. C. – 500 Eur + 450 Eur, A. K. – 500 Eur + 550,32 Eur, A. G. – 500 Eur + 250,36 Eur ir kt.), dėl ko abejones kelia liudytojų parodymai, kad visiems jiems darbdavys papildomai išmokėjo dar ir mažesnes sumas grynais pinigais, neapskaitytais įmonės buhalterijoje. Objektyvūs duomenys apie pervestus pinigus tuo pačiu nesuprantamais daro liudytojų E. C., A. G. parodymus esą grynųjų pinigų jie patys prašė D. A., kadangi tuo metu jiems trūko pinigų, buvo išsileidę, dėl ko prašė pinigus išmokėti kaip anksčiau gautą atlyginio dalį (b. l. 84-86, 94-97).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai dėl liudytojų parodymų objektyvumo. Įvertinus tarp bendrovės ir buvusių darbuotojų kilusią konfliktinę situaciją, teismas neturi galimybių paneigti atsakomybėn traukiamos O. T. versiją, kad ji gali būti apkalbėta buvusių bendrovės darbuotojų. Teisme apklaustas kaip liudytojas D. A. buvo kategoriškas, tvirtino niekada darbuotojams pinigų be kasos pajamų orderio ar žiniaraščio nemokėjęs, visus dokumentus atiduodavo buhalterei ir neapskaitytų pinigų atvejų negalėjo būti. Liudytojas taip pat teigė, kad buvę darbuotojai, nurodydami, kad jis pinigus atvežė grynais, apkalba, nes su jais vyko ginčai dėl atlyginimo išmokėjimo (b. l. 70-73).

Dėl nurodytų argumentų, taip pat laikantis principo, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio nusižengimo bylos teisena dėl O. T. nutrauktina, nes padaryta veika neturi inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

O. T. pradėtą administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.