Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-291-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2S-291-560/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
UAB „NILL NILL“, UAB „Venecija LT“, UAB „Sagtėja“
Ieškovas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-291-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36972-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „NILL NILL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB „Venecija LT“, UAB „Sagtėja“ ir UAB „NILL NILL“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. teisme priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis ab initio 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/03/26, sudarytą tarp UAB ,,Venecija LT“ ir UAB ,,Sagatėja“ ir 2019-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/07/03, sudarytą tarp UAB ,,Venecija LT“ ir UAB ,,Sagatėja“ ir taikyti restituciją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB ,,Nill Nill“ naudotis teisėmis, įgytomis 2019-09-30 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/09/30 ir 2019-11-29 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/11/29 pagrindu iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir uždraudė atsakovui UAB „NILL NILL“ naudotis teisėmis įgytomis 2019-09-30 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/09/30 ir 2019-11-29 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/11/29 pagrindu iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Teismas nurodė, kad ieškovas išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, todėl sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nebūtų net tikėtinai pagrįstas. Nurodė, jog šioje proceso stadijoje teismas nesprendžia įrodymų pakankamumo klausimo ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar reiškiami reikalavimai galėtų būti patenkinti. Tai sudaro pagrindą konstatuoti egzistuojant pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – spręsti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

3. Vertindamas kitą sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas byloje pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Teismas sutiko su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovui perleidus šias teises kitam asmeniui arba pradėjus teisinius procesus prieš ieškovą, tokie atsakovo veiksmai padarytų neįmanomą galimai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą. Teismas sprendė, jog ieškovas pagrindė esant grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali likti neįvykdytas. Todėl teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas galėjo įsitikinti prašomų suvaržymų proporcingumu, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo patirta žala būtų didesnė nei tie neigiami padariniai, kurie galėtų kilti atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismui ieškinį atmetus. Atsakovui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių žymesnių neigiamų padarinių neturėtų kilti, įvertinus, tai jog taikomi apribojimai skirti tik išsaugoti esamą šalių teisinių santykių padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Atsakovas UAB „NILL NILL“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieško prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ieškovas pareiškė itin plataus pobūdžio prašymą - uždrausti atsakovui naudotis teisėmis, įgytomis reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokio plataus pobūdžio prašymo. Ieškovo prašoma ir nutartimi pritaikyta priemonė akivaizdžiai peržengia civilinės bylos ribas. Ieškovas prašo reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Nutartimi pritaikytos priemonės nėra būtinos būsimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir niekaip neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo. Ieškovo siekiamu materialiniu teisiniu rezultatu, iš esmės yra siekiama išspręsti ginčą dėl sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių teisėtumo, kuomet galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo atveju, reikalavimo perleidimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, atsakovo įgytos reikalavimo teisės į ieškovą sugrįžtų pradiniam kreditoriui - šioje byloje atsakovui UAB „Venecija LT“. Pritaikyti laikini suvaržymai atsakovo atžvilgiu, ne tik neužtikrintų pareikštų reikalavimų įvykdymo, bet ir nepagrįstai suvaržo atsakovo teises - akivaizdžiai daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

5. Byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Visiškai nesvarbu, ar sumą, kurią yra skolingas ieškovas, jis turėtų sumokėti pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“, ar naujajam kreditoriui. Kreditoriaus asmuo šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Reikalavimas sumokėti 30 162,24 Eur sumą nėra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Ieškovas, desperatiškai siekdamas užvilkinti skolų grąžinimą, pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Atsiliepimas

6. Ieškovas M. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo motyvas, kad nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovui perleidus šias teises kitam asmeniui arba pradėjus teisinius procesus prieš ieškovą, tokie atsakovo veiksmai padarytų neįmanomą galimai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą, yra kildinamas iš byloje ieškovo pateiktų įrodymų visumos kuri pagrindžia, kad ieškovui, kaip advokatui teikusiam teisines paslaugas, reikalavimai perleisti jau antram teisių įgijėjui. Nei vienas iš šių paskesnių reikalavimų įgijėjų nebuvo teisinių paslaugų santykio šalimi su ieškovu, nedalyvavo jokiuose procesuose, kurie galėjo daryti įtaką sprendimui įgyti reikalavimo teises į ieškovą. Reikalavimo perleidimo sutartys yra identiškos savo turiniu, jose nėra atskleistos reikalavimo teisių įgijimo finansinės sąlygos. Šios ir kitos aplinkybės teismui leido daryti pagrįstą prielaidą, kad reikalavimai į ieškovą gali būti perleisti ir dar kartą, taip tik apsunkinant galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas ne tik ieškinyje pateikė motyvus egzistuojant bent dviem teisės normoms draudžiančioms perleisti reikalavimus į ieškovą, tačiau ir pateikė į bylą ne vieną rašytinį įrodymą pagrindžiantį šias aplinkybes. Šiuo atveju teismas galėjo įsitikinti prašomų suvaržymų proporcingumu, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovo patirta žala būtų didesnė nei tie neigiami padariniai, kurie galėtų kilti atsakovei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir teismui ieškinį atmetus. Atskirajame skunde nenurodyta nei viena konkreti atsakovo teisė kuri yra ar bus pažeista, suvaržyta pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas turi teisę naudotis kitomis CPK normomis, kaip atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikinimo priemonėmis.

7. Atsakovas UAB „Venecija LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad su UAB ,,NILL NILL“ atskiruoju skundu sutinka, o ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad UAB „Venecija LT“ asmuo ieškovui turėjo esminę reikšmę, be to, reikalavimo teisių perleidimas labiau suvaržo ieškovo teises, prievoles. M. K. gali teikti visus argumentus, visus duomenis ir tai nebus laikoma Advokatūros įstatymo ar UAB „Venecija LT“ teisių pažeidimu. CK 6.107 str. taip pat leidžia skolininkui reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui. M. K. išrašė sąskaitas po to, kai jau dalykiniai santykiai su UAB „Venecija LT“ buvo nutraukti. Nėra jokių įrodymų, kad M. K. paslaugas, nurodytas 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AMK2 Nr. 00013 ir 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AMK1 Nr. 000993, būtų suteikęs.

Šalies argumentai

8. Ieškovo prašoma ir skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė akivaizdžiai peržengia civilinės bylos ribas. Nutartimi pritaikytos priemonės nėra būtinos būsimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir niekaip neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo. Uždraudžiant UAB „NILL NILL“ naudotis visomis/bet kuriomis teisėmis, kurias suteikia ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys, pažeidžiama viena pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisių - teisė kreiptis į teismą. Nors ir turėdama reikalavimą į ieškovą, UAB „NILL NILL“, dėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negalėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, negalėtų gauti reikiamos informacijos, kuri susijusi su ginčijamomis sutartimis, nes nutartimi UAB „NILL NILL“ uždrausta naudotis visomis/bet kuriomis teisėmis. Tokie apribojimai yra neproporcingi, visiškai nesusiję su būsimu teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

11. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12. Teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo iš esmės vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos sprendimui. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas jame nurodytais motyvais bei prie jo pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos detalios aplinkybės dėl ieškinio pagrįstumo yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl jų nepasisako.

13. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017). Šiuo atveju apeliantas teigia, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo, kadangi peržengia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ prieš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ prieš UAB „Kornas“ ir kt., bylos Nr. 2-338/2013). Šiuo atveju civilinėje byloje yra sprendžiama reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis klausimas, tai yra, iš esmės yra ginčijamas reikalavimo teisės perleidimas kitam kreditoriui. Byloje nėra ginčijamos pačios reikalavimo teisės, tik jų perleidimo faktas, tai yra – ieškovas nesutinka su pasikeitusiu kreditoriaus asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas naudotis teisėmis pagal reikalavimo perleidimo sutartis, niekaip neužtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įgyvendinimo ar realaus jo įvykdymo, tačiau priešingai, be jokio teisinio pagrindo neproporcingai varžo kitų proceso šalių teises, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi pati reikalavimo teisė nėra ginčijama šioje byloje, vadinasi ji egzistuoja ir kreditorius turi teisę į skolos iš ieškovo išieškojimą, byloje kilęs ginčas yra tik dėl kreditoriaus asmens. Tai reiškia, jog kreditorius turi teisę vykdyti išieškojimą iš ieškovo pagal galiojančią reikalavimo teisę, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo teisės nebus pažeistos, kadangi pats išieškojimo iš jo faktas nesikeis, pasikeis tik jo kreditorius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga ir nepagrįstai varžo ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje galėtų būti sprendžiamas klausimas apie reikalavimo teisės perleidimo kitam asmeniui draudimą ar kitokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymą, kurios apimtis neproporcingai nesuvaržytų kreditorių interesų.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo UAB „NILL NILL“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius