Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-192-370/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-12
Bylos Nr.
2A-192-370/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01738-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-192-370/2010

Teisėja J. Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-01738-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorija 42.11.2; 72; 93.2.17; 116.11; 118.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovui S. D. (S. D.), jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovei S. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5373-777/2009 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei S. S. dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9635-460/2008 patvirtintos taikos sutarties 3 ir 4 punktus dėl kompensacijos dydžio ir išdėstyti tuos punktus nauja redakcija: 3 p. S. D. įsipareigoja 6 mėnesių laikotarpiu nuo taikos sutarties patvirtinimo S. S. sumokėti piniginę kompensaciją, t. y. turto vertės skirtumą, skaičiuojant pagal turto vertę teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; 4 p. S. S. turi teisę gyventi S. D. tenkančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki jai bus išmokėta 3-iame punkte nurodyta kompensacija. Nurodė, kad šalims po mamos mirties buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiosios palikimą – lygiomis dalimis po ½ dalį: 60,45 kv. m bendrojo ploto trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,06 ha ploto žemės sklypą su 28,33 kv. m bendro ploto sodo pastatu, šiltnamiu, šuliniu, duobe, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Viso paveldėto turto vertė buvo 320 500 Lt. 2008-07-29 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinėje byloje Nr.2-9635-460/2008 bendraturčiai sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2008-11-24 nutartimi patvirtino. Pagal sudarytą taikos sutartį ieškovui asmens nuosavybės teisėmis atiteko butas, o atsakovei – sodo sklypas su pastatais. Be to, buvo sutarta, kad ieškovas turi išmokėti atsakovei 80 000 Lt piniginę kompensaciją dėl padalyto turto verčių skirtumo. Dėl teismo padarytų rašytinių apsirikimų šalims teko du kartus kreiptis į teismą dėl jų pataisymo. Dėl šių priežasčių ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto registrą dėl turto įregistravimo tik po 2009-01-19. Pagal taikos sutartį šalys padalijo paveldėtus turtus lygiomis dalimis pagal jų vertę ir ieškovui buvo nustatyta pareiga išmokėti kompensaciją atsakovei. Dėl pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, paveldėto nekilnojamojo turto rinkos kainos žymiai sumažėjo. UAB „Aidila“ pagal lyginamosios vertės metodą nustatė, kad ieškovui tekusio buto vertė 2009-02-24 yra 175 000 Lt, o atsakovės sodo sklypo su pastatais vertė yra 60 000 Lt. Esant tokiai situacijai ieškovo prisiimtas įsipareigojimas pagal taikos sutartį tapo jam nenaudingas, nes atsakovė nepagrįstai praturtės 22 500 Lt, t. y. atsakovės paveldėta dalis pinigine išraiška bus 140 000 Lt, o ieškovo – 95 000 Lt. Ieškovas 2009-03-04 kreipėsi į atsakovę su prašymu peržiūrėti kompensacijos dydį, tačiau atsakovė atsisakė svarstyti minėtą prašymą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys neturėjo būti priimtas, todėl byla nutrauktina, kadangi ieškovas siekia perdalyti iš naujo paveldėtą turtą, t. y. peržiūrėti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-17 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, nurodydamas, jog pasikeitus aplinkybėms, kurios buvo pagrindu priimti sprendimą, kiekviena šalis turi teisę reikšti naują ieškinį. Toks ieškinys nelaikytinas tapačiu, nes yra grindžiamas ne vien ankstesnėmis, bet ir naujai atsiradusiomis aplinkybėmis. Dėl ieškinio teismas nurodė, kad ieškovas taikos sutartį sudarė laisva valia, jis pats pasirinko būdą disponuoti savo nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą, t. y. teisinės taikos vardan perimti nuosavybėn butą ir sumokėti atsakovei kompensaciją. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, pačios sprendė dėl savo pareigų ir teisių apimties bei jų įgyvendinimo būdų. Ieškovas turėjo galimybę tikslinti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės vertę, tačiau to nedarė, rėmėsi atsakovės pateiktu sodo sklypo su pastatais vertinimu ir VĮ Registrų pažymoje nurodyta buto verte. Be to, ieškovas būdamas pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, įsipareigodamas išmokėti 80 000 Lt kompensaciją, atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto rinkos dinamiką, galėjo protingai numatyti, kad atidalijamo turto vertė gali nukristi. Taikos sutarties sudarymo metu galėjo nurodyti ne konkretų kompensacijos dydį, o sieti kompensacijos dydį su turto vertės skirtumu atitinkamą dieną, tačiau ieškovas to nepadarė, vadinasi, prisiėmė ir galimą atidalijamo turto vertės kritimo riziką (atsakovė – galimą atidalijamo turto vertės kilimo riziką). Toks ieškovo elgesys neatitinka vidutiniškai rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standarto, todėl negali būti pateisinamas. Vadinasi, ieškovas turi prisiimti ir iš to atsirandančias pasekmes. Juolab, kad taikos sutartyje nėra duomenų, jog ieškovas planuoja parduoti butą ir tik pardavęs butą išmokėti atsakovei kompensaciją, t. y. kompensacijos dydis nesusietas su buto pardavimu. Taikos sutartyje neaptarta, iš kokių lėšų ieškovas išmokės atsakovei kompensaciją, ieškovas atsakovei už kompensaciją siūlė perimti ir kitą jam nuosavybės teise priklausantį butą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės ir motyvai nėra išskirtiniai bei nesudaro pagrindo (būtinybės) keisti ieškovo prašomas šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nurodytas sąlygas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei netinkamai įvertino pateiktų įrodymų visetą. Sutartys turi būti aiškinamos remiantis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, pirmiausia turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, tikroji valia, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kt. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo tikslas –pasidalyti paveldėtą turtą lygiomis dalimis. Kadangi buvo paveldėti skirtingi turto objektai, kurių padalyti natūra lygiomis dalimis nebuvo galimybės, šalys sutarė dėl paveldėto turto padalijimo būdo ir piniginės kompensacijos dėl turto verčių skirtumo, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto vertę ir rinkos kainas. Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės šalių nelygybės. CK 6.228 str. 1 dalyje nurodoma, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vertinant taikos sutarties 3 p. nuostatas dėl kompensacijos dydžio sąžiningumo galima konstatuoti, kad ji yra itin nepalanki ieškovui – šiuo metu atsakovei išmokėjus 80 000 Lt kompensaciją ieškovui tenkanti paveldėto turto dalis bus apie 50 000– 60 000 Lt, o atsakovei – apie 120 000–130 000 Lt. Teismas nevertino sutarties sąlygos dėl kompensacijos sąžiningumo ir lygiateisiškumo požiūriu, nepagrįstai netaikė CK 6.228 str. nuostatų. Teismas netinkamai taikė CK 6.204 str. nuostatas. Ieškovas dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės negalėjo laiku parduoti paveldėto buto ir išmokėti kompensacijos. Ieškovas negalėjo numatyti aplinkybės, kad dėl pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir nekilnojamojo turto rinkos pokyčių paveldėto turto rinkos kainos žymiai sumažės. Teismo motyvai dėl atsakovės teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas yra nepagrįsti, nes atsakovė sutiko su taikos sutarties sąlyga, kad jai atiteks sodyba, kurioje galima gyventi.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teismo patvirtintą taikos sutartį prilygina bet kokiai kitai sutarčiai ir taiko bendrąsias sutarčių teisės normas. Ieškovo ieškinys yra negalimas ir neturėjo būti priimtas, todėl byla turėjo būti nutraukta, nes dėl paveldėto turto padalijimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pareikštas ieškinys yra ne kas kita, kaip siekis iš naujo perdalyti paveldėtą turtą, t. y. peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa sprendimu, todėl jos pakeitimui negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios kitų sutarčių vykdymą, o CPK 279 str. 5 d. pasisako tik dėl periodinių išmokų peržiūrėjimo. Teismas ieškinį atmetė kitais motyvais, kurie būtų teisingi, jeigu būtų sudaryta taikos sutartis, dar nepatvirtinta teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-31 nutartimi byloje Nr. 3K-3-61/2008 yra išaiškinęs, kad esant teismo patvirtintai taikos sutarčiai, dėl jos pakeitimo kreiptis į teismą šalys negali. Pakeisti sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį galima tik abipusiu susitarimu arba per proceso atnaujinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, byla nutrauktina.

Nustatyta, kad šalys 2008-11-17 sudarė taikos sutartį dėl taikaus ginčo baigimo civilinėje byloje Nr. 2-9635-460/2008 pagal ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią šalys paveldėjo po motinos mirties. Sutarties 3 p. S. D. įsipareigojo S. S. iki 2009-04-01 sumokėti 80 000 Lt piniginę kompensaciją, 4 p. buvo nustatyta S. S. teisė gyventi S. D. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki jai bus išmokėta 80 000 Lt piniginė kompensacija. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-24 nutartimi šią sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-9635-460/2008 53, 58 l.).

Ieškovas 2009-03-17 ieškiniu prašė pakeisti minėtos taikos sutarties 3 ir 4 p. nustatant, kad S. D. įsipareigoja per 6 mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo S. S. sumokėti piniginę kompensaciją, t. y. turto vertės skirtumą, skaičiuojant pagal turto vertę teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, nustatant S. S. teisę, iki jai bus išmokėta kompensacija, gyventi S. D. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškinys grindžiamas CK 6.204 str. ir CPK 279 str. 5 d., faktiniu pagrindu nurodant aplinkybę, kad dėl pablogėjusios šalies ekonominės padėties ir nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, paveldėto nekilnojamojo turto rinkos kainos žymiai sumažėjo, todėl ieškovo taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tapo nenaudingi, nes atsakovė praturtės 22 500 Lt, nes atsakovės paveldėta dalis pinigine išraiška bus 140 000 Lt, o ieškovo – 95 000 Lt, todėl kompensacijos dydis sudarytų 57 500 Lt. Ieškovo nuomone, sutarties pakeitimas teismo tvarka yra galimas CK 6.204 str. 2 d. pagrindu, nes egzistuoja aplinkybės, dėl kurių iš esmės padidėjo įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, šios aplinkybės nukentėjusiai šaliai tapo žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, jų kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi ir CK 6.288 str. 1 dalimi, nustatančia, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos sutarties sudarymo metu nepagrįstai suteikusios kitai šaliai perdėtą pranašumą. Sudaryta sutartis pažeidžia protingą sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties vykdymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo (lot. pacta sunt servanda) principas reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Teismo patvirtintos taikos sutarties teisinė galia ir jos materialinės – teisinės pasekmės šalims apibrėžtos CK Šeštosios knygos IV dalies LII skyriaus normose, o tokios sutarties šalims kylančios procesinės – teisinės pasekmės nustatytos CPK 140 str. 3 dalyje ir 584 str. 1 d. 4 punkte. CK 6.985 str. 1 dalyje ir CPK 584 str. 1 d. 4 punkte numatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas.

Ieškovas teismo patvirtinta taikos sutarties 3 p. įsipareigojo atsakovei sumokėti 80 000 Lt kompensaciją, t. y. savo valia prisiėmė piniginę prievolę atsakovei, o atsakovė įgijo teisę reikalauti įvykdyti šią prievolę. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pakeisti minėtą sutarties punktą remdamasis CK 6.204 str. nuostatomis dėl vykdymo sudėtingumo pasikeitus aplinkybėms, nes piniginėms prievolėms negalėjimo įvykdyti institutas netaikomas. Tai reiškia, kad piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natūra visais atvejais (CK 6.213 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2003-05-19 Nr.3K-3-612/2003, 2008-02-11 Nr. 3K-3-75/2008). Aiškinant priešingai, bet kuri taikos sutarties šalis ieškovo nurodytu motyvu galėtų teismine tvarka reikalauti keisti savo teisių ir įsipareigojimų apimtį bet kokio nekilnojamojo turto rinkos pokyčio atveju. Tai neatitiktų civilinių santykių stabilumo principo.

Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi nauju faktiniu pagrindu, kurio ieškinyje nebuvo nurodęs, t. y. dėl esminės šalių nelygybės, neva sutartis nepagrįstai suteikė atsakovei perdėtą pranašumą. Visų pirma CK 6.288 str. 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Byloje nagrinėjamu atveju pats ieškovas patvirtino, kad sutarties sudarymo metu taikos sutartis buvo teisinga. Antra, ieškovas nereiškė reikalavimų pripažinti patvirtintą taikos sutartį ar kurią jos sąlygą negaliojančia, be to, toks reikalavimas naujai nurodytu faktiniu pagrindu galėtų būti nagrinėjamas tik byloje atnaujinus procesą.

Apeliantas teismo posėdyje nepagrįstai remiasi įpėdinių lygių teisių į pagal įstatymą paveldimą turtą principu, nes byla, kurią šalys baigė taikos sutartimi, buvo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės jau paveldėto ir nuosavybės teise šalims įregistruoto turto (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-9635-460/2008 1, 9–18 l.). Taikos sutarties dalykas yra ne turto pasidalijimas, o kilusio teisminio ginčo užbaigimas, kuriuo užkertamas kelias kilti tapačiam teisminiam ginčui ateityje, taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CK 6.983 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo motyvais dėl ieškovo teisės keiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 279 str. 5 dalies nuostatą, suteikiančią teisę bylos šaliai pareikšti naują ieškinį dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) priteistų periodinių išmokų dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Įstatyme aiškiai nustatyta sąlyga, kad priteistos išmokos yra periodinės (pav., periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikui, renta rentos gavėjui ir pan.). Aiškinant priešingai, bet kuri bylos šalis galėtų teismine tvarka reikalauti keisti bet kokį įsiteisėjusį teismo sprendimą remdamasi sprendimo vykdymą apsunkinančių aplinkybių vėlesniu atsiradimu. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių sutartiniai santykiai yra tęstiniai, vien dėl to, kad taikos sutartyje aptartas ne tik turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir iš šios sutarties šalių kylančių teisių ir pareigų vykdymas, t. y. kompensacijos mokėjimas iki nustatyto termino, gyvenimo bute trukmė. Visų pirma ieškovas iš esmės nereikalavo keisti jokių taikos sutarties vykdymo sąlygų, o tik kompensacijos dydį, nustatant naują terminą. Atsakovės gyvenimo ieškovo bute trukmės nustatymas pagal ieškovo ieškinį iš esmės nesikeičia nuo to, kaip buvo nustatyta taikos sutartyje – iki ieškovas sumokės kompensaciją, taigi yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pakeisti kompensacijos dydį, nustatant naują terminą. Aplinkybė, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl tam tikro termino kompensacijai sumokėti, nereiškia, kad ieškovas turi prievolę mokėti kompensaciją, o atsakovė jos reikalauti, kiekvieną to termino dieną. Antra, kaip jau buvo minėta, taikos sutarties dalykas yra teisminio ginčo užbaigimas. Teismui patvirtinus sutartį, ji tapo sudėtine teismo procesinio sprendimo, kuris negali priklausyti nuo kokių nors sąlygų vykdymo tinkamumo (CPK 267 str.), dalimi. Bet kokie su įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymu susiję klausimai turi būti sprendžiami CPK 284 str. ir CPK VI dalies nustatyta tvarka.

Anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį privalėjo atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 3 p.).

Išnykus pagrindui, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-04 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9635-460/2008 sustabdymą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAlbina Pupeikienė