Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-18 · Administracinė byla Nr. I-3244-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
I-3244-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02645-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3244-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02645-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.17.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui J. V. (J. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. (J. V.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6, 56–60) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. liepos 19 d. iki šiol (2015 m. gegužės 11 d.) jo laisvė apribota, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas perpildytose, drėgnose ir apipelijusiose Lukiškių TI-K kamerose. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų laikymo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, depresiją, pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės. Pasak pareiškėjo, jis nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus ir nervingas.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–18, 66) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas jau kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteista 5 200 Lt neturtinė žala, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl byla už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. paliktina nenagrinėta.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad 2014 m. vasario 25–26 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. gegužės 22 d., nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. birželio 9 d., nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 1–4 d., 2014 m. lapkričio 8–11 d., 2014 m. lapkričio 13–20 d., 2014 m. lapkričio 25 d., nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. kovo 19 d., nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Be to, pareiškėjo buvimo laikotarpis Lukiškių TI-K yra pakankamai neilgas. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina, kitoje dalyje skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. (skundo teismui išsiuntimo data).

Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5239-815/2014 jau yra išspręstas ginčas pagal pareiškėjo skundą dėl analogiškų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d., todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 2 p. pagrindu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gegužės 11 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. , t. y. iš viso 470 paras. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis matyti, kad 2014 m. vasario 25–26 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. gegužės 22 d., nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. birželio 9 d., nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 1–4 d., 2014 m. lapkričio 8–11 d., 2014 m. lapkričio 13–20 d., 2014 m. lapkričio 25 d., nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. kovo 19 d., nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., t. y. 263 paras vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gegužės 11 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 207 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kameros buvo apipelijusios, jose tvyrojo drėgmė. Iš Lukiškių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 21–42) matyti, kad kamerose Nr. 252, 253, 374 ir 216 pelėsio nerasta, drėgmė atitiko higienos reikalavimus, tuo tarpu dėl kamerų Nr. 277, 335, 299A, 256 duomenų nepateikta, todėl darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl minėtose kamerose esančių netinkamų sąlygų.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (207 paros), pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 242 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 101 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui J. V. (J. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d.

Kitą pareiškėjo J. V. (J. V.) skundo dalį tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui J. V. (J. V.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 242 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du eurus) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė