Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms A. D. ir G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018-09-07 sprendimo , kuriuo buvos atmestas pareiškėjo J. J. pateiktas 2018-09-01 prašymas dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo šioje administracinėje byloje teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas ( toliau- ir Įstatymas) , Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-08-30 įsakymu Nr. A1-448 patvirtintas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašas ( toliau- Aprašas ), Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.

Teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo ( toliau- prašymas) pateikimo metu atitinka jaunos šeimos apibrėžimą ; 2) iki kreipimosi į šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą instituciją (savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją) dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto; 3) įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regione , kurios teritorijoje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 procentais mažesnė negu didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, kurią nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose; 4) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą.

Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas taikomas jaunoms šeimoms, o įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jauna šeima suprantama taip , kaip ši sąvoka apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad jauna šeima- šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų ( įvaikių ) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-08-30 įsakymu Nr. A1-448 patvirtinto Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo 6 punktą asmenys prašymus Finansinei paskatai gauti gali pateikti atvykę į savivaldybės administraciją , registruotu laišku arba elektroniniu būdu. Pareiškėjas , pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, prašymo formą pildo Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje).

Aprašo II skirsnyje yra nustatyta jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą , prašymų pateikimo savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administracijai tvarka, o minėto Aprašo III skirsnyje yra nustatyta šių prašymų savivaldybės administracijoje nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, nesutinka ir atmeta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos argumentus , kad pareiškėjo skundas pareikštas netinkamam atsakovui, kad skundžiamo sprendimo atmesti prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracija nepriėmė, o sprendimą priėmė SPIS, kurią administruoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl ji ir turėtų būti atsakove nagrinėjamoje byloje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J.J. prašymą 2018-09-01 dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo pateikė elektroniniu būdu, užpildęs prašymo formą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Vadovaujantis Aprašo 13 punktu , jeigu prašymas teikiamas elektroniniu būdu, apie jo užregistravimą SPIS elektroniniu paštu sistema automatiškai informuoja atsakingą savivaldybės administracijos darbuotoją. Iš byloje esančio SPIS išrašo matyti, kad informaciją apie gautą pareiškėjo prašymą, atsakingas Panevėžio savivaldybės administracijos specialistas gavo. Pareiškėjas sistemoje SPIS gavo pranešimą , kad pareiškėjo prašymas atmestas, nes neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtinto jaunos šeimos apibrėžimo. Pareiškėjas yra gimęs 1984-04-08 , taigi prašymo dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą pateikimo metu jis buvo sulaukęs 34 metų amžiaus, o jo sutuoktinė L. J., gimusi 1983-01-12, prašymo dėl finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą pateikimo metu buvo sulaukusi 35 metų amžiaus.

Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą jaunos šeimos sąlygą „ ne vyresnis kaip 35 metų“.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsnio 1 dalimi, kurioje konstatuojama, kad metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, minėtą sąlygą „ ne vyresnis kaip 35 metų „ aiškina kaip apibrėžiantį į finansinę paskatą pretenduojančių asmenų amžių iki 35 metų imtinai, t.y. iki sueina 36 metai.

Tačiau teismas pažymi , kad CK 1.119 straipsnio 1 dalimi, konkrečiu atveju neturėtų būti vadovaujamasi, kadangi joje nurodyta terminų skaičiavimo taisyklė nustato tvarką, kaip turi būti skaičiuojami terminai, kurie apibrėžti metais, tačiau nagrinėjamu atveju terminas „ ne vyresnis kaip 35 metų“ yra apibrėžtas ne vien metais , kaip nustatyta Civiliniame kodekse, tačiau ir žodžiais „ ne vyresnis kaip“, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu sąlygos „ ne vyresnis kaip 35 metų“, kad laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei asmeniui sukaks 35 metai . Atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame Konstitucinis Teismas , tirdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatos“ išlaikymą teismas priteisia <...>, kai vaikui būtina parama , jis mokosi vidurinių , aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų“ , kurios formuluotė analogiška įtvirtintai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytai nuostatai „ ne vyresnis kaip 35 metų“- , atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatai, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, konstituciniam teisinės valstybės principui , pažymėjo, kad ginčijama nuostata reiškia, kad tėvai turi iš įstatymo kylančią pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius , bet ne vyresnius negu 24 metų, vaikus, besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu toks pilnametis asmuo kreipiasi į teismą dėl to, kad jam būtų iš tėvų priteistas išlaikymas, nes jis mokosi vidurinės , aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, ir teismas nustato, kad tam vaikui yra būtina parama, teismas privalo priteisti jam išlaikymą , kurį tėvai turi teikti, kol tas pilnametis asmuo mokysis atitinkamoje švietimo įstaigoje , bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Taigi Konstitucinis Teismas, aiškindamas įstatymo formuluotę „ ne vyresnis negu 24 metai“, nurodė, kad laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei asmeniui sukaks 24 metai.

Atsižvelgiant į aptartą, teismas daro išvadą, kad prašymo dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo pateikimo metu pareiškėjo šeima neatitiko jaunos šeimos apibrėžimo ( Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018-09-07 sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje prašymas dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018-09-01 pateiktą prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.