Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Gražvydui Gabeniui, Donatui Miliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos L. Č. 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. 40N-36383822-15 panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja L. Č. 2015 m. rugpjūčio 21 d. J. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad J. Č. 2015 m. gegužės 12 d. apie 12.14 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), būdama blaivi ir vairuodama automobilį „Hyundai Matrix“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, keisdama važiavimo kryptį, tai yra, sukdamasi kairėn (ne sankryžoje) iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad daryti manevrą kairėn yra saugu, dėl ko nedavė kelio, sudarydama kliūtį paskui, ta pačia kryptimi, arčiau važiuojamosios kelio dalies kairiojo krašto važiavusiam automobiliui „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. A., ko pasėkoje transporto priemonės susidūrė.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja L. Č. 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-36383822-15, pagal kurį J. Č. nubausta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jai paskirta 50 Eur bauda (5-6 b. l.).

2015 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas J. Č. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde (40-43 b. l.) pareiškėja paaiškino, kad, jos manymu, priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Bylos medžiaga patvirtina, jog tyrėjas M. T., priimdamas M. A. atžvilgiu 2015-06-18 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-32597745-15, nustatė, jog M. A. viršijo greitį bei konstatavo, jog tai turėjo pagrindinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ir priėmus skundžiamą 2015-08-21 nutarimą, apie tai, jog M. A. eismo įvykio metu viršijo greitį, nebuvo net užsiminta, tuo tarpu naujų duomenų, kurie paneigtą šią tyrėjo M. T. 2015-06-18 nutarime užfiksuotą išvadą dėl M. A. viršyto greičio grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, surinkta nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, apskritai jokių kitų objektyvių duomenų, kad įvykį galėjo įtakoti galimai kitos priežastys, nei kad buvo nustatęs tyrėjas M. T., nesurinkta. Nei policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai tyrė įvykio vietą, tarnybiniuose pranešimuose ar kitoje bylos medžiagoje jokių duomenų apie tai, jog ji atliko kokius nors KET taisykles pažeidžiančius veiksmus, neužfiksuota. Duodama paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, jog jos automobilis sukimosi manevrą pradėjo nuo R. gatvės, arčiau kairiojo krašto, kad galėtų saugiai pasisukti. Bylos medžiagoje užfiksuota, jog prieš sukdama į kairę rodė kairiojo posūkio signalą, įvykio metu važiavo namo, gerai žinojo vietovę ir vietą, kurioje jai reikia pasisukti, todėl akivaizdu, kad manevras į kairę nebuvo ir negalėjo būti staigus, kaip, kad neteisingai tvirtina M. A.. Tai, jog sukdamasi karėn ji neva iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, nurodo tik M. A., nes būtent toks aiškinimas jam yra naudingas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau jokia kita byloje surinkta medžiaga tokių M. A. teiginių nepatvirtina. Analizuojant M. A. paaiškinimus, duotus policijos pareigūnams, matosi, kad pats M. A. pripažino, jog, lenkdamas krovinį automobilį, pamatė jos automobilį, kuris jau irgi buvo pradėjęs manevrą. Pats M. A. savo paaiškinimuose pripažino, kad jos automobilis pradėto manevro į kairę užbaigti nespėjo. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog būtent M. A. pažeidė KET, pradėjęs manevrą, neįsitikinęs, ar tą daryti yra saugu. Iš byloje esančios įvykio schemos matosi, kad M. A. vairuojamo automobilio „Peugeot Partner“ stabdymo kelias buvo gan ilgas - apie 15,6 metrų, kas reiškia, jog jos automobilio daromas manevras į kairę nebuvo staigus, savo manevrą, t. y. posūkį į kairę, buvo jau pradėjusi, kai M. A. persirikiavo lenkimui. Priimant skundžiamą 2015-08-21 nutarimą, nebuvo įvertinta tai, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko jos automobiliui pilnai pasisukus. Dėl to jos parodymuose buvo užfiksuotos aplinkybės, jog M. A. transporto priemonės smūgis turėjo būti tiesus, tiesiai į jos priekines dureles, bet vairuotojas sugebėjo kažkaip jį nukreipti. M. A. lenkimo manevrą pradėjo prieš tai neįsitikinęs, ar tą daryti saugu, neįvertinęs, kad dėl jo lenkiamo krovininio automobilio nėra tokio gero kelio atkarpos matomumo ir galbūt dėl to prieš pradėdamas lenkimą nepamatė, jog jos automobilis jau buvo persirikiavęs manevrui į kairę. Bylos medžiaga patvirtina, jog būtent M. A. visų Kelių eismo taisyklių nesilaikė - prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, ar transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; ar lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, ir ar baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas kitiems eismo dalyviams. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. A. lenkimo manevrą pradėjo esant blogam kelio atkarpos matomumui, prieš tai net neįsitikinęs, ar tą daryti saugu, pradėjo didelio krovininio automobilio lenkimą gausiai gyvenamojoje miesto vietovėje. Be to, kaip buvo nustatyta tyrėjo M. T. atliekant pirminį eismo įvykio tyrimą, M. A. dėl nepasirinkto saugaus greičio nesugebėjo suvaldyti automobilio ir sustoti išvengdamas susidūrimo. Būtent tai iš pradžių buvo nustatyta kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Tokiais savo veiksmais M. A. pažeidė KET 127 straipsnį, kuris numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be to, vienas iš jos kaimynų, asmuo vardu T., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo minėjęs, jog matė, kad transporto priemonės „Peugeot Partner“ vairuotojas labai greitai lėkė. Jis taipogi patvirtino matęs, kad šios transporto priemonės vairuotojas dažnai „laksto“ viršydamas greitį. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog minėtą 2015-06-18 nutarimą M. A. atžvilgiu, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikino ir nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių AVPK kelių policijos biure tyrėja L. Č.. Tai yra ta pati tyrėja, kuri vėliau grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ją pati ir išnagrinėjo bei priėmė jos atžvilgiu skundžiamą administracinio teisės pažeidimo nutarimą, kas taip pat, manytina, yra grubus pažeidimas. Bylos medžiagoje taipogi užfiksuoti neteisingi duomenys, jog jos blaivumą tikrino A. Š., iš tikro tą darė patrulis T. B.. Kad būtų buvę tikrintas M. A. blaivumas, iš viso nematė. To nematė ir įvykio vietoje buvę kaimynai R. S. ir A. S.. Atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiagoje klaidingai nurodyti duomenys apie jos blaivumą tikrinusį asmenį, kyla abejonių ir dėl duomenų, kurie yra pateikti apie M. A. blaivumo tikrinimo aplinkybes. Ant byloje esančios eismo įvykio schemos nėra jos parašo, ši schema nebuvo braižoma dalyvaujant jai ir pati neturėjo jokios galimybės pateikti pastabų bei paaiškinimų dėl jose užfiksuotų aplinkybių. Tai, jog ant minėtos schemos yra tik M. A. parašas, rodo, jog ši schema buvo braižoma dalyvaujant jam ir remiantis daugiau jo paaiškinimais. Dėl šių aplinkybių minėtoje schemoje užfiksuoti duomenys turėtų būti vertintini atsargiai, kaip objektyviai ne visai teisingai atspindintys situacijos aplinkybes.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras su J. Č. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą (44 b. l.) paaiškino, kad tyrėja L. Č., nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir J. Č. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Teismo posėdyje J. Č. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad važiavo namo iš K. g. į R. gatvę, turėjo sukti į kairę pusę. Apsidairė iš dešinės, toli pamatė krovininį automobilį, t. y. buvo didelis tarpas, todėl galėjo suktis nesudarydama kliūties. Pravažiavo vieną namą, įsijungė posūkį ir pradėjo artėti prie kairės gatvės krašto, pradėjo suktis į savo kiemą ir, pakėlusi akis, pamatė kaip į ją lekia automobilis. Ji nusisuko į galą pasižiūrėti į dukrytę, nes suprato, kad bus neišvengiamas smūgis. Tuo momentu pajuto smarkų garsą ir smarkų smūgį. Pajuto kaip dukra stryktelėjo. Pati iššoko iš automobilio, atbėgo kaimynai A. ir R. S., bandė ištraukti dukrytę, bet negalėjo, nes metalas ant metalo buvo užlipę. Per priekines dureles ištraukė dukrą. Už savęs matė tik krovininį automobilį. Krovininis automobilis važiavo per vidurį, daugiau į dešinę pusę, daugiau pirmoje eismo juostoje. Posūkį įjungė prieš susidūrimą 20-25 sekundžių. Jos važiavimo greitis buvo 30-35 km/h, leistinas 50 km/h. Už krovininio automobilio jokių kitų automobilių nematė. Prieš susidūrimą krovininį automobilį matė 2-3 minutes. Nežino iš kur atvažiavo nukentėjusiojo automobilis, ar važiavo tiesiai, ar įsuko. Nukentėjusiojo greitis buvo 60-70 km/h. Greičio nelėtino, nes įsukusi į kairę gatvės pusę nepasiekė 50 km/h greičio, nes penktas namas yra jos. Krovininis automobilis galėjo užstoti automobilį. Gatvė judri, dažnai stovi ant kelkraščio automobiliai, dažnai važiuoja dviračiai, vaikšto žmonės, vaikai. Kodėl nukentėjusiojo automobilis schemoje stovi kelkraštyje, pasakyti negali. Po susidūrimo iš kitos transporto priemonės išlipo vairuotojas, kuris pasižiūrėjo savo automobilį ir kažkam skambino. R. S. paklausė, ar jis paskambino policijai ir pasakė, kad „ne“ . Tuomet kaimynas paskambino pagalbos telefonu, paklausė „ar reikia greitosios pagalbos?“, nes buvo mažametis vaikas, pasakė „nereikia“. Tuo metu atvyko trečias tamsus automobilis, užstatė įvažiavimą, kalbėjo su kitos transporto priemonės vairuotoju, jai liepė patraukti automobilį, nekriokinti vaiko ir nešti į namus ir tuomet atvyko policijos pareigūnai. Patrulis B. paklausė „kas buvo?“, sakė „važiavau į kiemą“. Kadangi dukra verkė, paprašė iškviesti greitąją, iš pradžių patrulis nenorėjo, bet po to iškvietė. T. B. sakė, kad kitas vairuotojas prisiima kaltę. Jos paprašė dokumentų, ėjo jų pasiimti. Patrulis T. B. ėjo paskui ją ir gatvės viduryje pūtė į alkotesterį. Po to padavė dokumentus, pasirašė po alkotesterio duomenimis ir su dukra išvažiavo į ligoninę. Automobilis po įvykio buvo iš karto patrauktas. Atvykus policijos pareigūnams jo automobilis jau buvo patrauktas. Nematė, kaip buvo tikrintas M. A. blaivumas. Liudytojai girdėjo smūgį, nes buvo kieme, tačiau, kiek žino, įvykio nematė. R. S. matė automobilį iš karto po įvykio, gali paaiškinti kaip automobilis stovėjo. Jie su žmona buvo kartu iš karto po įvykio. Liudytojas Tomas stovėjo prie tvoros ir laukė kol draugas atvažiuos jo paimti. Jis sakė, kad automobilis lėkė dideliu greičiu, bet pati to teigti negali, ko pati negirdėjo. Įvykio metu oro sąlygos buvo geros, kelio danga asfaltas. Su nukentėjusiojo parodymais yra susipažinusi iš protokolo, įvykio schemos jai pasirašyti niekas nedavė, kaip ji buvo sudaryta, nematė ir nežino. Pareigūnai į ligoninę už poros valandų atvežė jos asmens dokumentus ir neminėjo, kad buvo įforminta schema. Pagal schemą jos automobilis nuo dešinio kelio krašto stovi per vidurį, nes yra tarpas 1-1,40 m. Kelkraštis ir automobilio galas, 1,30 m negali būti, nes transporto priemonės laisvai pravažiavo, eismas nebuvo uždarytas. Su eismo įvykio schema susipažino po protokolo surašymo ir susipažinimo su visa bylos medžiaga. Prieš policijai atvykstant į įvykio vietą atvyko kažkoks vyras, kuris užstatė jos automobilį, jai liepė patraukti automobilį, liepė nuvesti vaiką į namus, kad jis neverktų. Pareigūnai atvykę bendravo su kitu asmeniu, ne su M. A.. Policininkai su juo kalbėjo, kažką matavo. Mano, kad tą vyrą iškvietė nukentėjusysis M. A., nes iš karto po įvykio jis kažkam skambino. Juodos spalvos automobilis „Audi“ priklauso trečiam asmeniui, jo vardo, pavardės nežino. Jo apklausos duomenų byloje nėra. Tyrėjos L. Č. paklausė kas tas asmuo, ji sakė, kad tai neturi reikšmės. Kelias yra vienjuostis, vienpusis eismas. Tyrėjos L. Č. paklausė kas tas trečias asmuo, kodėl patruliai bendravo su juo. Pačiai kyla įtarimų, nes nematė kaip schema buvo braižoma ir nematė stabdymo kelio. Neatitinka ir tai, kad jos automobilio galas ir iki kelkraščio buvo tik metro atstumas, o čia yra daugiau nei 1,30 m.

Nukentėjusysis M. A. teisme parodė, kad iki įvykio J. Č. nepažinojo. Važiavo R. gatve link T. gatvės, arčiau kairės pusės. Priekyje jo automobilio dešiniuoju kelkraščiu važiavo krovininis automobilis. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo 30-40 km/h, krovininis automobilis važiavo dar lėčiau. Priekyje kitų automobilių nesimatė. Kadangi kelio plotis leidžia važiuoti dviem automobiliams, padidino greitį, nes krovininis automobilis pasitraukė, iš dešinės pusės ir išniro automobilis. Tuomet stabdė, bandė apvažiuoti automobilį iš galo, bet nepavyko, kliudė automobilio dešinės pusės galinę dalį. Darydamas manevrą, įsitikino, kad tai daryti yra saugu. Vietovė yra pakankamai gyvenama, automobilių važiuojančių daug. Netiesa, kad atvykus policijos pareigūnams pripažino savo kaltę. Kelio plotis leidžia 2 juostas. Įvykio metu buvo prie automobilio galo ir grįžti atgal trukdė priekaba. Po smūgio J. Č. automobilis nepajudėjo. J. Č. užbaigusi manevro nebuvo, ji užkirto jam kelią, transporto priemonės judėjo. Iš J. Č. paaiškinimo, ji nurodė, kad vairuotojas nukreipė smūgį į automobilio galinę dalį, tačiau pagal eismo įvykio schemą matosi, kad automobilis suko į kairę pusę iš dešinės. Jam nebuvo galimybės matyti automobilio, ji užkišo jam kelią. Pats važiavo arčiau kairiojo krašto, kad nestabdytų eismo, norėjo pravažiuoti automobilį, darė lenkimo manevrą. J. Č. teigė, kad ji važiavo arčiau kairio krašto, tai nėra tokios galimybės. Pats iš toliau manevrui persirikiavo ir nepravažiavus krovininio automobilio, išlindo automobilis. Krovininis automobilis buvo lygiagrečiai jo automobiliui, toliau nuo J. Č. automobilio. Priekyje automobilio nematė, jis atsirado iš dešinio kelkraščio, jis važiavo prieš krovininį automobilį. J. Č. greitis buvo 5-10 km/h, jo apie 20-40 km/h. J. Č. rodomo posūkio nematė. Ji važiavo įstrižai, atliko manevrą ir užkirto kelią važiuojamojoje dalyje. Iki kontakto abi transporto priemonės judėjo. Sustojo kelkraštyje, susidūrimas įvyko ant kelio. Sustojo užbaigęs manevrą. Paskui krovininį automobilį pats važiavo apie minutę. Įvykį galėjo matyti krovininio automobilio vairuotojas. Krovininio automobilio greitis mažėjo, nes liko už jo, nepravažiavo. Krovininis automobilis buvo „pusfurė“ su tentu. Į įvykio vietą atvažiavo bendradarbis, važiavo pietauti ir sustojo. Buvo atėję kiti asmenys, gal 4 ar daugiau. Automobilio slydimo žymės buvo, schemoje yra. Stabdymo žymės, mano, kad yra ilgesnės. Oras buvo geras, kelio danga sausa. Automobilyje ABS sistema yra, kliudė automobilio dešinę pusę, nes vengė tiesioginio susidūrimo į priekines dureles. Bandė išvengti susidūrimo ir suko į dešinę pusę. Trukdė krovininis automobilis, kuris buvo jam iš dešinės. Tarpas tarp J. Č. automobilio ir krovininio automobilio buvo 2-2,5 m. Nežino, kodėl nuotraukose nesimato stabdymo žymių. Nuotraukose žymių nesimato. Krovininis automobilis posūkio nerodė, jo greitis buvo nedidelis, manė, kad jis suksis. Sunkvežimis galbūt matė J. Č. manevrą, o jis nematė, nes užstojo. Pareigūnams atvykus, praėjus 5 minutėms tikrino blaivumą. Schema buvo sudaryta atvažiavus pareigūnams. Schemą sudarė įvykio vietoje, kuomet J. Č. buvo išvežta su mergaite į ligoninę.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad J. Č. - kaimynė, su ja sutaria gerai, o M. A. matytas autoįvykio metu. Būdama kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį, o pačio susidūrimo nematė. Vaikinas sėdėjo, paskui automobilį patraukė iš įvykio vietos, kadangi negalėjo pravažiuoti buvęs automobilis. Jis atsistūmė atbulas, kažkam skambino, paklausė jo ar greitajai pagalbai, ar policijai, sakė „ne“. Atvykęs vyras „naglai“ liepė patraukti automobilį, sakydamas „ar tu girdi, trauk iš čia savo mašiną, „eismą trukdai“. Atvykęs pilietis visą reikalą tvarkė su pareigūnais. Buvo toks jausmas kaip policijos pareigūnų nusistatymas. Jis sakė „tai žinokit, jei kviesim greitąją, bus taip ir taip“. Nežino, kuris vairuotojas prisiėmė kaltę. Visus reikalus tvarkė pašalinis asmuo. Pareigūnas ėjo iš paskos, kišo pūsti į alkotesterį. Greitis buvo didesnis nei leistinas ir taip mano pagal smūgį, garsą. Kaimynas T. V. sakė, kad matė atvažiuojantį automobilį ir sakė „supratau, kad kals“. Kaimynas stovėjo ant gatvės ir laukė, tad įvykį galėjo matyti maždaug 50 m atstumu, per vieną sklypą. Įvykio metu J. Č. automobilis buvo beveik įsisukęs įvažiavimą. Nematė, kaip M. A. buvo tikrinamas girtumas. Matė tik kaip girtumą tikrino J. Č.. M. A. matė tupintį šalia prie automobilio, pastatyto kelkraštyje, jo šalia J. Č. nebuvo. Kelių minučių tarpe M. A. ir J. Č. kartu nebuvo. M. A. visą laiką tupėjo prie automobilio.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta kiek liečia protokolo surašymą. Iš kolegės L. Č. gavo medžiagą dėl eismo įvykio R. gatvėje. Vienos krypties eisme automobilis atsitrenkė į galą, greitoji išvežė mergaitę. Reikėjo sulaukti išvados dėl mergaitės sužalojimo ir priimti sprendimą. Susipažino su medžiaga, nuotraukomis ir padarė išvadą, kad dėl įvykio kaltas M. A., kadangi nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje stabdžiusį ir sukusį automobilį. Pagal nuotraukas smūgis toks, kad jei priekinis automobilis butų sukęs, tai smūgis būtų nuėjęs kampu, o pagal nuotraukas smūgis į galą. Pagal eismo įvykio schemą automobilis nebuvo taip, kad jis stovėtų lygiagrečiai gatvei. Padarė išvadą, kad iš galo važiuojantis automobilis turėjo neviršyti leistino greičio ir laiku sustabdyti prieš sukant automobiliui, todėl M. A. surašė protokolą. Šiai dienai taip pat mano, kad buvo asmens per didelis greitis. Dešinėje pusėje važiavo krovininis automobilis, kuris nenustatytas ir jei važiuoji vienos krypties eismu, gaunasi apvažiavimas. Ten yra vienos krypties viena eismo juosta. Pagal Kelių eismo taisykles tokiu atveju yra automobilio apvažiavimas. Nemano, kad priekyje važiavusi moteris būtų prisigretinusi prie dešinės pusės ir būtų dariusi manevrą, ji žinojo kur suks. Gal ji ir važiavo daugiau viduriu ir darė manevru, o dėl ko jis staigiai atsirado ir darė manevrą, galima daryti prielaidą, gal greitai važiavo, negalvojo, kad suks, nepastebėjo, užsikalbėjo. Jei būtų jam staigiai užsukę, jis būtų įvažiavęs į šoną ir stabdymo kelias užfiksuotas pakankamai ilgas 15 metrų. Mano, kad greitis buvo 70-75 km/h, leistinas 50 km/h. Pareiga vairuotojui yra laikytis dešinio kelkraščio, bet prieš sukant ar apsisukant turi prisitraukti arčiau kairės. Gal tai gavosi provokuojanti situacija. Mano, kad jei būtų mažesnis greitis, įvykis nebūtų įvykęs, taip pat sumaišė krovininis automobilis. Be to, vairuotojai turi įsitikinti prieš bet kokią kliūtį, ar apvažiuojant, ar lenkiant.

Liudytoja L. Č. teisme parodė, kad J. Č. matyta tarnybinių pareigų ėjimo metu. Kolega M. T., priimdamas nutarimą, vertino stabdymo žymes, mechanizmų sugadinimų atsiradimą, gal tai turėtų įtakos priežastiniam eismo įvykiui kilti, bet ji J. Č. veiksmus vertina kaip pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Mano, kad remiantis KET, J. Č. labiau kaltesnė. Dėl vairuotojo greičio būtų klausimas ekspertų kompetencijai. Gal greitis ir buvo viršytas šiek tiek, tai sako remiantis praktika, tačiau tai nebuvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Gali būti, kad J. Č. rodė posūkį, bet galėjo pasukti šiek tiek dešiniau, kad įsisukti. Vairuotojas, lenkdamas automobilį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Priimdama nutarimą vertino ir mechanizmą, ir sugadinimų atsiradimo požymius, bet tik „savo akimi“. Jei J. Č. būtų gavusi smūgį į šoną ar į galinę dalį, o šiuo atveju J. Č. gavo per patį kamputį, tai rodo, kad automobilis vengė susidūrimo. Krovininis automobilis greičiausiai pastebėjęs kairiojo posūkio signalą ir pasuko dešinėn, tai nebuvo nustatyta, šiuo atveju daro tik prielaidą. Parodymai dėl krovininio automobilio skirtingi, automobilis ar sustojo, ar nuvažiavo. Grąžinus bylą tirti iš naujo, jokių naujų veiksmų atlikta nebuvo, išskyrus surašytą protokolą. Nėra pažymėtų kelio juostų, bet gali drąsiai tilpti du automobiliai. Kelias dviejų juostų, tai sako remiantis tuo, jog galėjo tilpti du automobiliai. Eismo įvykio schemos pasirašyti J. Č. nedavė, nes eismo įvykio vietoje jos nebuvo.

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad M. A. - bendradarbis, darbų vadovas, o J. Č. nepažįsta. Išvyko iš darbo, pirmas išvažiavo M. A., po to jis. Po įvykio M. A. paskambino ir paklausė „gal gali privažiuoti parvežti?“. Įvykio vietoje merginos vaikas verkė, todėl jai pasiūlė vaiką nuvesti, kad neverktų, bet patraukti automobilio nesiūlė. Į įvykio vietą atvyko prieš policijos pareigūnų atvykimą. Pats su pareigūnais nebendravo. Šiuo atveju kaltininkė sukosi į kiemą ir gavosi žioplas vairavimo poelgis. Įvykio vietos braižymo schemos nematė. Kaip tikrino blaivumą, matė, kiek pamena, tikrino pareigūnas vyras. Kiek tiksliai truko dokumentų pildymas, pasakyti negali, pareigūnai užpildė protokolą ir jis su M. A. išvyko.

Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad asmeniškai asmenų nepažįsta. Mergina sukosi į kiemą, sukosi į kairę, laikėsi dešinio kelkraščio ir kilo eismo įvykis. Į įvykio vietą atvyko su kolega T. B.. Blaivumą tikrino abiem įvykio dalyviams, kartu su kolega matavo. Fiziškai patikrinti blaivumą yra įmanoma per minutę. Dėl įvykio kalta buvo mergina. Mergina aiškino, kad važiavo į namus ir manė, kad vienpusio eismo kelyje gali laikytis dešinio kelkraščio. Vyras važiavo iš paskos. Kelias yra platus, juo gali pravažiuoti du automobiliai ir kairė pusė buvo laisva. Kalta mergina prisipažino. Situacija buvo aiški iki tol, kol mergaitę išvežė į ligoninę. Mergina būtų supildžiusi deklaraciją. Protokolas buvo surašytas klaidingai, kadangi pagal aplinkybes viskas buvo aišku. Asmeniškai jis įžvelgė merginos kaltę. Jei viskas aišku, rašo vieną protokolą. Kada ir kur nubraižyta eismo įvykio schema, nepamena. Nėra J. Č. parašo ant įvykio schemos, nes dokumentus vežė į ligoninę ir ji kategoriškai atsisakė pasirašyti, tiksliai visko nepamena. Mano, kad schemą braižė kabinete. Preliminari schema braižoma vietoje. Nepamena kada pasirašė M. A.. Kodėl buvo patrauktas M. A. automobilis, nežino. Sugadinimo mechanizmą nustatė pagal smūgį. Negali atsakyti, kodėl neužrašė visų liudytojų duomenų. Jei ne mergaitės sužalojimai, J. Č. būtų pildžiusi deklaraciją, kadangi viskas buvo aišku. Pagal susidūrimo vietą matėsi kas kaltas. J. Č. patvirtino, kad suko nuo dešinio kelkraščio, teigdama, kad ji turi tokią teisę.

Liudytojas T. B. teisme parodė, kad pareiškėja, nukentėjusysis asmeniškai nepažįstami. Atvyko į įvykį, kurio metu buvo sužalota mažametė mergaitė. Iš vairuotojos paaiškinimo, iš stabdymo kelio, jis suprato, kad suko į kairę iš dešinės kelio pusės. Kitas asmuo važiavo kairiu kelio kraštu. Kalta vairuotoja sukusi į kairę. Kas kaltas, sprendė pagal automobilio sugadinimus, stabdymo kelią. Greičio pagal stabdymo kelią nematavo, tam yra ekspertai. Leistinas greitis 50 km/h, bet jei vairuotoja staigiai užsuko. Kas tikrino vairuotojų girtumą, nepamena. Iš pradžių, kol nematė stabdymo kelio, susidarė vaizdą, kad atsitrenkė į galą. Automobilio „Honda“ vairuotoja aiškino, kad ji turi teisę sukti į kairę, pripažino, kad į kiemą važiavo iš dešinės kelio pusės. Iš karto greitosios pagalbos nekvietė. Ji nesutiko, kaltės nepripažino, nes būtų užsipildžiusi eismo įvykio deklaraciją. Įvykio vietoje schemą braižė jis, o kabinete buvo braižomas švarraštis. Ant eismo įvykio schemos automobilio „Honda“ vairuotoja nepasirašė, nes ji teigė, kad yra aferistai. Braižant schemą ji dalyvavo kartu. Juodraštyje nepasirašė, nes išvyko į ligoninę. Kadangi kol vyksta tikrinimas ligoninėje, praeina laikotarpis, vairuotojas yra iškviečiamas. J. Č. dokumentų nepriėmė, uždraudė vaikui atlikti tyrimą. Iš pradžių protokolas buvo surašytas neįsigilinus į medžiagą. Nepamena, kas tikrino blaivumą. Galimas variantas, kad tikrina vienas, o kitas pasirašo. Iš pradžių schema buvo braižoma ne iki galo. Po protokolo surašymo su kolega M. T. bendravo, jis prisipažino, kad ne tam žmogui surašė protokolą, nes neįsigilino į medžiagą. Nepamena, ar M. A. prisipažino kaltu. Kokiu greičiu važiavo M. A., turėtų atsispindėti paaiškinime. Dėl įvykio yra kalta J. Č., bet jis nėra ekspertas, išreiškia tik savo nuomonę.

Specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino, kad dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre, Šiaulių skyriuje. Specializacija - eismo įvykių ekspertizė, transporto technologija, stažas 14 metų. Dokumentus skaitė tuos, kurie liečia bendrą situaciją, apžiūrėjo schemą, peržiūrėjo fotonuotraukas. Gali pakomentuoti pagal eismo įvykio planą. Automobilis „Hyundai“ pasisukęs smailiu kampu į kairę pusę. Galinis kairės pusės ratas nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto yra 2,4 m atstumu. Šioje situacijoje grėsmė eismo saugumui kilo tuo momentu, kuomet „Hyundai“ pradėjo važiuoti kairiojo posūkio kreive, vadinasi, jei šį automobilį atitrauks tiesiai prieš pradedant sukti kairėn, jis bus dar didesniu atstumu nuo kairės pusės krašto. Vadinasi, šis automobilis sukdamas į kairę nepasitraukė. KET yra reikalavimas prieš sukdamas į dešinę, į kairę, arba atsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta dalimi, atitinkamo krašto. Yra vienpusis eismas, tai paliktas atstumas prieš sukant į kairę, didesnis nei 2,4 m, į tą atstumą pilnai telpa automobilis, vadinasi, KET reikalavimai nebuvo įvykdyti. Automobilio „Hyundai“ vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. Dėl kito automobilio vairuotojo veiksmų tiksliai pasakyti negali, yra pėdsakai - stabdymo kelias, jei norint sužinoti, ar buvo turėjo galimybę išvengti susidūrimo neprivažiavus susidūrimo vietos, reikalinga atlikti paskaičiavimus, reikia atlikti tyrimą. Nežino koks greitis, susiskaičiuoja, reikia atsukti automobilį tiesiai. Stabdymo kelio įvertinti negali, reikia atlikti tyrimus. Bet kuriuo atveju lieka priežastinis ryšys, o pagrindinė sąlyga, tai negali pasakyti nesuskaičiavus pėdsakų. Gali būti, kad eismo įvykį sąlygojo ir abiejų vairuotojų veiksmai. Be tyrimo pasakyti negali, ar tai sąlygoja abiejų vairuotojų veiksmai. Priežastiniame ryšyje gali būti abiejų vairuotojų veiksmai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2016-05-11 ekspertizės akte Nr. 11Š-233(15) nurodytos išvados:

1. Šioje eismo situacijoje automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas M. A. prieš pėdsako pradžią važiavo nemažesniu nei 53,5 km/h greičiu.

Prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas M. A. važiavo nemažesniu nei 53,5 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Hyundai Matrix“ pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive į R. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo įvažiavimą, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Hyundai Matrix“, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

2. Eismo įvykio vietoje kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis nesuskirstyta į eismo juostas, R. gatvės važiuojamosios dalies pločio (5,9 m) pakanka automobiliams minėtos gatvės važiuojamąja dalimi važiuoti dviem eilėmis, užtikrinant saugų tarpą iš šono.

3. Kairio posūkio pradžios momentu J. Č. vairuojamo automobilio „Hyundai Matrix“ kairysis šonas buvo didesniu nei 2,4 m atstumu nuo R. gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto (žr. link T. g.).

Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti, nenustatytos markės sunkiasvorės transporto priemonės ir automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suartėjimo trajektorijų, negalima (žr. tyrimą).

4. Šioje eismo situacijoje M. A. vairuojamas automobilis „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiu kampu ir kairiojo šono priekine dalimi kontaktavo su J. Č. vairuojamo automobilio „Hyundai Matrix“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies dešine puse, o susidūrimo momentu tarp automobilio „Peugeot Partner“ kairiojo šono ir automobilio „Hyundai Matrix“ galinės dalies plokštumos buvo smailus kampas, atviras link automobilio „Peugeot Partner“ galo.

5. Nurodytomis aplinkybėmis automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojo M. A. važiavimas arčiau R. gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto vienpusio eismo kelyje nėra laikomas lenkimo manevru (žr. tyrimą).

6. Šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: M. A., vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nemažesniu nei 53,5 km/h greičiu R. gatve link T. gatvės. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo J. Č. vairuojamas automobilis „Hyundai Matrix“. Artėjant link įvažiavimo į R. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, automobilio „Hyundai Matrix“ vairuotoja J. Č., važiuodama nemažesniu nei 2,4 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto (žr. link T. gatvės), pradėjo važiuoti kairio posūkio kreive į minėtą įvažiavimą. Automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas M. A., važiuodamas R. gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, stabdė vairuojamą automobilį. Minėtam automobiliui išslydus į R. gatvės važiuojamosios dalies dešinę pusę, M. A. vairuojamo automobilio „Peugeot Partner“ priekiniu kairiu kampu ir kairiojo šono priekine dalimi kontaktavo su automobilio „Hyundai Matrix“ galinės dalies dešine puse. Susidūrimo momentu tarp automobilio „Peugeot Partner“ kairiojo šono ir automobilio „Hyundai Matrix“ galinės plokštumos buvo smailus kampas, atviras link automobilio „Peugeot Partner“ galo. Kelio išilgine kryptimi automobiliai susidūrė iki 2 paveiksle geltonomis rodyklėmis pažymėtų šukių padėties (žr. link T. g.), o kelio skersine kryptimi nemažesniu nei 4,14 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Po susidūrimo automobilis „Hyundai Matrix“ sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje, o automobilis „Peugeot Partner“, judėdamas link Tilžės gatvės, sustojo dešiniajame kelkraštyje, eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje.

7. Prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Peugeot Partner“ vairuotojas M. A. važiavo nemažesniu nei 53,5 km/h greičiu, t.y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to, iškilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Hyundai Matrix“ pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive į R. gatvės namo Nr. 60 kiemo įvažiavimą, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Hyundai Matrix“, laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

8. Prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Hyundai Matrix“ vairuotoja J. Č., važiuodama kairio posūkio kreive ne nuo R. gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi arčiau kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto važiavusiam automobiliui „Peugeot Partner“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (128-135 b. l.).

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

J. Č. skunde atkreipė dėmesį į tai, jog 2015-06-18 nutarimą M. A. atžvilgiu, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikino ir nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių AVPK Kelių policijos biure tyrėja L. Č.; tai yra ta pati tyrėja, kuri vėliau grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ją pati ir išnagrinėjo bei priėmė jos atžvilgiu skundžiamą nutarimą, kas yra grubus pažeidimas. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, pažymi, kad nagrinėtinu atveju ATPK 295 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Policijos įstaiga, gavusi M. A. skundą, turėjo teisę tiek sutikti, tiek nesutikti su juo. Teisės aktai nedraudžia panaikinus nutarimą, tam pačiam pareigūnui, kuris ankstesnį nutarimą panaikino, priimti atitinkamą naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nes būtent pirminį nutarimą byloje priėmė visai kitas pareigūnas – M. T., todėl visiškai nepagrįstai skunde pareiškėja tai įvardina atitinkamu pažeidimu, beje, net ir nenurodė jokio juridinio pagrindimo. Liudytoja L. Č. teisme pažymėjo, kad grąžinus bylą tirti iš naujo, jokių naujų veiksmų atlikta nebuvo, išskyrus surašytą protokolą. Tai, kad pareigūnė L. Č. turėjo visiškai kitą nuomonę dėl situacijos vertinimo nei pareigūnas M. T., vien tik pareiškėjos subjektyvus manymas dėl tariamo proceso pažeidimo, J. Č. skundo pagrįstumo neįrodo.

J. Č. atkreipė teismo dėmesį, kad ant byloje esančios eismo įvykio schemos nėra jos parašo, ši schema nebuvo braižoma dalyvaujant jai ir pati neturėjo jokios galimybės pateikti pastabų bei paaiškinimų dėl joje užfiksuotų aplinkybių. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai paaiškino, kodėl ant eismo įvykio vietos plano nėra J. Č. parašo, t. y. liudytojas T. B. teisme parodė, kad įvykio vietoje schemą braižė jis, o kabinete buvo braižomas švarraštis; ant eismo įvykio schemos automobilio „Honda“ vairuotoja nepasirašė, nes ji teigė, kad yra aferistai; braižant schemą ji dalyvavo kartu; juodraštyje nepasirašė, nes išvyko į ligoninę. Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad nėra J. Č. parašo ant įvykio schemos, nes dokumentus vežė į ligoninę ir ji kategoriškai atsisakė pasirašyti, tiksliai visko nepamena; mano, kad schemą braižė kabinete; preliminari schema braižoma vietoje. Esant šioms aplinkybėms, objektyviais duomenimis nenustačius, kad pareigūnai, fiksuodami įvykio aplinkybes, galėjo būti šališki, palaikyti vieną kažkurį įvykio dalyvį, teismui nėra pagrindo abejoti, kad pareigūnai, sudarydami eismo įvykio vietos planą, kažką nubraižė netinkamai ar užfiksavo kitokias aplinkybes nei buvusios iš tikro eismo įvykio vietoje.

Nors J. Č. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau jos kaltę pagrindžia ir įrodo byloje surinkti įrodymai: eismo įvykio vietos planas, nukentėjusiojo M. A., liudytojų L. Č., T. B., A. Š. duoti parodymai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos, ekspertizės aktas ir kiti įrodymai.

J. Č. tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad vairuodama automobilį „Hyundai Matrix“, suko į kairę pusę, posūkį įjungė prieš susidūrimą 20-25 sekundžių, sukdama už krovininio automobilio, jokių kitų automobilių nematė, o prieš susidūrimą krovininį automobilį matė 2-3 minutes; nežino iš kur atvažiavo nukentėjusiojo automobilis, ar važiavo tiesiai, ar įsuko; sukdamasi ji buvo arčiau kairiojo krašto, kad galėtų saugiai pasisukti. J. Č. tiek skunde, tiek teisme kėlė pastebėjimus, kad M. A. išniro netikėtai, t. y. viršijo greitį ir dėl to šiame eismo įvykyje kalta yra ne ji, o būtent M. A.. Gi nukentėjusysis M. A. teisme parodė, kad kadangi kelio plotis leidžia važiuoti dviem automobiliams, padidino greitį, nes krovininis automobilis pasitraukė, iš dešinės pusės išniro automobilis; tuomet stabdė, bandė apvažiuoti automobilį iš galo, bet nepavyko, kliudė automobilio dešinės pusės galinę dalį; darydamas manevrą, įsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. įvykio aplinkybes nurodė kitaip, nei tai padarė pareiškėja. Atitinkamų pozicijų J. Č. ir M. A. laikėsi ir tyrimo metu, įžvelgdami ne savo, o kito asmens kaltę (10, 13-14, 32-34 b. l.). Specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino, kad gali būti, jog eismo įvykį sąlygoja ir abiejų vairuotojų veiksmai; be tyrimo pasakyti negali, ar tai sąlygoja abiejų vairuotojų veiksmai; priežastiniame ryšyje gali būti abiejų vairuotojų veiksmai. Išklausiusius tokias priešingas nurodomas aplinkybes iš M. A. ir J. Č. pusės, teismas skyrė eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2016-05-11 ekspertizės akte Nr. 11Š-233(15) nurodyta išvada, kad prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Hyundai Matrix“ vairuotoja J. Č., važiuodama kairio posūkio kreive ne nuo R. gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi arčiau kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto važiavusiam automobiliui „Peugeot Partner“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (128-135 b. l.). Taigi, priešingai nei teisminio nagrinėjimo metu teigė pareiškėjos atstovė, būtent J. Č. veiksmai – atitinkamo manevro darymas - buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Todėl skundžiamame nutarime padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad „Hyundai Matrix“ vairuotoja J. Č. manevrą kairėn darė nepasittaukusi arčiau važiuojamosios kelio dalies kairiosios pusės, dėl ko ir įvyko šis įvykis. Be to, liudytoja A. Š. teisme parodė, kad jei ne mergaitės sužalojimai, J. Č. būtų pildžiusi deklaraciją, kadangi viskas buvo aišku; pagal susidūrimo vietą matėsi kas kaltas; J. Č. patvirtino, kad suko nuo dešinio kelkraščio, teigdama, kad ji turi tokią teisę. Esant byloje tokiems ištirtiems įrodymams ir tokioms eksperto nustatytoms aplinkybėms, teismui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas (šioje byloje sprendžiamas tik vieno vairuotojo – J. Č. kaltės klausimas), nebėra pagrindo abejoti, kad J. Č. yra kalta 2015 m. gegužės 12 d. apie 12.14 val. Šiauliuose, R. g. (duomenys neskelbtini) padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymi, kad J. Č. pateikti pastebėjimai, jog bylos medžiagoje užfiksuoti neteisingi duomenys, kad jos blaivumą tikrino A. Š., o iš tikro tą darė patrulis T. B., galutinio sprendimo byloje nekeičia, nes girtumo aplinkybė šiuo atveju J. Č. nėra inkriminuota ir nagrinėtinos bylos kontekste nėra svarbi.

Darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015-08-21 nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Č. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos L. Č. 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 40N-36383822-15, kuriuo J. Č. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 50 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.