Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ­ - VMI) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o Bendrovei jau tapus nebemokiai ir nebelikus galimybės atsiskaityti su kreditore VMI prie FM , neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tokiais veiksmais I. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. L. procesiniai dokumentai, tai yra pareiškimas su priedais ir teismo šaukimas buvo įteikti tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas dėl teismui nežinomų priežasčių į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus nurodytu laiku, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

I. L. kaltę įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2024 m. sausio 23 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. yra I. L.. VMI prie FM yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 18 716,95 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokestis – 79,94 Eur, delspinigiai – 3,60 Eur; mokestis už aplinkos teršimą – 31,00 Eur, delspinigiai – 1,80 Eur; pelno mokestis – 5179,00 Eur, delspinigiai – 282,10 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 11436,40 Eur, delspinigiai – 805,99 Eur; žemės mokestis – 74,00 Eur, delspinigiai – 1,30 Eur. Pagal teismo vykdomuosius dokumentus: Kauno apylinkės teismas, (duomenys neskelbtini) – 808,00 Eur; Kauno apylinkės teismas, (duomenys neskelbtini) – 5,22 Eur; Kauno apygardos teismas, (duomenys neskelbtini), 2023-03-09 – 8,60 Eur.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: ATM už 2022 m., GPM už 2022 m. balandžio mėn., PLM už 2021 m., PVM už 2022 m. vasario ir kovo mėn. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI prie FM buvo vykdomas nuo 2022 m. kovo 30 d. priimant 13 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 2 sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos

CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Siekiant patikrinti atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimus, 2023 m. liepos 20 d. raštais kredito įstaigos užklaustos dėl Bendrovės banko sąskaitų apyvartų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos.

Išanalizavus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš pateiktų mokėjimų dokumentų matyti, kad mokėjimai iš bendrovės sąskaitos nuo 2022 m. vasario 10 d., pažeidė atsiskaitymo eiliškumą.

Bendrovės vadovas I. L. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių I. L. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, I. L. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

VMI prie FM, įvertinusi surinktus duomenis apie Bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus: bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; Bendrovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolio ir nepakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. liepos 1 d.; Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdoma 14 išieškojimo bylų, bendra išieškoma suma – 252 888,77 Eur, darė išvadą, jog Bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. VMI prie FM 2023 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo.

Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė iškelti nemokumo (bankroto) bylą UAB (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis apie Bendrovės turtą ir įsipareigojimus sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 18 d.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) (jos vadovas I. L.) tinkamai ir laiku nepasinaudojo galimybe ikiteisminėje stadijoje, t. y. VMI prie FM Bendrovei pateikus pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, savo pastangomis inicijuoti bankroto bylą Bendrovei. JANI 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas), įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme (Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių), Bendrovės vadovui I. L. turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2022 m. kovo 30 d., kai VMI prie FM priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką.

Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių, nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, I. L. privalėjo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę be jau pirmiau minėto ir šiame nutarime aptarto VMI prie FM pareiškimo (b. l. 2–9), taip pat patvirtina ir jo priedai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai; (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos judėjimų išrašai; AB (duomenys neskelbtini) sąskaitos judėjimų išrašai; Išrašomų sąskaitų duomenų registro išrašai; Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas; VMI prie FM viršininko 2023 m. kovo21 d. įsakymo Nr. V-117 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašas; pareiškimą pasirašiusio asmens išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija (b. l. 10–35).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad I. L., nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kitiems kreditoriams, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o Bendrovei tapus nemokiai ir nebelikus galimybės atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, I. L. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos juridinio asmens vadovo pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad I. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

I. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, jog I. L. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

I. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.