Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-02 · Byla Nr. N-575-195-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
N-575-195-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-195/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimo V. G. administracinio pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI; Institucija) įgaliotas pareigūnas V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 171959 (toliau - ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2007 m. liepos 4 d., 12.30 val., Sodų g., Skaidiškėse, Vilniaus rajone, ir Žvirblių g., Vilniuje (Naujosios Vilnios turgavietė) buvo atliktas operatyvus patikrinimas kioskuose, priklausančiuose V. G.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. G., susitaręs dėl darbo laiko, pobūdžio, sąlygų ir apmokėjimo, nebuvo sudaręs darbo sutarčių su 3 samdomomis darbuotojomis. Patikrinimo metu kioske Skaidiškėse pardavėja dirbo G. G.. Ji dirbo nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2007 m. liepos 4 d., kas antrą savaitę, nuo 8 iki 20 val. 300 Lt ir 1 procentą nuo apyvartos (apie 100 Lt) atlyginimą už atidirbtą savaitę jai mokėjo V. G.. Tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2007 m. liepos 5 d. dirbo ir kita kiosko Skaidiškėse pardavėja U. S.. 2007 m. liepos 4 d. patikrinimo metu, apie 15 val., kioske Nr. 74, esančiame Žvirblių g., Naujosios Vilnios turgavietėje, Vilniuje, kurį V. G. nuomojasi iš uždarosios akcinės bendrovės „Priemiestis“ (toliau – ir Bendrovė), pardavėja dirbo A. M., kuri V. G. dirbo nuo 2004 m. iki 2007 m. liepos 4 d. ir gaudavo iš jo 200 Lt atlyginimą už atidirbtą savaitę. Atlyginimą moka, prekes į kioską pristato ir pinigus paima V. G..

Protokole taip pat pažymima, jog taip darbdavys V. G., suteikdamas darbo vietas, sudarydamas darbo sąlygas bei mokėdamas už darbą atlyginimą trims aukščiau nurodytoms nelegaliai dirbančioms darbuotojoms ir nesudarydamas su jomis sutarčių, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimu V. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė, o A. M. iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių V. G. kaltę, teismas negali pripažinti jo kaltu padarius ATPK 41³ straipsnyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimą V. G. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto 41³ straipsnio 1 dalyje, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 21 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, o V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nusprendė perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, V. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 11 200 Lt baudą.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. nutarime nurodė, kad ištyrus ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad byloje yra surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. nuosavybės teise priklausančiame kioske Nr. 74, esančiame Žvirblių g., Vilniuje (Naujosios Vilnios Turgavietėje), ir nuosavybės teise priklausančiame kioske, esančiame Sodų g., Skaidiškių k, Vilniaus r. sav., 2007 m. liepos 4 d. ir 2007 m. liepos 5 d. tikrinimo metu rastos liudytojos A. M., U. S. ir G. G. dirbo nelegalų darbą, nesudariusios darbo sutarčių su faktiniu darbdaviu V. G..

Teismas, neturėdamas pagrindo netikėti liudytojos A. M. parodymais, duotais 2008 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su jos paaiškinimais, pateiktais po mokesčių inspekcijos 2007 m. liepos 4 d. patikrinimo, remdamasis surinkta bylos medžiaga, pripažino, kad tarp V. G. ir A. M. faktiškai buvo sudarytas susitarimas dėl darbo tam tikromis sąlygomis (esant nustatytam darbo laiko režimui, apibrėžtai darbo vietai, darbo tvarkai (V. G. pagal pardavėjos nurodymus užsakydavo prekes, o ši jas kioske priimdavo ir pardavinėdavo, vakare atiduodama už parduotas prekes gautus pinigus, dalį jų pasilikdama ryte tiekėjų atvežamų prekių kainai apmokėti)), už tam tikrą sulygtą užmokestį (pardavėjai buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis), kuris DK 93 straipsnio, 99 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka nebuvo įformintas, tuo pažeidžiant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. V. G. atitinka specialaus subjekto – darbdavio – požymius.

Teismas taip pat pripažino, kad V. G. ir G. G. bei U. S. taip pat buvo sutarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo vietos, darbo funkcijų – pardavėjų funkcijos, fiksuoto darbo užmokesčio su 1 proc. priedu nuo pelno), taip pat dėl kitų sąlygų - darbo laiko (nors G. G. 2008 m. gruodžio 23 d. posėdyje ir nurodė dirbusi laisvu grafiku, tačiau šie jos parodymai prieštarauja duotiesiems 2007 m. liepos 4 d. patikrinimo metu, kitų liudytojų parodymams, todėl laikytini nepatikimais), darbo tvarkos; rašytinė darbo sutartis tarp jų nebuvo sudaryta, tuo pažeidžiant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl laikytina, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nurodytų trijų darbuotojų surašytas pagrįstai.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Teismas skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgė į tai, kad V. G. administracine tvarka anksčiau nebaustas, tačiau įvykdyto pažeidimo nepripažįsta, nesigaili, duomenų, jog pažeidimai pašalinti ir sudarytos darbo sutartys su nurodytomis darbuotojomis, byloje nėra, į tai, kad nelegalaus darbo santykiai klostėsi pakankamai ilgai, įvertinęs tai, jog darbo vietose skyrėsi veiklos apimtys, laikydamasis teisingumo, protingumo principų, vadovaudamasis baudos skyrimo taisyklėmis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nelegalaus darbo bylose, kad piniginės baudos neturi būti neprotingai per mažos ir neturi skatinti pažeidėjų pakartotinai pažeidinėti darbo įstatymus, V. G. už kiekvieną nelegaliai dirbusią darbuotoją skyrė ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudas, artimas minimaliai baudai: už nelegaliai dirbusią A. M. – 3500 Lt, už G. G. - 4000 Lt, už U. S. – 3700 Lt, viso 11 200 Lt.

II.

V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba, nustačius, kad tarp jo ir G. G., A. M. bei U. S. egzistavo darbo santykiai ir dirbamas darbas buvo nelegalus, sumažinti paskirtą baudą.

V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančiais nelegalų darbą. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas administracinės atsakomybės už nelegalų darbą klausimą, neskyrė reikiamos reikšmės verslo liudijimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintose Verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklėse nustatyta, kad verslo liudijimo išdavimo asmenims tvarka nedraudžia asmenims, turintiems verslo liudijimus, kooperuotis ir taip vykdyti individualią veiklą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir G. G., A. M. bei U. S. buvo susiklostę ne darbo, o civiliniai santykiai. Byloje yra nustatyta, kad jis panaudos pagrindais suteikė prekybinį kioską naudotis G. G., A. M. bei U. S., reikalingą jų veiklai vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad G. G., A. M. bei U. S. privalėjo laikytis jo nustatytos darbo tvarkos ir, kad ši tvarka iš viso buvo nustatyta, jis neįsipareigojo suteikti šiems asmenims nustatyto darbo, mokėti jiems darbo užmokestį bei užtikrinti darbo sąlygų. G. G., A. M. bei U. S. vykdė savarankišką veiklą. A. M. bei U. S. valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pačios, o tai būdinga tik individualia veikla užsiimantiems asmenims. Aplinkybė, kad A. M. apie galimybę verstis komercine veikla sužinojo iš Darbo biržos, neduoda pagrindo konstatuoti esant darbo santykius. Be to, V. G. nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, tačiau tokios sutarties nebuvimas nedaro veiklos neteisėta.

V. G. apeliaciniame skunde prašo tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad tarp jo ir G. G., A. M. bei U. S. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, mažinti paskirtos baudos dydį iki sankcijoje už šį pažeidimą nustatytos minimalios baudos dydžio, nes kitu atveju labai pablogės jo šeimos finansinė padėtis.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad pareiškėjo kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo netenkinti V. G. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje įrodyta, kad V. G. leido dirbti G. G., A. M. bei U. S. nesudaręs su jomis rašytinių darbo sutarčių įstatymų numatytu būdu ir tuo įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad G. G. ir U. S. dirbo V. G. nuosavybės teise priklausančiam kioske, esančiame Sodų g., Skaidiškėse, Vilniaus rajone, o A. M. dirbo kioske Nr. 74, esančiame Žviblių g., Naujosios Vilnios turgavietėje, Vilniuje. Pažymėtina, kad ginčo, kad G. G., U. S., A. M. realiai dirbo aukščiau minėtuose kioskuose nėra. Tai įrodo ir byloje esanti medžiaga. Tačiau apeliantas V. G. nesutinka, kad tarp jo ir G. G., U. S. bei A. M. egzistavę santykiai turi esminius darbo sutarties požymius.

Tai, kad darbas buvo dirbamas G. G., U. S. bei A. M. susitarus su V. G. patvirtina byloje esanti medžiaga. Darbuotojo ir darbdavio susitarimas yra sudaromas dviejų asmenų valia. G. G., U. S. bei A. M. dirbo aukščiau minėtuose kioskuose V. G. leidus. Kitas esminis darbo sutarties požymis yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. G. G., U. S. bei A. M. kioskuose dirbo pardavėjomis, t. y. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Nėra ginčo dėl to, kad G. G., U. S. bei A. M. dirbo kioskuose pardavėjomis. Tai patvirtina ir bylos medžiaga. Kitas darbo sutarties požymis yra toks, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tai reiškia, kad asmuo atlikdamas darbą nėra visiškai savarankiškas, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali pasireikšti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Teismas, kritiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą, ir atkreipęs dėmesį į tai, kad G. G., U. S. bei A. M. duoti paaiškinai iš dalies keitėsi, kad tarp jų ir V. G. paaiškinimų yra prieštaravimų, nustatė, kad G. G., U. S. bei A. M. nėra visiškai savarankiškos dirbdamos darbą, V. G. suteikė joms darbo vietą ir organizavo jų darbą. G. G., U. S. bei A. M. nepriiminėjo jokių savarankiškų sprendimų, V. G. pristatydavo prekes, surinkdavo pinigus, mokėjo sutartą atlyginimą, nupirko verslo liudijimus, kurių pagalba imitavo šių moterų savarankišką verslą, siekdamas nuslėpti faktinius darbo santykius.

V. G. teiginiai, kad jis kioskus neatlygintinai išnuomojo U. S. bei A. M. nepagrįsti jokiais įrodymais. Panaudos sutartis sudaryta tarp V. G. ir G. G., įvertinus byloje esančią medžiagą, nepaneigia galimybės, kad ji buvo sudaryta po 2007 m. liepos 4 d. Vilniaus AVMI pareigūnų atlikto patikrinimo. Pažymėtina, kad G. G., U. S. bei A. M. pirminiuose savo paaiškinimuose nenurodė, kad yra sudariusios panaudos sutartis su V. G.. Tai, kad V. G. ir G. G., U. S. bei A. M. dirbo kioskuose turėdamos verslo liudijimus, neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui esant darbo sutarties požymiams (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-674/2007). Tai, kad A. M. bei U. S. valstybinio socialinio draudimo įmokas mokėjo pačios, taip pat neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui esant darbo sutarties požymiams. Apelianto teiginys, kad tarp jo ir G. G., U. S. bei A. M. buvo sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis prieštarauja įrodymų byloje visumai.

Įvertinus byloje esančią medžiagą galima konstatuoti, kad A. M., G. G., U. S. dirbo atlygintinai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad tarp V. G. ir G. G., U. S. bei A. M. egzistavę santykiai turi esminius darbo požymius, todėl tai yra ne civiliniai, o darbo teisiniai santykiai. Nustatyti ir kiti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai: darbo sutarčių nebuvimas, specialus subjektas – darbdavys, bei kaltė.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

ATPK 30² straipsnis 1 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis yra nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė nei atsakomybę švelninančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bauda nėra per didelė, todėl V. G. prašymas dėl baudos mažinimo negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas