Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-07 · Civilinė byla Nr. e2-3317-328/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-07
Bylos Nr.
e2-3317-328/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01194-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
BĮ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos
Atsakovas
A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3317-328/2017(Proceso Nr. 2-06-3-01194-2017-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.10.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BĮ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 13264,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2016-10-29 ieškovės darbuotojai atliko reidą Klaipėdos regiono ribose, kurio metu nustatyta, jog atsakovas Ašvos upėje vykdė žvejybą, buvo sugavęs 7 vnt. šlakių. Atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 3 d. bei už neteisėtai sugautą žuvį apskaičiuota žala gamtai 13264,02 Eur sumai. 2016-11-09 atsakovui buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovui pagal ATPK 87 str. 3 d. paskirta piniginė bauda bei konfiskuoti daiktai (žvejybos įrankiai bei sugauta žuvis). ieškovė atsakovui pateikė 2016-11-11 pretenziją reikalaudama atlyginti žalą aplinkai. Duomenų, jog atsakovas padarytą žalą atlyginimo, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą pripažįstama, kad žala aplinkai padaroma, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau –Taisyklės), patvirtintų 2013 m. sausio 4 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, nustatančių mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuojančių kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą, 11.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais, o 12.2 punktas draudžia be žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šiame punkte išvardintos rūšies žuvis, į kurių sąrašą patenka šlakiai (Taisyklių 12.2.2 punktas). Be to Taisyklių 2 priedo, kuriame įtvirtintas upių, kuriose draudžiama mėgėjų žvejyba laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., sąrašas, 117 punktas numato draudimą Ašvos upėje verstis mėgėjų žvejyba nurodytu laikotarpiu.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog atsakovas 2016-10-29 Ašvos upėje, kuri patenka į Veiviržio upės ichtiologinio draustinio teritoriją Šilutės r., buvo pagavęs 7 vnt. šlakių, be to vykdė žvejybą draudžiamais mėgėjiškos žūklės įrankiais – statomais tinklais. Dėl atsakovo atliktų veiksmų žuvų ištekliams buvo padaryta žala. Žalos dydis apskaičiuotas ir įvertintas taikant teisės aktuose nustatytą metodiką bei formalius reikalavimus tokiai žalai įvertinti (2014-12-29 Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-1076 ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 ,,Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 ,,Dėl hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios”, 2009-05-21 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-280 ,,Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 ,,Dėl hidrobiontams padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo” pripažinimo netekusiu galios”, patvirtinto aprašo 1 punktas, 11 punktas). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1- 6.4 straipsniai, 6-245-6.249 straipsniai). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 13264,02 Eur padarytai žalai atlyginti.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 298,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 298,00 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13264,02 Eur (trylika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt keturi Eur 02 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės BĮ Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas naudai.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,00 Eur (du šimtai devyniasdešimt aštuoni Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė