- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-21
- Bylos Nr.
- N-62-506-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko, Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2005 m. rugsėjo l d. nutarimu V. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 ¹ str. 2 d. numatytojo pažeidimo padarymą paskirta 130 litų bauda, nes jis 2005 m. rugpjūčio 3 d., vairuodamas lengvąjį automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 52 p., sustojo ir paliko automašiną stovėti kelio ženklo Nr. 531 (rezervuota stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, Vilniuje, Vokiečių g. 11, neturėdamas būtino leidimo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 32 str. 5 p.).
Šalies argumentai
Nubaustasis asmuo su skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Eismo priežiūros tarnybos nutarimą. Nurodė, kad jo automobilis stovėjo vietoje, kurioje nustatyta rinkliava už stovėjimą. Tačiau pareiškėjas mano, kad toks nustatymas yra neteisėtas, nes stovėjimo vietos rezervavimas sukuria privilegiją ir pažeidžia lygiateisiškumo principą. Atvejus, kada prioritetą prieš lygiateisiškumą turi kitos vertybės, nustato tik įstatymas. Rinkliavų įstatymas nenumato išskirtinių subjektų. Todėl savivaldybė galėjo teikti stovėjimo paslaugą tik pagal viešosios sutarties taisykles - suteikti paslaugą kiekvienam, kuris kreipiasi, tai yra ir V. Ž. . Be to, paskirtoji bauda - antra sankcija už tą pačią veiką (po automobilio važiuoklės blokavimo). Važiuoklės blokavimas ATPK įrašytas kaip bylų teiseną užtikrinanti priemonė. Kadangi ši priemonė sukelia neigiamas pasekmes ir taikoma už pažeidimą, tai ji yra sankcija. Taikyti antrą sankciją draudžia liek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Konstitucija. Nurodo, kad paskirtoji bauda yra teisiškai neproporcinga. Nuobauda turi būti adekvati pažeidimui.
Prašė kreiptis į Konstitucinį Teismu su prašymu ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 2 d., nustatanti neadekvačią nuobaudą, 269 str. 8 d., nustatanti transporto priemonės važiuoklės blokavimą kaip bylų teiseną užtikrinanti priemonė, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 23 str. Taip pat prašė pripažinti neteisėtu Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-276 „Dėl vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis transporto priemonių stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nustatymo" 5 punktą.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas netenkintinas. Nurodė, kad V. Ž. administracine tvarka nubaustas pagrįstai, nes automobilį paliko kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta" galiojimo zonoje, kur automobiliai gali stovėti tik su specialiais policijos leidimais. Tokio leidimo jis neturėjo. ATPK 30 ² str. l d. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pažeidėjas metų eigoje už tos pačios rūšies pažeidimus yra baustas administracine tvarka. Teismas konstatavo, jog nutarimas teisėtas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teismui nekilo abejonių dėl ATPK 124 ¹ str. 2 d. ir 269 str. 8 d. normų konstitucingumo, todėl jis atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1 - 276 „Dėl vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis transporto priemonių stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nustatymo" 5 punktas teisėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Tvirtinama, kad nutartis teisiškai nepagrįsta, nes ji yra be motyvų. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta jo skundo teisinius argumentus. Teismas pažeidė ABTĮ 111 str. 1 - 3 dalis, nes nebuvo jose numatyto pagrindo atmesti jo prašymą ištirti ir pripažinti neteisėtu Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis transporto priemonių stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nustatymo" 5 punktą. Neiniciavęs savivaldybės tarybos sprendimo tyrimo teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, nes nuginčyti savivaldybės sprendimą galima tik jį pažeidus ir gavus administracinę nuobaudą, bei jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes užkirto kelią gauti įrodymą, kad savivaldybės tarybos sprendimu pagrįstas stovėjimo vietos rezervavimas buvo neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 ¹ str. 2 d. numatytojo pažeidimo padarymą, nes jis nepaisė Kelių eismo taisyklių 52 p. įtvirtintos taisyklės (Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu). Taigi, jis pastatė automobilį be atitinkamo leidimo rezervuotoje stovėjimo vietoje, kuri nustatyta Nurodomuoju ženklu 531 Rezervuota stovėjimo vieta (Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais policijos leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo).
Kaip žinia, pareikštuoju kaltinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, nustatomos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl policijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo pagal pareikštąjį kaltinimą yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apygardos administracinis teismas pripažino, kad pareiškėjas administracine tvarka nubaustas pagrįstai ir teisėtai ir apeliaciniame skunde iš esmės šis teismo sprendimas neskundžiamas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str. 3 d., administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos apygardos administraciniame teisme pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, o prireikus ir šiuo įstatymu. Todėl šiame procese nėra atsakovo, kuriuo buvo nurodyta Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba. Taip pat pareiškėjo argumentai apie savivaldybės neteisėtą sprendimą ar prašymas ištirti norminių aktų teisėtumą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors pareiškėjas juos bandė dirbtinai susieti. ATPK 271 str. numatyta galimybė apskųsti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymą ir numatyta atitinkama procedūra.
Kaip matyti iš skundo apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas kėlė klausimus, kurie nesietini su bylos nagrinėjimo dalyku. Būtent, kad draudimas stovėti neturint policijos leidimo toje vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, yra neteisėtas, kad paskirtoji bauda - antra sankcija už tą pačią veiką (po automobilio važiuoklės blokavimo), kad paskirtoji bauda yra teisiškai neproporcinga. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str. nustatė nuobaudų rūšis bei šio kodekso devynioliktasis skirsnis (264 straipsnis - 270 straipsnis) - administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones. Todėl konstatuotina, jog sankcijų rūšys nustatytos įstatymu. Šiuo atveju pareiškėjo patirtos materialios išlaidos negali būti vertinimo kriterijumi. Panaši situacija ir dėl baudų proporcingumo. Įstatymų leidėjas – Seimas – nustatė konkrečių nuobaudų dydžius už atskirus pažeidimus. Tai ne teismo kompetencija. Teismas gali nagrinėti nuobaudos proporcingumo klausimą atskiroje byloje, kada tai susiję su alternatyvių nuobaudų skyrimu ir pan.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.