- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-995-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25607-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Kauno apylinkės teismo
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovėms Kauno apylinkės teismo teisėjai V. S. ir LR Teisingumo ministerijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovėms Kauno apylinkės teismo teisėjai V. S. ir LR Teisingumo ministerijai. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja V. S., spręsdama pareiškėjos V. F. procesinių dokumentų priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. e2YT-18648-475/2017, 2017 m. birželio 21 d. priėmė nutartį atsakovei įteikė pažeidžiant procesinių dokumentų įteikimo įstatymą, dėl ko iš Teisingumo ministerijos priteistina 300 Eur. Be to, ieškovė prašo areštuoti visą atsakovės teisėjos turtą, nes ji savivaliavo, piktnaudžiavo savo, kaip teisėjos darbu, nesilaikė geros moralės ir sąžinės reikalavimų, numatytų CK 1.5 straipsnyje. Teisėjos priimta nutartimi išsprendė kelis ginčus, nutartis yra net neskundžiama, o tai varžo ieškovės teises išsiaiškinti, kurį skundą ji atmetė. Todėl teisėja turi atsakyti visu savo turtu, kol paaiškės kokią žalą ieškovė yra patyrusi nuo R. S., nereaguojančio į ieškovės skundus, veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties; teisėjai trečiaisiais asmenimis tokiose bylose gali būti įtraukiami tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro jų tyčiniai neteisėti veiksmai, patvirtinami įrodymais (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Kauno apylinkės teismo teisėjai V. S.. Teismui pareikštu ieškiniu keliami neaiškaus turinio, nekonkretūs reikalavimai, nesuformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas – ieškinio dalykas. Taip pat ieškovė ieškinyje nenurodo, kokios ir kaip jos teisės buvo pažeistos. Teismo vertinimu, ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi nagrinėjamu atveju, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:Pirmosios instancijos teisėja netinkamai nustatė, ko ieškovė siekia ieškiniu. Ieškinys pareikštas Kauno miesto teisėjai V. S. dėl žalos atlyginimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys neturi formos ir turinio trūkumų, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nors ieškinys nėra nuoseklus ir aiškus, jame nėra suformuluotas ieškinio dalykas (ieškinio reikalavimas), tačiau iš ieškinio turinio pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys galimai pareikštas dėl žalos atlyginimo dėl teisėjos V. S. procesinių veiksmų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-18648-475/2017. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė, atsakove nurodydama teisėją, netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, nes ieškinys pareikštas netinkamam subjektui. Teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno veiksmų. Todėl aplinkybė, kad ieškovė atsakovu nurodė netinkamą subjektą, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šiuo atveju turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, įpareigojant ieškovę tinkami suformuluoti ieškinio reikalavimą bei ieškinio aplinkybes, pateikiant ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ieškovei paaiškinant, kokia institucija bylose dėl žalos dėl teisėjo veiksmų atlyginimo atsakinga, taip pat nurodant kitus ieškinio trūkumus bei paaiškinant trūkumų nepašalinimo pasekmes (CPK 115, 138 straipsniai).Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.