- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1718-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Advima“
procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 121.1; 122.1; 122.3; 122.5. (S)
NUTARTIS
2012 m. spalio 16 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Advima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 145 555 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą pareikšto reikalavimo ribose, nurodė, kad pareikštas didelės piniginės sumos turtinis reikalavimas, atsakovė atsisako bendradarbiauti, geranoriškai tartis dėl defektų šalinimo, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareikšto reikalavimo 145 555 Lt ribose areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nepakankant ir kilnojamąjį turtą, nepakankant materialaus turto – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudė atsakovei areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti, leido atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, o yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tam, kad bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų stabili ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė pagrįstu. Aplinkybes, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė (145 555 Lt), teismas vertino kaip grėsmės ieškovės turtiniams interesams buvimą, o tai savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, norint pašalinti tokios grėsmės buvimą bei išvengti galimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas laikė, kad atsakovės atsisakymas bendradarbiauti, geranoriškai tartis dėl defektų šalinimo taip pat gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantė nurodė tokius motyvus:
1. Ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavė asmuo, neturinis reikalavimo teisės. Teismas neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų ir įrodymų vertinimo, nenustatė, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė, nesprendė, ar yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl pažeidė CPK 144 str. 1 d. Nei vienas iš 157 butų savininkų nesuteikė ieškovei teisės reikšti su namo bendrojo naudojimo objektu susijusius ieškinius. Įgaliojimą administruoti ginčo patalpas ieškovei išdavė atsakovė, o ne butų savininkai;
2. Teismas nukrypo nuo teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009) formuojamos praktikos, kurioje nurodoma, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Neturint duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas, siekdamas šalims sudaryti vienodas galimybes rungtis šioje proceso stadijoje, turėtų paprašyti atsakovės pateikti atsiliepimą į prašymą ir tik gavęs šį dokumentą nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą. Neturėdamas duomenų apie šalių turtinę padėtį, teismas apskritai neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl arešto taikymo atsakovės turtui. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti domenų apie savo turtinę padėtį;
3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškinio sumos dydžio kriterijumi nebuvo pagrindo. Pareikštų reikalavimų suma, lyginant su atsakovės turimu turtu, nėra didelė. Pagal atsakovės balansą 2012-01-01 jos turimo turto vertė yra 119 815 388,80 Lt, iš kurio ilgalaikio turto vertė 107 134 263,32 Lt, atėmus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 46 675 615,32 Lt. Atsakovės įstatinis kapitalas yra 3 000 000 Lt. Atsakovė vykdo didžiausių Lietuvos objektų statybas, aliuminio ir plastiko konstrukcijų gamybą, eksploatuoja slidinėjimo trasų kompleksą „Snow Arena“ kaip jos operatorė, kas mėnesį gauna stabilias ir dideles pajamas, 2012 m. sausį – 2 430 217,13 Lt, vasarį – 1 200 728,45 Lt, kovą – 972 215,45 Lt, balandį – 1 494 365,86 Lt. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovė jai priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašė teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nesutikimą su atskirojo skundo argumentais grindė šiais motyvais:
1. Ieškovė yra gyvenamųjų pastatų komplekso, esančio Druskininkuose, Liepų g. 2A, administratorė, ir šio komplekso patalpų administravimo, eksploatavimo priežiūros paslaugas teikia sutarčių su komplekso patalpų savininkais pagrindu, todėl ieškovės pareiga užtikrinti, kad ieškinyje nurodytų statybos darbų defektų nebūtų. Pašalinusi defektus savo sąskaita, ieškovė turi teisę regreso tvarka išieškoti patirtus nuostolius iš atsakovės, todėl ieškinį reiškia dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo avansu;
2. Spręsdamas klausimą dėl būtinųjų apsaugos priemonių, teismas nevertina įrodymų, įrodymai vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės;
3. Teismas neturėjo jokios galimybės nepažeisdamas CPK 147 str. imperatyviai nustatytų terminų pranešti atsakovei, kad bus sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir tokį klausimą spręsti tik išklausęs atsakovės poziciją. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešus atsakovui;
4. Dėl atsakovės turtinės padėties ir ginčo sumos pripažinimo didele turi būti sprendžiama vertinant ne atskirus finansinius rodiklius, bet pagal bendrą įsipareigojimų ir valdomo turto santykį. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto tik už 2 485 357 Lt. Balanse įtraukto ilgalaikio turto vertė neįrodo, kad atsakovė realiai disponuoja tuo turtu, kadangi prie ilgalaikio turto priskiriamas finansinis turtas, apimantis investicijas, vertybinius popierius ir pan. Svarbus yra likvidus turtas. Iš Turto arešto aktų registro duomenų bazės išrašų matyti, kad visam atsakovės nekilnojamajam turtui yra nustatyta hipoteka arba taikytas areštas, turtas yra įkeistas po keletą kartų. Hipotekos registro duomenimis, atsakovė savo turtu yra užtikrinusi 79 040 418 Lt vertės prievolių įvykdymą. Atsakovės prievolių bankams įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ne tik atsakovės, bet ir kitų įmonių turtas, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai likvidaus turto, kuriuo galėtų garantuoti savo prisiimtų prievolių įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas preliminariai (lot. „prima facie“) įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismų praktikoje pažymima, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti, ir toks vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliacinis teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus ieškovės reikalavimo įvertinimo, todėl nenustatė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kartu ir teisės pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįsto ieškinio įvykdymo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodytas ieškinyje, pareikštame dokumentinio proceso tvarka. CPK 428 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preliminarus teismo sprendimas yra priimamas nustačius, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012-05-18, t. y. tą pačią dieną, kaip ir skundžiama nutartis, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu ir tenkino visiškai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko, nes tai pirmosios instancijos teismas padarė priimdamas preliminarų teismo sprendimą.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išspręstas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. Pagal anksčiau, iki 2011-10-01, galiojusio CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo pranešti apie tai atsakovei, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima buvo tik išimtinais atvejais, kai buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Atskirojo skundo argumentas, kuriame teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, negalėjo spręsti dėl arešto taikymo atsakovės turtui, nepareikalavęs iš atsakovės atsiliepimo į prašymą, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyviomis normomis nustatytai aukščiau nurodytai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarkai.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti ne absoliutų reikalavimo sumos dydį, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Apeliantė, kartu su atskiruoju skundu pateikdama duomenis, įrodančius gerą jos turtinę padėtį, gali paneigti šią prezumpciją(CPK 12 str., 178 str., 314 str.).
Iš apeliantės pateikto 2012-01-01 balanso (b. l. 13–14) matyti, kad jos turimo turto vertė yra 119 815 388,80 Lt, iš kurių ilgalaikio turto vertė yra 107 134 263,32 Lt, trumpalaikio turto vertė yra 12 681 125,48 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 73 139 773,48 Lt, iš kurių 13 800 102,57 Lt yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2012-01-01 balanso duomenimis, atsakovė savo turimą nekilnojamąjį turtą (žemę ir pastatus bei nebaigtą statybą) vertina 90 164 916,53 Lt, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 40 631 138 Lt (b. l. 28–48), t. y. daugiau nei per pusę mažesnė, nei nurodyta balanse. Atsakovei priklausantis visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas arba jam nustatyta hipoteka. Byloje pateiktas hipotekos registro išrašas patvirtina, kad atsakovė savo turtu užtikrino 79 040 418 Lt vertės prievolių įvykdymą, be to, atsakovės prievolių įvykdymas užtikrintas ne tik atsakovės turimu turtu, bet ir kitoms bendrovėms priklausančiu turtu. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė nėra pakankama jos prievolių įvykdymui užtikrinti. 2012-01-01 balanse nurodyta 13 009 361 Lt atsakovės finansinio turto vertė, tačiau 12 934 101 Lt iš šios sumos yra investuota į dukterines ir asocijuotas įmones, todėl galimybės panaudoti šį turtą galimam ieškovės reikalavimui patenkinti yra ribotos. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas negalima spręsti apie jos finansinę būklę, nes pažymoje nėra nurodytos atsakovės patirtos išlaidos nurodytais laikotarpiais, todėl nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės įmonė dirba pelningai, ar nuostolingai. Dėl apeliantės teismui pateiktų 2012-01-01 balanso duomenų ir Nekilnojamojo turto registro bei Hipotekos registro duomenų prieštaringumo apeliacinės instancijos teismas negali objektyviai įvertinti tikrosios atsakovės finansinės padėties bei galimybių patenkinti ieškinio reikalavimus netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog kilnojamojo turto areštas taikytinas, kai nekilnojamojo turto nepakanka reikalavimui užtikrinti. Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad vykdant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį yra aprašytas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas ir 20 000 Lt vertės kilnojamasis turtas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto nepakako ieškovės reikalavimui patenkinti. Daliai aprašyto atsakovės nekilnojamojo turto yra nustatyta hipoteka. Hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus įkeistą turtą (CK 4.192 str. 1 d.), todėl ieškovė iš atsakovės nekilnojamojo turto galės išsiieškoti tuo atveju, jei jo liks patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Aprašyto neįkeisto atsakovės nekilnojamojo turto (2 žemės sklypų ir pastato) vertė yra 22 331 Lt (b. l. 33).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad apeliantė nepaneigė prezumpcijos, jog 145 555 Lt dydžio ieškinio suma apeliantės finansinės padėties atžvilgiu yra didelė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantė įrodinėja, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atmestini kaip nepakankamai įrodyti ir apskritai paneigiantys galimybę jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu klausimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ atskirojo skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.