Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2010-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
e1-2010-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12072-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2010-1049/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12072-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Kauno r., (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. V. 2020 m. kovo 24 d. apie 14.28 val. namų, esančių adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), verandoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį - seserį O. E. J., o būtent, sugriebė jai už plaukų, kai ji laiptais lipo iš rūsio patalpos į namo verandą, ir trenkė jos galvą į verandos grindis, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tąsė jai už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas išpešė jai plaukų kuokštą ir padarė minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, odos įbrėžimą II krumplio srityje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo piktas ir neadekvačiai reagavo į situaciją. Tąkart jis nenorėjo įsileisti į namus savo sesers O. E. J., kadangi nuo seno tarp jų yra įvairių nuoskaudų ir nesutarimų. Kadangi jis nenorėjo E. matyti savo namuose, kai pamatė, kad ji pro rūsio angą lenda pas jį į namus, labai supyko. Norėdamas jos neįsileisti, laikė užspaudęs rūsio dangtį. Kadangi E. vis tiek puse kūno išlindo į verandą, jis nesusivaldė ir atliko visus įtarime paminėtus smurtinius veiksmus. Kadangi buvo apsvaigęs ir afekto būsenoje, nelabai prisimena visų savo atliktų veiksmų ir jų eiliškumo, bet prisipažįsta, kad buvo sugriebęs E.už plaukų. Pripažįsta, kad galėjo trenkti jos galvą į grindis, o kai grūmėsi, galėjo jai kelis kartus suduoti ir padaryti konstatuotus sužalojimus. Bet kuriuo atveju savo kaltę pripažįsta, dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. J. E. atsiprašė, savanoriškai atlygino jai padarytą žalą (b. l. 116).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji O. E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 14.00 val., jai būnant savo namuose, paskambino jos brolio J. V. žmona S. V. ir paprašė ateiti pas juos į namus ir padėti jai susirinkti iš namų daiktus, kadangi J. V. neblaivus ir elgiasi agresyviai. S. V. atrodė išsigandusi, todėl ji sutiko jai padėti. Kai atėjo į J. V. namų kiemą, S. V. ten jos jau laukė, o J. V. ėjo link jos kažką agresyviai šaukdamas. Tada jis iš nugaros sugriebė S. V., bet ji iš jo išsprūdo. Ji priėjo prie jo ir pasakė jam, kad liautųsi taip elgęsis. Tada jis pasisuko ir nuėjęs į namus užrakino lauko duris. S. jai sakė, kad jai būtina pasiimti iš namų daiktus, kad į namus galima įeiti pro rūsį. S. atrakino rūsio duris ir jos įėjo į rūsį. Rūsyje yra laiptai, kuriais palipus yra kvadrato formos anga uždengta dangčiu, pro kurį patenkama į namo verandą. Ji pasisiūlė eiti pirma, kadangi ji yra stipresnė ir galėtų nukelti sunkų rūsio dangtį. Užlipusi ji atkėlė dangtį, pralindo iki pusės į namų vidų. Tada pajautė kaip J. sugriebė rankomis ją už plaukų ir trenkė jos galvą į žemę. Pabandžius pasipriešinti pajuto, kad rūsio dangtis jai trenkėsi į galvą. Ji nesuprato, ar jis pats nukrito, ar J. tyčia dangčiu trankė į jos galvą. Dangtis į jos galvą atsitrenkė ne mažiau kaip du kartus. J. toliau laikė ją už plaukų, tačiau ji kažkaip sugebėjo išlįsti iš rūsio. Tada jiedu su J. grūmėsi gulėdami ant grindų. Būnant ant grindų J. kumščiais jai sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip tris kartus. Grumtynių metu jai buvo padarytos kraujosruvos plaštakoje, šlaunyje, taip pat įbrėžimas krumplio srityje. Jų grumtynės truko apie 5 minutes. Išsilaisvinusi ji pro duris išbėgo į kiemą ir sugrįžo namo. J. V. ją užpuolė visiškai be jokios priežasties, nieko nepaaiškindamas ir neperspėjęs, ji dėl tokio jo elgesio patyrė fizinę ir moralinę žalą (b. l. 64–66).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 24 d. apie 12.00 val. grįžo į savo namus, kuriuose gyvena kartu su sutuoktiniu J. V.. Jai įėjus į kambarį, kuriame buvo J., jis pradėjo ant jos šaukti, sakė, kad sudaužys jos akinius, priekaištavo jai, kad neleidžia jam ilsėtis ir pan.. Buvo akivaizdu, kad J. V. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Ji išsigando ir ėjo į kitą kambarį. Tada J. atsistojo ir pradėjo eiti jai iš paskos. Jai pasirodė, kad jis ją vejasi, todėl išbėgo į verandą, po to - į lauką. Ji paskambino netoliese gyvenančiai J. V. seseriai O. E. J. ir pasakė, kad J. agresyvus ir paprašė ateiti pabūti šalia jos, kol ji susirinks savo daiktus, kad galėtų išvažiuoti pas dukrą. E. atėjo į jų kiemą. J., kiek atsimena, buvo verandoje ir kažką šūkavo. Netrukus J. užrakino namų duris. Ji pasakė E., kad gali įeiti į namus per rūsį ir atrakino rūsio duris. Rūsyje yra anga su dangčiu, pro kurią galima patekti į namo vidų. Kadangi E. yra už ją stipresnė, nusprendė lipti pirma ir atidaryti rūsio dangtį, nes jis yra pakankamai sunkus. E. atidarė minėtą dangtį ir iki pusės išlindo į vidų. Ji liko rūsyje ir kas darosi kambaryje, nematė, tačiau girdėjo kaip E. šaukė. Ji suprato, kad J. yra viršuje, kad jie grumiasi. B. E. už nugaros pro tarpą sugebėjo pamatyti, kaip ji sugriebė J.už tarpkojo. Kas vyko po to nebematė. E. kažkaip išlindo iš rūsio ir ten jie su J. grūmėsi ant grindų. Ji buvo labai išsigandusi ir neprisimena tiksliai kas kokius veiksmus atliko. Ji pati išlindo iš rūsio ir pagriebusi batą pradėjo trankyti J. per nugarą, šaukdama: „J. baik“. Tada E. su J. kažkaip išsiskyrė ir E. pro duris išbėgo iš namų. Po grumtynių ant žemės buvo likęs kuokštas E. plaukų (b. l. 64–66).

2020 m. kovo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji O. E. J. nurodė, kad konflikto metu jos brolis J. V. tampė jai už plaukų, du kartus sudavė į veidą, apdraskė jos ranką. Ant nukentėjusiosios veido ir dešinės plaštakos pastebėti sužalojimai - įdrėskimas bei kraujosruva (b. l. 68–71).

O. E. J. pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti jai padaryti sužalojimai (b. l. 41–49).

Specialisto išvadoje Nr. G887/2020(02) nurodyta, kad O. E. J. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje padaryti kietu buku daiktu ir suduodant mažiausiai keturis smūgius. Odos įbrėžimas II krumplio srityje išsivystė nuo vieno poveikio aštrią briauną turinčiu daiktu ar paviršiumi, o plaukų kuokštas galėjo būti išrautas rankomis ir dar vienu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Visi sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55).

Iš 2020 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – namas, esantis Kauno r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nepaimta. Sudaryta įvykio vietos fotolentelė (b. l. 18–26).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3622 matyti, kad J. V. 2020 m. kovo 24 d. 16.00 val. buvo nustatytas 1,60 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 79).

Iš kitų objekto apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. kovo 24 d. 14.24 val. skambučio iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašo kopija, gauta iš Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus elektroniniu paštu. Iš garso įrašo matyti, kad skambinančioji moteris nurodė, kad neblaivus jos brolis išeinant iš rūsio trenkė su dangčiu per galvą, vos nepasmaugė, tąsė už plaukų (b. l. 75–77).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio J. V. 2020 m. kovo 24 d. apie 14.28 val., namų verandoje, smurtavo prieš savo šeimos narį - seserį O. E. J., o būtent: sugriebė jai už plaukų, kai ji laiptais lipo iš rūsio patalpos į namo verandą, ir trenkė jos galvą į verandos grindis, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tąsė jai už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai rankomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas išpešė jai plaukų kuokštą ir padarė minkštųjų audinių sumušimus bei poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, odos įbrėžimą II krumplio srityje, tuo nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai ir ją patvirtina paties kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog norėdama padėti brolio žmonai susirinkti daiktus į namą ėjo pro rūsį. Užlipusi laiptais ji atkėlė dangtį, pralindo iki pusės į namų vidų. Tada pajautė kaip kaltinamasis sugriebė rankomis ją už plaukų ir trenkė jos galvą į žemę. Pabandžius pasipriešinti pajuto, kad rūsio dangtis jai ne mažiau kaip du kartus trenkėsi į galvą. Jai sugebėjus išlįsti iš rūsio, jie su kaltinamuoju grūmėsi gulėdami ant grindų. Būnant ant grindų J. V. kumščiais jai sudavė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip tris kartus. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja S. V., kuri nurodė girdėjusi šaukiant O. E. J. ir mačiusi, kaip ji grumiasi su J. V.. Taip pat įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, Bendrojo pagalbos centro pateiktas įrašas, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos su jai padarytais sužalojimais. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. V. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl O. E. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta. Nukentėjusioji O. E. J. yra kaltinamojo sesuo, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes jis yra senyvo amžiaus, pats neturi ir nevairuoja automobilio, todėl programą lankyti jam būtų labai sunku (b. l. 136–138), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 142), prašymų negauta.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. V. neteistas, tačiau jo atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 1-720-926/2018 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutraukta BK 38 straipsnio 1-4 punktų, BPK 303 straipsnio 4 dalies pagrindais (b. l. 132–133), nebaustas administracine tvarka (b. l. 135), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 125), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 126), nedirba (b. l. 63), yra pakaltinamas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Nors kaltinamasis J. V. laikomas neteistu, nes jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam BK 38 straipsnio pagrindu susitaikius su nukentėjusiąja, tačiau atkreiptinas dėmesys jog tai jau antras kartas, kai jis įvykdo smurtinę nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje ir yra už tai teisiamas, administracine tvarka nebaustas, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, nedirba, pensininkas.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 24.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam J. V. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, nors teismo laikomas neteistu tačiau teisiamas antrą kartą dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, nebaustas administracine tvarka, nedirba, ura senyvo amžiaus, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina prokuroro prašoma laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 metus laisvės apribojimo. Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą, kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 24.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 24.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Nors kaltinamasis J. V. yra senyvo amžiaus, kaip pats nurodė, neturi automobilio ir nevairuoja, tačiau jau ne pirmą kartą smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, nusikaltimą įvykdė vėl būdamas neblaivus, taigi nėra padaręs pakankamų išvadų dėl ankstesnio įvykio, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis J. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2020 m. kovo 24 d., 15.00 val., iki 2020 m. kovo 25 d. 14.25 val. (b. l. 84–85, 89–90), t. y. vieną parą, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (b. l. 17, 61, 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 24 d., 15.00 val., iki 2020 m. kovo 25 d. 14.25 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su juose esančiais vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje (b. l. 17, 61, 75), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

J. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis