- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-957-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12070-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17317-466/2020 pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. V., kaip mirusios J. G. – Č. įpėdinis, laiku padavė prašymą su visais dokumentais, reikalingais atkurti nuosavybės teises į išlikusį J. G. – Č. nekilnojamąjį turtą; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. V., kaip mirusios J. G. – Č. įpėdinis, paveldėjo nuosavybės atkūrimo teisę į išlikusį J. G. – Č. nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
3. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, kad pagal lietuvių kalbos žodyną, žodis teta aiškinamas kaip tėvo ar motinos sesuo, todėl sprendė, kad pareiškėjos tėvas S. V. nebuvo vienintelis mirusios J. G. – Č. įpėdinis. Be to, prie pareiškimo nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas buvo J. G. – Č. įpėdinis apskritai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą. Pačiame pareiškime taip pat nebuvo nurodoma kelintos eilės įpėdinis yra pareiškėjos tėvas, nepateiktos archyvinės pažymos, susijusios su pareiškime nurodoma aplinkybe, kad S. V. ir J. G. – Č. yra giminaičiai, nebuvo pateiktas joks teismo sprendimas dėl giminystės santykių nustatymo, jei tokių dokumentų negalima gauti ar atkurti.
4. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja pateikė teismui jos mirusio tėvo S. V. 1991 m. spalio 28 d. prašymą, 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacinį raštą, kuriame nurodyta, kad prašymas nusiųstas svarstyti Vilniaus miesto valdybai, 1991 m. spalio 10 d. J. B. liudijimą, 1991 m. spalio 10 d. J. J. B. liudijimą, 1991 m. spalio 12 d. J. V. V. liudijimą, 1991 m. spalio 18 d. I. O. liudijimą, 1991 m. spalio 25 d. K. F. K. liudijimą, t. y. dokumentų originalus/kopijas, kuriuos tikėtina S. V. buvo pateikęs kartu su 1991 m. spalio 28 d. prašymu., todėl teismas sprendė, jog turėtų būti ir kiti dokumentai, pagrindžiantys paveldėjimo teisę į mirusios J. G. – Č. turtą. Be to, pareiškime nėra nurodyta, kokiu pagrindu buvo surašomi aukščiau minėti liudijimai apskritai. Be to, juose nebuvo nurodoma, kad mirusioji J. G. – Č. būtų sudariusi namudinį testamentą, kuriuo paliko visą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvui S. V.. Minėta aplinkybė, kad būtų sudarytas namudinis testamentas taip pat nėra nurodyta ir pačio S. V. 1991 m. spalio 28 d. pateiktame prašyme.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybes ir pateikti rašytiniai įrodymai prieštarauja vienas kitam, ir neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad pareiškėjos tėvas S. V. buvo vienintelis įpėdinis ar apskritai buvo įpėdinis, kuris paveldėjo visą mirusios J. G. – Č. nekilnojamąjį turtą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja turi pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų, kad pareiškėjos tėvas buvo J. G. – Č. įpėdinis ar giminaitis, bei tai, kad buvo sudarytas namudinis testamentas. Tuo atveju, jeigu pareiškėja negali pateikti minėtų rašytinių įrodymų, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl giminystės santykių nustatymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, vertindamas pareiškime dėl juridinių faktų nustatymo pareiškėjos pateiktas faktines aplinkybes, suklydo ir nepagrįstai nustatė šio pareiškimo trūkumus. Pažymi, kad pareiškėja savo pareiškimą, kuriuo, be kita ko, teismo prašė, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. V., kaip mirusios J. G.-Č. įpėdinis, paveldėjo nuosavybės atkūrimo teisę į išlikusį J. G.-Č. nekilnojamąjį turtą, grindė J. G.-Č. surašytu namudiniu testamentu, kuris dėl Valstybės pareigūnų klaidos neišliko, o ne S. V. paveldėjimu pagal įstatymą. Šiuo atveju, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai ar jų nebuvimas neturi būti pagrindas priimti ar nepriimti pareiškėjos pareiškimo, nes J. G. – Č. turto paveldėjimas yra grindžiamas tik testamentu.
7.2. Pažymi, kad su pareiškimu pateikė papildomus įrodymus (liudijimus, buto nuomos orderį ir kt.), kurie, pareiškėjos manymu, įrodo, kad J. G. – Č. savo turtą paliko pareiškėjos tėčiui S. V.. Papildomai pažymi, jog šiuo atveju, pateikus tinkamo turinio procesinį dokumentą, įrodymų pakankamumo klausimas pareiškimo priėmimo stadijoje neturėtų būti sprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su pareiškimu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai pareiškimo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su jų esme bei kuo operatyviau galėtų pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
12. Tačiau, jeigu teismui teikiamas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
13. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota pašalinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto pareiškimo turinį ir jį pagrindžiančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuris įvertinęs pareiškime dėl juridinių faktų nustatymo pareiškėjos pateiktas faktines aplinkybes, nustatė šio pareiškimo trūkumus.
15. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktu pareiškimu pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. V., kaip mirusios J. G. – Č. įpėdinis, laiku padavė prašymą su visais dokumentais, reikalingais atkurti nuosavybės teises į išlikusį J. G. – Č. nekilnojamąjį turtą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. V., kaip mirusios J. G. – Č. įpėdinis, paveldėjo nuosavybės atkūrimo teisę į išlikusį J. G. – Č. nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu kituose teismui pateiktuose dokumentuose – pareiškėjos mirusio tėvo S. V. 1991 m. spalio 28 d. prašymas, su 1991 m. spalio 10 d. J. B. liudijimu, 1991 m. spalio 10 d. J. J. B. liudijimu, 1991 m. spalio 12 d. J. V. V. liudijimu, 1991 m. spalio 18 d. I. O. liudijimu, 1991 m. spalio 25 d. K. F. K. liudijimu, tačiau pateiktame teismui pareiškime nėra nurodyta, kokiu pagrindu buvo surašomi minėti liudijimai. Liudijimuose taip nėra nurodoma, kad mirusioji J. G. – Č. būtų sudariusi namudinį testamentą, kuriuo paliko visą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvui S. V.. Minėta aplinkybė, kad būtų sudarytas namudinis testamentas taip pat nėra nurodyta ir pačio S. V. 1991 m. spalio 28 d. pateiktame prašyme. Nors nurodė, kad pareiškimą grindė J. G.-Č. surašytu namudiniu testamentu, kuris dėl Valstybės pareigūnų klaidos neišliko o ne S. V. paveldėjimu pagal įstatymą, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti ar nepriimti pareiškėjos pareiškimo, nes J. G. – Č. turto paveldėjimas yra grindžiamas tik testamentu, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prie pareiškimo nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas buvo J. G. – Č. įpėdinis apskritai pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, pareiškime nėra nurodoma kelintos eilės įpėdinis yra pareiškėjos tėvas, nepateiktos jokios archyvinės pažymos, susijusios su pareiškime nurodoma aplinkybe, kad S. V. ir J. G. – Č. yra giminaičiai, nėra pateiktas joks teismo sprendimas dėl giminystės santykių nustatymo, jei tokių dokumentų negalima gauti ar atkurti.
16. Todėl pareiškėjai nešalinant abejonių kad pareiškėjos tėvas buvo J. G. – Č. įpėdinis ar giminaitis, bei tai, kad buvo sudarytas namudinis testamentas, o taip pat nepateikus minėtų rašytinių įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį, bei nepateikus įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai G. M. terminą motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, o nepašalinus minėtų trūkumų pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, bei ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamų bylų pareiškimų priėmimo ypatumus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantei nustatytinas naujas terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties reikalavimams įvykdyti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
nustatyti pareiškėjai G. M. terminą per 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.