Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisejas Marjan Gerasimovic Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1;1.1.8.1;1.1.7.2.5;1.2.4.5;

1.2.4.8.3; .1.7.4;2.1.15.1.1;2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3;2.4.5.2.1;2.4.6.3.1;2.4.6.3.4;2.4.7;(S).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. G. ir nukentejusiojo J. B. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007 m. gegužes 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Laisves apribojimu vieneriems metams , ipareigojant be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant per ši laikotarpi bendrauti su nukentejusiuoju J. B.;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu keturiems menesiams, ipareigojant be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., taikant visiška bausmiu apemima, apimant griežtesne bausme švelnesne, R. G. paskirta subendrinta bausme: laisves apribojimas vieneriems meams, ipareigojant ji be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant per ši laikotarpi bendrauti su nukentejusiuoju J. B..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.R. G. išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymiu.

Civiliniam ieškovui J. B. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima, perduodant klausima del ieškinio dydžio nagrineti civilinio proceso tvarka.

R. G. nuteistas už tai, kad 2004-11-25 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. konflikto metu iš priešišku asmeniniu santykiu tycia ranka suduodamas ne mažiau penkiu smugiu nukentejusiajam J. B. i veida ir kitas kuno dalis, padare nesunku sveikatos sutrikdyma.

Be to R. G. nuteistas už tai, kad 2004-11-25 apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. konflikto metu iš priešišku asmeniniu santykiu tycia koja spyre nukentejusiajam S. G. i dešini kelia, tuo sukeldamas pastarajam fizini skausma.

Nukentejusysis J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-05-04 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžio dali del R. G. išteisinimo del inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymiu ir pripažinti R. G. kaltu pagal LR BK 236 str. 1 d., skiriant jam numatyta bausme. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dali del pareikšto ieškinio dydžio patenkinimo klausima perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka. Prašo jo civilini ieškini R. G. tenkinti pilnumoje, išieškant iš jo turtine žala 15 tukstanciu litu sumoje, neturtine žala - 75 tukstanciu litu sumoje. Del nuteistajam R. G. paskirtos bausmes jis kaip nukentejusysis pretenziju neturi, taciau del nuosprendžio dalies, kurioje R. G. išteisintas del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d. nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymiu, nesutinka, kadangi baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinejimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog R. G., tesdamas nusikalstamus veiksmus, ta pacia 2004-11-25 d. 13 val. 00 min., budamas ispetas del atsakomybes pagal BK 236, melagingai iskunde ji Šalcininku rajono PK viršininkui, apkaltindamas padarius nusikalstama veika - grasinima nužudyti panaudojant šaunamaji ginkla. Nuosprendyje nurodoma, kad , neva iš R. G. pareiškimo turinio nera matyti, kad jis duotu teisini aplinkybiu ivertinima. Tokie teismo teiginiai prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradetas iškarto ir tyrimas pradetas R. G. iniciatyva pagal žinomai melaginga pranešima apie nebuta nusikaltima.

Ta pacia 2004-11-25 d. 14 val. 30 min. R. G. apklausiamas liudytoju buvo ispetas del atsakomybes pagal LR BK 235 str. už melagingu parodymu davima, taciau savo melagingo parodymo neatsisake ir prieš ji, nekalta asmeni, kaip padariusi nebuta nusikaltima buvo pradetas baudžiamasis persekiojimas, jam buvo pateiktas pranešimas apie itarima del nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. padarymo, buvo apklaustas itariamuoju, buvo parinkta kardomoji priemone rašytinis pasižadejimas neišvykti, su juo ir jam dalyvaujant buvo atliekami procesiniai veiksmai, del ko jis patyre nepelnytai dideli psichologini spaudima ir moralini nepatoguma - paniekinima. Tik praejus ilgam laikotarpiui ­septyniems menesiams 2005-05-05 Šalcininku rajono apylinkes prokuratura nutrauke tyrima, konstatuodama jog R. G. pateikti duomenys melagingi ir nepasitvirtino.

Apeliantas teigia, kad R. G. nepagristas išteisinimas del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., turi betarpiška priežastini ryši neturtines žalos atlyginimo klausimo sprendimui. Istatymas numato, kad teismas, priemes apkaltinamaji nuosprendi R. G. atžvilgiu, privalejo kartu išnagrineti ir pateikta civilini ieškini. Remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo, privalejo pareikšta ieškini visiškai ar iš dalies patenkinti t.y. turejo buti išsprestas klausimas del ieškinio dydžio. Apeliantas reikalauja išieškoti iš R. G. turtine žala, kuria sudaro išlaidos gydymui. Ivertinti neturtine žala palikta teismo nuožiurai, nes tai fakto klausimai ir iš anksto istatyme neimanoma reglamentuoti. LR BPK 115 str. 6 p. komentare nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, vadovaujasi bendresniais kriterijais ir atsižvelgia i žalos pasekmes ir visas kitas nusikalstamos veikos aplinkybes, turincias reikšmes bylai. Mano, kad teismas turejo visas galimybes išnagrineti pareikšta R. G. civilini ieškini baudžiamojoje byloje, o neperduoti klausimo del ieškinio dydžio nagrineti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti 2007-05-04 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi ir jo atžvilgiu priimti išteisinamaji nuosprendi. Jis nurodo, kad teismas, konstatuodamas jo kalte del nusikalstamu veiku padarymo, remesi nukentejusiuju J. B. ir S. G. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu (1t., b.I. 7-9), parodymu patikrinimo vietoje protokolu (1 t.,b.l. 42-43), parodymu patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.l. 64-65), akistatos protokolais (1 t., b.l. 45-46,47, 67-69, 70), Lietuvos policijos KTC specialisto išvada Nr. 9040 (1 t.,b.I. 83-85), Lietuvos TUTMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. G 888/05 (01) (1t., b.I. 80), Lietuvos TUTMI Vilniaus ekspertinio skyriu specialisto išvada Nr. G 6379/04 (01) ( 1 t., b.I. 78.). Teismas nurode, kad šie irodymai tarpusavyje yra neprieštaringi, yra nuoseklus ir teismui nera pagrindo jais netiketi. Su tokia teismo išvada jis nesutinka del šiu priežasciu. Teismui buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš prokuraturos baudžiamaja byla Nr. 97-1­00644-04, kuri buvo nutraukta, ir prijungti ja prie nagrinejamos baudžiamosios bylos. Toks prašymas buvo pateiktas motyvuojant tuo, kad faktines aplinkybes butu išaiškintos išsamiai ir visapusiška, taciau jo gynejo prašymas nebuvo patenkintas. Teismas nuosprendyje nurode, kad nukentejusieji J. B. ir S. G. dave išsamius parodymus apie ivykdyto nusikaltimo aplinkybes, savo parodymus patvirtino akistatos metu bei patikslino parodymu patikrinimo vietoje metu. Nukentejusiuju parodymai yra paremti irodymais, pagristais specialisto išvadomis, taciau iš teismo posedžio metu paskelbtu nukentejusiuju parodymu matyti, kad juose yra esminiu prieštaravimu del faktiniu bylos aplinkybiu. Sulyginus nukentejusiuju parodymus, akivaizdu, kad J. B. parodymuose ir S. G. parodymuose yra prieštaravimu, vercianciu suabejoti ju parodymu nuoseklumu ir išsamumu. Pagarsinus nukentejusiuju parodymus, paciu nukentejusiu parodymai laiko atžvilgiu nebuvo lyginami, esantys prieštaravimai nebuvo tiriami ir pašalinti.

Teismas nuosprendyje nurode, kad nukentejusysis J. B. detaliai paaiškino apie ivykdyto nusikaltimo aplinkybes, o butent padarytu jam kuno sužalojimu mechanizma, priešišku asmeniniu santykiu su nuteistuoju R. G. priežastis, kurios kilo del medžiotoju burelio" (duomenys neskelbtini)" medžiojimo jam nuosavybes teisemis priklausanciuose plotuose, kurio nariu yra nuteistasis R. G. ir VI Valkininku mišku uredijos uredas . Teismas šiais nukentejusiojo parodymais remesi kaip patvirtinanciais jo kalte, taciau byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu, kad buvo susikloste priešiški asmeniniai santykiai tarp jo ir nukentejusiojo J. B.. Teismo išvada paremta tik subjektyviais nukentejusiojo J. B. paaiškinimais. Apie konflikta ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis J. B. neužsimine, jis teige, kad jo nepažinojo, jokiu bendru reikalu su juo neturejo.

Iš duotu parodymu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posedžio metu yra aišku, kad jokio konflikto tarp jo kaip medžiotojo ir nukentejusiojo J. B. kaip žemes ploto savininko, nebuvo. Del šiu priežasciu teismo išvada apie priešiškus asmeninius jo ir nukentejusiojo J.B. santykius remiasi tik subjektyviomis prielaidomis, kadangi byloje jokiu objektyviu duomenu, išskyrus nukentejusiojo J. B. parodymus, apie priešišku santykiu egzistavimo fakta nera.

Nukentejusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu teige "kadangi du vyriškiai buvo ginkluoti kirviais, kad buciau saugesnis ir psichologiškai juos pagasdinciau, iš automobilio bagažines paeme apsaugos darbuotoju laikoma pneumatini šautuva Šis pneumatinis šautuvas panašus i tikra, nes turi optini taikikli ir niekuo nesiskiria nuo tikro šautuvo. Matydami, kad aš turiu kažkoki tai šautuva, nors ir netikra šaunamaji ginkla, ji su vairuotoju užpuole asmenys, perejo per griovi i kita puse prie stovincio savo automobilio "Niva" (1 t.,b.I. 54 ).Ka1tinamajame akte tokios aplinkybes nurodyta nera, teismo posedžio metu nukentejusysis J. B. apie šautuvo panaudojima nekalbejo. Teismas šios aplinkybes neištyre ir prieštaringumo nepašalino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis J. B. parode, kad negali pasakyti ar ji gindamas nuo užpuoliku nukentejusysis S. G. negalejo suduoti jam – nuteistajam R. G. smugiu (b.I. 57), taciau teismo posedžio metu jis parode, kad nukentejusysis S. G. smugiu jam – nuteistajam R. G. nesudave. Ikiteisminio tyrimo metu apie smugi nukentejusiajam S. G. nieko nepasake (b.I. 50- 51)., bet apklaustas nukentejusiuoju, J. B. jau parode, kad jis- nuteistasis R. G. ispyre S. G. i koja. (b.I. 106­108). Teismo posedžio metu nukentejusysis J. B. parode, kad negali tiksliai pasakyti ar mate smugi nukentejusiajam S. G., taciau žino, kad ispirta buvo. Kaip vertino šiuos nukentejusiojo J. B. parodymus teismas taip pat nepasisake. Apklausos metu 2004-12-07 nukentejusysis J. B. nurode, kad jis- nuteistasis R. G., bandydamas atidaryti automobilio dureles, kurias jis laike i vidu, taciau jam stipriai patraukus ir jam atleidus dureles, jis- nuteistasis R. G. susižeide lupa ir del to ipykes, griebes už kaklaraišcio, ištempe iš automobilio, pastoviai smugiuodamas. Pradejo nuo jo gintis" (b.I. 61). Aplinkybe, kad jis buvo ištemptas iš automobilio nukentejusysis J. B. patvirtino teismo posedžio metu, taciau atsakydamas i teisejo klausima , nukentejusysis J. B. parode, kad "smugis buvo suduotas po to, kai jis išlipo iš automobilio, kad išsiaiškintu kas nutiko ir ko jis (R. G.) šaukia". Tokie esantys prieštaravimai negalejo buti teismo vertinami kaip nuoseklus. Teismas, remdamasis prieštaringais parodymais, negalejo padaryti neabejotinos išvados, kad J. B. parodymai atitinka faktinems bylos aplinkybems. Teismas nuosprendyje nurode, kad "nukentejusysis S. G. išsamiai paaiškino apie ivykdyto nusikaltimo aplinkybes, fizinio skausmo sukelima, suduodant smugi koja bei apie kuno sužalojimo mechanizma nukentejusiajam J. B., taciau nukentejusiojo S. G. parodymai yra nenuoseklus ir tai teismas turejo ivertinti. Iš nukentejusiojo J. B. parodymu yra žinoma, kad nukentejusysis S. G. dirba pas ji, todel teismas turejo ivertinti tai, kad nukentejusiojo S. G. parodymus galejo itakoti jo darbdavys- nukentejusysis J. B.. 2004-12-15 nukentejusysis S. G. pakeite parodymus iš esmes, tokie jo parodymai buvo aiškiai naudingi nukentejusiajam J. B., tuo metu jam esant itariamajam, siekiant padeti jam išvengti baudžiamosios atsakomybes.Teismo posedžio metu nukentejusysis S. G. teige, kad mašinoje ginklo nemate. Nukentejusysis J. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad ginklas automobilyje buvo (b.I. 54) ir teismo posedžio metu teige, kad "be šio ginklo kitu ginklu nebuvo". Nukentejusysis S. G. apie jam padaryta sužalojima pirmineje apklausoje 2004-11-25 nieko nepasake. (1 t.,b.I. 37). S. G. nukentejusiojo apklausos metu nurode, kad "po to mes su J. B. išvažiavom i jo pirti. Veliau J. dar buvo nuvažiaves tenai prie vyru, bet aš ten nebuvau" (b.I. 38). Kitos apklausos metu nukentejusysis S. G. jau tvirtino, kad prie automobilio "Niva" buvo, pats asmeniškai paeme buteli degtines, užkandos", girdejo jo aiškinimus, kad "dabar jau rato nekeisim, nes pranešta uredui ir policijai" (1 t., b.I. 40). Nukentejusysis S. G. kreipesi i medicinos istaiga tik 2007-01-13 (b.I. 80). Specialisto išvadoje Nr. 888105(01) nurodyta, kad S. G. dešines kojos kelio sanario sinovijito vertinti sužalojimu negalima, kadangi tai galejo atsirasti tiek kaip dešinio kelio traumos pasekme, tiek ir pasireikšti kaip savarankiškas susirgimas. Del šios priežasties teismo padaryta išvada, kad jis sukeles fizini skausma, grindžiamas ne objektyviais irodymais, bet prielaidomis. Ikiteisminiame tyrime atliktos pirmines apklausos metu nukentejusysis S. G. parode, kad negirdejo nieko, ka kalbejo nukentejusysis J. B. su juo, bet velesniu apklausu ir akistatos metu nurode vis naujas aplinkybes, nurodydamas, kad jis- nuteistasis R. G. užsipuoles juos, jiems sedint automobilyje (1 t.,b.I. 39-40,2 t.b.l. 76). Nukentejusiojo S. G. parodymu negalima vertinti kaip nuosekliu, nes jis parodymus keite, jo parodymai prieštarauja nukentejusiojo J. B. ir kitu proceso dalyviu parodymams., taciau teismas jo parodymus ivertino priešingai. Apelianto nuomone, teismo padarytos išvados del faktiniu ivykio aplinkybiu nera pagristos.

Nuosprendyje nurodyta, kad nukentejusiajam "J. B. kuno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais smugiais . Nukentejusysis J. B. apklausos metu nurode, kad jis- nuteistasis R. G., budamas kažkodel itužes, pradejo plešti dešines puses dureles, griebes už kaklaraišcio, bande išsitempti iš automobilio, kas jam pasiseke. Nesuprasdamas jam nepažistamo piliecio R. G. veiksmu, itužio prasmes, jis- nukentejusysis J. B. atstumes ji, bet tuo momentu gaves pora smugiu kumšciu i galva , po to jam parkritus, R. G. sparde ji i šonus" (1 t., b.I. 52-53).

2004-11-25 apklausos metu duoti nukentejusiojo S. G. parodymai nukentejusiojo J. B. parodymu nepatvirtina, nes apie J. B. pargriovima ir spardyma S. G. neužsimena, 2004-12-15 nurodo, kad J. B. jis- nuteistasis R. G. sudaves tik pora kartu (1 t. b.I. 37-38, 40.). Tokiu nukentejusiojo J. B. parodymu specialisto išvada nepatvirtina. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. sužalojimai padaryti veido ir kaklo srityje., taciau kiek konkreciai smugiu sudave, pats J. B. nenurodo. Nukentejusysis S. G. teismo posedžio metu nurode, kad jis nuteistasis sudave tik du smugius rankomis, tokie parodymai nepatvirtina kaltinimo, kad jis sudave nukentejusiajam J. B. 5 smugius.

Teismas nuosprendyje nurode, kad priešišku asmeniniu santykiu buvima patvirtina ir ta aplinkybe, kad po sumušimo nukentejusysis J. B. siule jam- R. G. ir su juo buvusiems asmenims nuvažiuoti i jam priklausanti ir šalia esanti nama ir dar karta isitikinti del plotu paskirties ir nuosavybes teises subjekto, taciau buvo pasirinktas kitas konfliktines situacijos sprendimo budas. Tokia teismo išvada visiškai nepagrista , ji paremta subjektyviais nukentejusiuju paaiškinimais, pateisinanciais ju neteisetus veiksmus prieš ji, kaip pareiguna, vykdanti savo tarnybos pareigas.

Jo- nuteistojo R. G. ir liudytojo R. S. parodymus teismas ivertino kritiškai, konstatuodamas, kad jie nera paremti objektyviais irodymais ir prieštaringi irodymams, kuriais teismas grindžia nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada parodo, kad teismas, neišanalizaves visu jo parodymu, juos vertindamas iš anksto užeme pozicija, kad jo kalte irodyta byloje nustatytomis aplinkybemis. Tai vertintina kaip irodinejimo naštos perkelimas veikos padarymu kaltinamam asmeniui.

Teismas nuosprendyje nurode, jog" kaip matyti iš R. G. konkliudentiniu veiksmu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posedžio metu nenustatyta, kad R. G. vykdytu i jo kompetencija ieinancias pareigas, kadangi tam nebuvo vados ir pagrindo". Iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies visiškai neaišku, kuo teismas remiasi, darydamas tokia išvada. Su šia išvada apeliantas nesutinka, nes veike kaip valstybinis pareigunas, o teismas jo veiksmus nepagristai vertino kaip fizinio asmens, nors, kaip jau mineta, byloje nera objektyviu duomenu apie priešiškus jo, kaip medžiotojo santykius. Teismo posedžio metu jis patvirtino, nurodydamas, kad ginco del medžiojamo ploto tarp ju nebuvo. Ju burelio nariai toje pievoje nemedžiojo, nors jis ir iejo i ju burelio plota" (2 t. bl. 68).

Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posedžio metu parode, kad veike kaip pareigunas ir sieke patikrinti automobili, itares, jog yra brakonieriaujama. Šie parodymai nebuvo paneigti. Jis, kaip girininkas, eiguliai R. S. ir M. G. yra valstybiniai mišku pareigunai. Ju igalinimus reglamentuoja Mišku istatymas, Aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymas ir kiti teises aktai. Aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 12 str. 4 p. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai, nepaisant ju tarnybos vietos, turi teise vykdyti aplinkos apsaugos valstybine kontrole visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Istatymo 14 straipsnio 5 punkte numatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai turi teise tikrinti fiziniu asmenu veikla, kai yra pagristas itarimas, kad fiziniai asmenys rengiasi daryti, daro ar padare teises pažeidima aplinkos apsaugos ir ištekliu naudojimo srityje. Remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro isakymu "Del aplinkos apsaugos ministro istatymu pažeidimais itariamu asmenu transporto priemoniu stabdymo bei apžiuros tvarkos patvirtinimo" 4 punktu, pareigunai turi teise stabdyti transporto priemones, kai:

1. turi žiniu arba pagristai itaria, kad transporto priemoneje yra asmenys, padare aplinkos apsauga ar gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu teises aktu pažeidimus;

2. transporto priemone yra daromo teises aktu, reglamentuojanciu aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima, pažeidimo irankis arba priemone;

3. turi žiniu arba pagristai itaria, kad transporto priemone gabenami neteisetai igyti gamtos ištekliai.

Jis veike teisetai savo igalinimu ribose, kadangi turejo pagrista isitikinima, kad gali buti brakonieriaujama:

J. B. priklausanciame plote ivykio metu nebuvo uždrausta medžioti ir byloje nera jokiu duomenu, kad butu galima teigti priešingai;

Jis sieke patikrinti automobili, nežinodamas, kokie asmenys važiavo automobilyje (2 t.,b.I. 67); automobilis buvo didelio pravažumo; keliai buvo išvažineti (b.I. 68, 2 t); nukentejusieji buvo toje vietoje, kur gali veistis gyvunai (J. B. pripažista, kad jie su S. G. buvo bebravietese) (1 t.. b.I.61.), nukentejusysis J. B. pats teisme patvirtino, kad turi medžiotojo bilieta, savo vardu turi registruotus 2 medžioklinius šautuvus (2 t.,b.I. 75). Jis negalejo užbaigti atlikti savo pareigas, negalejo prisistatyti ir pateikti tarnybinio pažymejimo, kadangi jam buvo pasipriešinta - nukentejusysis J. B. tycia jam sudave smugi i veida, o išlipes iš automobilio nukentejusysis J. B. tycia sudave dar karta. Apie tokius nukentejusiojo J. B. veiksmus jis patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 97-1-00644-04, tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 97-2-013-05 metu (1 t..b.l 10), tiek teisminio nagrinejimo metu. (2 t.,b.I. 67,.). Jo sužalojima patvirtina ir specialisto išvada Nr. 1294/04(06) (1 t.,b.l. 74-75). Teismo išvada, kad jam padarytas kuno sužalojimas "atsirado tikriausiai betempiant nukentejusiji J. B. iš automobilio ir atsitrenkus i dureles" vertintina kaip prielaida, paremta nenuosekliais ir prieštaringais nukentejusiuju parodymais. Todel nuosprendyje aprašyta aplinkybe apie jo sužalojimo atsiradimo priežasti, kad jis atsirado vartojant smurta prieš J. B., negali buti laikoma pagrista.

Nukentejusiojo J. B. nuosavybes teise i žemes sklypa nebuvo kliutis jam atlikti savo pareiga ir patikrinti automobili turint itarima, kad toje vietoje gali buti brakonieriaujama. Teises aktai igalina girininka ir eigulius vykdant aplinkos apsaugos kontrole tikrinti asmenis ir transporto priemones privacioje teritorijoje. Jis stabde automobili nežinodamas , kam priklauso po žemes sklypa važinejantis automobilis, kas juo važiuoja ir butu tikrines bet koki automobili (b.I. 68,2t.)

Teismas nuosprendyje remiasi aplinkybe, kad "nors R. G. automobili stabde, taciau priejo prie keleivio puses ir išprovokavo incidenta ". Tokie teismo vertinimai nera pagristi. Kaip jis nurode teismo posedyje , jis nepriejo, bet nukentejusieji privažiavo prie jo ir sustojo keleivio puseje (2 t., b.I. 67,.). Tai patvirtina ir nukentejusysis J. B. nurodydamas, kad "kai važiavome, žmogus bego iš priekio. G. pasuko kairiau, kad aš galeciau kreiptis" (2 t.,b.I. 75). Pagal jo parodymus incidenta išprovokavo pats J. B.: "aš tik paklausiau "ka cia veikiate?", kai man buvo suduotas smugis i veida", "pirmas sudave B. per langa. Šauke, kad dingciau, nes tai jo privati teritorija" (2 t.,b.I. 67-68), Mano parodymai neanalizuoti ir nepaneigti. Tokia teismo išvada negali buti laikoma objektyviai pagrista, kadangi grindžiama tik nukentejusiuju J. B. ir S. G. parodymais, ignoruojant nuoseklius parodymus.

Teismas visiškai netyre ivykio aplinkybiu, kad nukentejusysis J. B. savo veiksmais neleido atlikti pareigu, ji užpuole ir sudave smugius i veida, kas sudare butinosios ginties salygas.

Teismas nepagristai atmete jo parodymus, kad nukentejusysis J. B. išsieme iš džipo graižtvini mažo kalibro šautuva su optika ir grasindamas nušausias, iššove viena karta. Teismas vertindamas irodymus, nuosprendyje nurode, kad yra pagrindas teismui konstatuoti, kad jokio ginklo ar graižtvinio šautuvo ar kito panaudojimo fakto nebuvo. Ši teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybems, kadangi nuteistasis J. B. 2004-11-27 parode, kad " du vyriškiai buvo ginkluoti kirviais, kad buciau saugesnis ir psichologiškai juos pagasdinciau, iš automobilio bagažines paemiau apsaugos darbuotoju laikoma pneumatini šautuva " (1 t.b.l. 54).

Teismo posedžio metu, gynejui paklausus, nukentejusysis J. B. pats pripažino, kad turi savo vardu registruota graižtvini mažo kalibro šautuva, taciau atliekant ikiteismini tyrima ikiteisminio tyrimo metu minetas šautuvas nebuvo paimtas, neišreikalauta informacija apie J. B. priklausancius registruotus šautuvus ir ekspertize su jais nebuvo atlikta.

Del šios priežasties, pagristo vertinimo ar nukentejusysis J. B. pacio incidento metu turejo mažo kalibro šautuva ar ne, padaryti negalima. Šios aplinkybes negalima buvo objektyviai ivertinti, todel kilus abejonems ir ju nepašalinus, teismas tokias aplinkybes turejo vertinti kaltinamojo naudai. Todel teismas negalejo prieiti išvados "kad nors ši faktine aplinkybe nera sietina su padarytu nusikaltimu, taciau dar karta leidžia teismui duoti tinkama parodymu ivertinima". Jo parodymai yra nuoseklus, neprieštaringi, patvirtinti specialisto išvada bei liudytoju R. S. ir M. G. parodymu, todel teismas nepagristai jo parodymus ivertino kaip bandyma išvengti atsakomybes. Analogiškai yra ir su liudytoju R. S. ir M. G. parodymais. Ju parodymai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jie yra nuoseklus ir teismas neturejo pagrindo jais netiketi.

Teismas netyre jam inkriminuojamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios puses, subjekto, veikos tikslo bei motyvu, ir pagal teismo ivertinima, jo elgesys buvo visiškai nelogiškas. Yra charakterizuojamas teigiamai, taciau iš nuosprendyje aprašytu aplinkybiu visumos seka išvada, kad, neturedamas jokio teisinio pagrindo, darbo metu vaikšciojo po svetima žemes plota, pamates automobili ir nežinodamas, kas jame sedi, užpuole ir sužalojo jame buvusius žmones, atvykus R. S. ir M. G. atsitrauke, nukentejusiems atejus taikytis, bendrauti atsisake, praneše darbdaviui apie incidenta, buvo iškviesta policija ir pateike policijai pareiškima del grasinimo susidoroti, o nukentejusieji po ivykio i policija nesikreipe, venge duoti parodymus. Teismas šiu aplinkybiu nevertino.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posedžio metu esminiai prieštaravimai tarp jo parodymu ir J. B. bei S. G. parodymu pašalinti nebuvo, darant išvadas del ivykio aplinkybiu, prioritetas suteikiamas nukentejusiojo J. B. bei S. G. parodymams, išvados del padarytu sužalojimu grindžiamos prielaidomis, nepagristai atmetami jo paaiškinimai ir ivykio versija.

Be to, teismo posedžio protokole yra iškraipyti liudininku, nukentejusiojo, kaltinamojo parodymai, ir jie prarado prasme ir klaidina, todel iš protokolo turinio negalima susidaryti vaizdo apie tai, kaip teismo posedis vyko iš tikruju ir kokius parodymus dave teismo posedžio dalyviai. Visas protokolavimas yra su gramatinemis, loginemis, sintakses klaidomis, maišomi linksniai. Protokole užfiksuoti sakiniai neturi loginio nuoseklumo, sakiniuose iterpti nelietuviški žodžiai, nesilaikoma sakiniu sudarymo principu, sakiniai nutruksta nebaigiant minties. Tai akivaizdus lietuviu kalbos taisykliu pažeidimas. Jo gynejo kalba yra taip iškraipyta, todel reikia laikyti, kad advokato ginamosios kalbos, kuria jis pasake teismo posedyje nera užprotokoluota. Kadangi neteisingai buvo fiksuojamas protokolas, negalejo buti priimtas teisingas sprendimas byloje. Tokiu budu buvo pažeista jo teise i gynyba.

Teismo posedyje nukentejusysis J. B. , jo atstovas praše nukentejusiojo apeliacini skunda patenkinti, nuteistojo R. G. apeliacini skunda atmesti, prokurore praše nukentejusiojo apeliacini skunda tenkinti iš dalies, sprendžiant jo ieškini del neturtines žalos , nuteistojo apeliacini skunda patenkinti iš dalies, nuteistasis R. G. ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti.

Nukentejusiojo J. B. apeliacinis skundas ir nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkintini iš dalies.

Nors nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo ji išteisinti, kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus padare teisinga ir pagrista išvada del nuteistojo R. G. kaltu veiksmu prieš nukentejusiuosius J. B. ir S. G..

Nuteistasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu neige savo kalte, nurode, kad aptariamo ivykio laiku ir vietoje jis kaip Valkininku mišku uredijos Šalcios girininkijos girininkas, vykdes savo tarnybines pareigas, ir jam priejus išsiaiškinti prie miške džipu važiavusiu nukentejusiuju J. B. ir S. G., ir nespejus nieko su jais išsiaiškinti, J. B. ji užpuole pirma , suduodamas jam kumšciu i veida, po to suduodamas dar viena smugi i veida. Tada jis gindamasis bande pastarajam suduoti , taciau jo ranka, nieko nekliudžiusi , praslydo pro jo kakla, daugiau smugiu jis J. B. nesudave, kito nukentejusiojo S. G. nemuše.

Nežiurint to, kad nuteistasis R. G. neigia savo kalte del nukentejusiesiems J. B. ir S. G. nustatytu sužalojimu padarymo, jo kalte del nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje nustatytu nusikalstamu veiksmu padarymo, yra pilnai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais irodymais.

Nuosprendyje nustatytas nusikalstamos veikos , inkriminuotos nuteistajam R. G. , padarymo aplinkybes patvirtina :

-nukentejusysis J. B., savo parodymuose nurodes, kad 2004-11-25 apie 11.00 val. dienos jo privacioje žemes ukio paskirties žemes valdoje, (duomenys neskelbtini), jam atliekant ukinius darbus, ji užpuole ir sumuše nuteistasis R. G.- (duomenys neskelbtini)girininkas. Jam su vairuotoju S. G. tikrinant vandens lygi per jam priklausancia teritorija pratekanciuose melioracijos grioviuose, pastebejo, kad iš miško puses, perejes kanala, i jo valda isibrove tada jam nepažistamas vyriškis, apsirenges civiliais rubais , kuris speriu žingsniu eidamas link automobilio, rankomis rode sustoti . Jiems sustojus, šis vyriškis- nuteistasis R. G. priejo prie automobilio iš dešines puses. Jis sedejo automobilyje prie vairuotojo keleivio dešineje puseje, pravere priekini langa pasiteirauti, kas nutiko. R. G. jo grubiai paklause, ko jie cia važineja, i ka jis atsake: "Koks jo reikalas?" ir paaiškino, kad tai jo privati valda. R. G. buvo itužes ir pasake, kad daugiau jie cia nevažines ir puole prie priekiniu dešinio automobilio dureliu, bandydamas jas atidaryti, taciau jis laike duris ir R. G. ju atidaryti nepavyko. Tada R. G. per atidaryta langa griebe jam už kaklaraišcio ir pradejo tempti, smaugdamas ji, o kita ranka R. G. vis tik atpleše ir atidare automobilio priekines duris, ištempe ji iš automobilio ir iš karto pradejo ji mušti : smoge kumšciais i galvos, kaklo ir veido sriti, po to pradejo spardyti. Iš automobilio išlipo vairuotojo vietoje sedejes S. G. ir priejes bande juos išskirti, tada R. G. ispyre S. G. i koja (1 t.. b.l.5, 106-108, 2 t.,b.l.74-76, jo parodymai apeliacinio proceso metu);

-tokius savo parodymus nukentejusysis J. B. patvirtino akistatos metu su nuteistuoju R. G. (1t..b.l.67-69) ir akistatos metu su liudytoju R. S. (1t.b.l. 70);

-tai, kad nukentejusysis J. B. buvo sužalotas aptariamo ivykio laiku, jo nurodytu budu patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 6379/04 (0 I), teismo medicinos ekspertizes aktas Nr. EKG 78(174)/08(01), apeliacinio proceso metu apklausta teismo medicinos eksperte Jurate Giniman- Dorošenko. Iš to yra nustatyta, kad J. B. sumuštas veidas, pasireiškes minkštuju audiniu patinimu, odos nubrozdinimu veide, taip pat nustatytos kraujosruvos kaklo odoje, poodine kraujosruva kaireje alkuneje, kaktos sumušimas, pasireiškes minkštuju audiniu patinimu, nustatytas galvos smegenu sukretimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais, galimai ivykio aplinkybese nurodytu budu ir laiku (2004-11-25). Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminiu poveikiu pasekoje (1 t.b.l.78, 2t. b.l. 170-175) ;

-nukentejusysis S. G. savo parodymais patvirtino, kad 2004-11-25 apie 11.00 nuteistasis R. G. smurtavo prieš nukentejusiji J. B. ir ji, nurodydamas, kad tuo laiku jis su J. B., visureigiu automobiliu, pastarojo privacioje teritorijoje, esancioje (duomenys neskelbtini), užsiminejo ukiniais darbais ir nutare pažiureti, kodel sumažejo vandens lygis praeinanciuose jo teritorijoje kanaluose. Jam su J. B. važiuojant iš miško puses, pastebejo sparciu žingsniu artejanti tada jam nepažistama vyriški, apsirengusi civiliais rubais. Vyriškis ejo link J. B. automobilio, rodydamas rankomis sustoti. Jiems sustojus ,tas vyriškis t.y. R. G. priejo prie dešines automobilio dureliu puses, kur sedejo J. B., ir grubiai paklause: "Ko jie cia važineja?" bei bande atidaryti dešines automobilio dureles.To nepavykus padaryti, R. G. ikišo ranka per dešini automobilio dureliu langa ir sugriebes J. B., bande ji ištraukti iš automobilio. J. B. laike dureles, taciau R. G. pavyko jas atplešti ir atidaryti. I dureles R. G. susižalojo lupa, iš kurios pradejo teketi kraujas. R. G. ištempe J. B. ant žemes ir ji gulinti pradejo spardyti ir ranku kumšciais mušti. Jis išlipo iš automobilio, priejo noredamas nutraukti R. G. veiksmus, taciau šis ispyre jam i koja sukeldamas jam fizini skausma ( 1t. b.l. 4, 37-38, 39, 41, 102-103, 2 t.b.l.75-76, jo parodymai, duoti apeliacinio proceso metu ) ;

-tokius savo parodymus nukentejusysis S. G. patvirtino ir akistatos metu su nuteistuoju R. G. (1 t., b.l.45-47) ir akistatos metu su R. S. ( 1 t.,b.l.47);

-teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 888/05 (0 I) nukentejusiajam S. G. nustatytas dešinio kelio sanario sinovijitas, kuris galejo atsirasti tiek kaip dešinio kelio traumos pasekme, tiek ir pasireikšti kaip savarankiškas susirgimas, nesusijes su trauma, Kadangi nepakanka duomenu, kad dešinio kelio sanario sinovijitas yra dešinio kelio traumos komplikacija, pastarasis kuno sužalojimu nevertintas (1 t...l.80), taciau tokia specialisto išvada nepaneigia nukentejusiojo S. G. parodymu del jam padaryto sužalojimo laiko ir budo;

-liudytojai R. S. ir M. G., nurodydami , kad aptariamo ivykio laiku ir vietoje nuteistasis R. G. ir nukentejusysis J. B. stumdesi , tarp ju vyko grumtynes , tokiais parodymais nepaneige nukentejusiuju J. B. ir S. G. parodymu del nuteistojo R. G. smurtiniu veiksmu prieš juos naudojimo ( 1t. b.l. 23, ,30, 2t.b.l. 70-74).

Pirmos instancijos teismas, ivertines šiuos aukšciau aptartus irodymus, padare pagrista išvada, kad nuteistasis R. G. teismo nustatytomis aplinkybemis, sudave ne mažiau 5 smugiu nukentejusiajam J. B., tuo sutrikdydamas jo sveikata , bei viena smugi nukentejusiajm S. G., tuo sukeldamas jam fizini skausma. Aukšciau aptartais irodymais netiketi nera pagrindo, nukentejusieji del ju sužalojimo aplinkybiu dave nuoseklius ir detalius parodymus, kuriais netiketi nera jokio pagrindo, ju parodymai sutampa tarpusavyje , juos patvirtina teismo medicinos specialistu nustatytos aplinkybes del sužalojimu padarymo aplinkybiu, teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos ekspertizes išvada del sužalojimu , nustatytu nukentejusiajam J. B., buvimo nuneigia nuteistojo R. G. versija , kad jis tik bandes suduoti pastarajam, taciau jo nekliudes. Byloje nera jokiu duomenu , kad teismo medicinos ekspertas A. G. butu piktnaudžiaves savo tarnybine padetimi ir nukentejusiajam J. B. butu nustates tikroveje nebuvusius sužalojimus, kaip kad teisma bande itikinti nuteistasis R. G..

Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde gana išsamiai yra išdestyti nukentejusiuju, liudytoju parodymuose esantys neatitikimai , taciau apeliacine instancija mano, kad esminiai šiu asmenu parodymai del nukentejusiuju sužalojimu aplinkybiu, yra nuoseklus, detalus, o smulkus neatitikimai nera svarbus, sprendžiant nuteistojo R. G. kaltuma , todel jie neanalizuotini.

Pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo R. G. veiksmus teisiškai, padare pagrista išvada , kad jis sužalojo nukentejusiuosius del asmeniniu paskatu , aptariamo ivykio vietoje ir laiku tarp ju susidarius konfliktinei situacijai, i kuria, palaikydamas nukentejusiojo J. B. puse, isikišo ir su juo buves nukentejusysis S. G. .Tokia teismo išvada patvirtino byloje nustatyti faktiniai duomenys : aptariamo ivykio vietoje ir laiku nuteistasis R. G. privacioje miško teritorijoje , budamas apsirenges civiliais rubais , neprisistates , kele reikalavimus nukentejusiajam J. B., teisetai buvusiam savo privacioje teritorijoje , o pastarasis, nežinodamas, kad nuteistasis R. G. yra girininkas ir kad kaip girininkas turi kontroles teise ir privaciame miške, tokiu reikalavimu nesuprato, del ko kilo tarpusavio gincas, išsisprendes apylinkes teismo nustatytomis aplinkybemis. Nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalejo aptariamos situacijos vertinti kaip asmeninio tarpusavio konflikto , nes tiek jis, tiek pats nukentejusysis J. B. anksciau nebuvo pažistami , be to jis tuo metu vykde savo kaip pareiguno pareiga, vertintini kritiškai, nes apylinkes teismas, pripažindamas , kad nuteistasis R. G. sužalojo nukentejusiuosius del asmeniniu priešišku santykiu, vertino tik aptariamo ivykio metu tarp ju atsiradusi tarpusavio konflikta, be to iš aptariamu irodymu nera matyti, kad nuteistasis R. G. savo elgesiu , kitais veiksmais butu parodes, kad jis toje situacijoje veikia kaip pareigunas ir kad tai nukentejusieji galejo suprasti. Del šiu motyvu apylinkes teismas pagristai minima situacija ivertino kaip privaciu asmenu konfliktine situacija.

Nagrinejamu atveju, nuteistojo R. G. keliama versija, kad jis , sutinkamai su teises aktais , turejo teise buti nukentejusiojo J. B. privaciame miške ir kontroliuoti padeti , neanalizuotina, nes jis nebuvo kaltinamas neteisetai isibroves i pastarojo privacia teritorija bei už tai nebuvo nuteistas, o ta aplinkybe, kad jis šioje tritorijoje buvo teisetai , nera vada ji reabilituoti, nes pats teiseto buvimo miške faktas, esant aukšciau aptartiems irodymams, nera vada ji išteisinti del nustatyto prieš nukentejusiuosius smurto panaudojimo, padarant jiems sužalojimus.

Nuteistasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu, neigdamas naudojes smurta prieš nukentejusiuosius, apeliaciniame skunde kaip argumenta, patvirtinanti jo nekaltuma, nurode savo teigiama asmenybe, taciau jo asmens ypatumai negali buti vertinami kaip irodymai, patvirtiantys jo kaltuma ar nekaltuma.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nukentejusieji J. B., S. G. nurode, kad konflikto iniciatoriumi buvo nuteistasis R. G., kad butent jis smurtavo prieš juos, nuteistasis R. G., su juo buve jo tevas M. G. bei kartu dirbantis R. S. nurode, kad butent nukentejusieji užpuole nuteistaji R. G. ir ji sužalojo. Tai, kad nuteistasis R. G. buvo sužalotas aptariamo ivykio metu , patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1294/04(06), nustaciusi, kad jam padaryta kraujosruva ir nubrozdijimas viršutines lupos dešines puses gleivineje ,šis sužalojimas galejo buti padarytas vienu trauminiu smugiu ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1t.74-75). Apeliacine instancija, vertindama esamus irodymus, mano, kad nuteistojo R. G. veiksmai kvailifikuotini pagal jo veiksmais sukeltas pasekmes, jo veiksmai nagrinejamoje situacijoje negali buti vertinami kaip gynybiniai , nes nera duomenu, kad nagrinejama situacija buvo butinosios ginties situacija.Tai, kad jis aptariamo ivykio metu buvo sužalotas , nera vada aptariama situacija pripažinti, kad jis gynesi nuo pavojingo kesinimosi i jo sveikata, juolab, kad nera nuneigta pirmos instancijos teismo prielaida, kad jis galejo susižaloti, jega atidarydamas nukentejusiojo J. B. iš vidaus laikomas automobilio dureles. Iš bylos medžiagos yra žinoma, kad po aptariamo konflikto nukentejusysis J. B. bande išspresti ginca taikiu budu, siulydamas išgerti alkoholiniu gerimu, taciau ši aplinkybe nenuneigia aukšciau aptartu irodymu del nuteistojo R. G. smurtavimo prieš nukentejusiuosius.

Apylinkes teismas, tinkamai nustates faktines aplinkybes del nuteistojo R. G. nusikalstamu veiksmu prieš nukentejusiji J. B. , padarymo, ivertindamas šio nukentejusiojo sveikatos sutrikdymo sunkuma, be tinkamu irodymu besalygiškai vadovavosi teismo medicinos specialisto išvada, nustaciusia, kad del galvos smegenu sukretimo šio nukentejusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienu, nors bylos duomenys tokio ilgalaikio sveikatos sutrikdymo nepatvirtino. Tai, kad nukentejusiajam J. B. nustatytas galvos smegenu sukretimas buvo lengvesnes formos ir jo sveikata nebuvo sutrikdyta ilgam laikui, patvirtina teismo medicinos eksperizes aktas Nr. EKG 78(174)/08(01) (2t. b.l. 170-175), ta pati patvirtino ir apeliacinio proceso metu apklausti teismo medicinos eksperte Jurate Gincman- Dorošenko, specialistas – gydytojas –vyresnysis neurologas Laimutis Packauskas.

Esant tokioms aplinkybems, nustatytina , kad nukentejusiajam J. B. nuteistojo R. G. padarytais sužalojimais sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Del šiu motyvu keistina nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje išdestyta nuteistajam R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, inkriminuojant jam nukentejusiojo J. B. nežymu sveikatos sutrikdyma , jam nustatyta nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d. perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d.

Bylos irodymais yra nustatyta, kad nuteistasis R. G. tuo paciu aptariamu laiku ir toje pat vietoje to paties konflikto metu smurtavo prieš nukentejusiji J. B. bei bandanti juos išskirti nukentejusiji S. G., todel jo nusikalstami veiksmai vertintini kaip viena nusikalstama veika, ja kvalifikuojant pagal viena nusikalstama veika , numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. : R. G. 2004-11-25 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu tycia ranka sudave ne mažiau penkiu smugiu J. B. i veida ir kitas kuno dalis, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikata, po to tycia spyre viena karta S. G. i dešini kelia ,tuo jam sukeldamas fizini skausma.

Nuteistajam R. G., švelninant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavima , sprestinas jam paskirtos baumes sušvelninimo klausimas. Tai sprendžiant, atsižvelgtina i tai, kad jis nusikalstama veika padare pirma karta ( 1t.b.l. 173), nebuvo anskciau baustas administracine tvarka (1t.b.l. 177), kad dirba, teigiamai charakterizuojamas , turi šeima (1t.. b.l. 179). Jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Kolegija, ivertinusi nuteistajam R. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobudi, aukšciau išdestytas aplinkybes, mano, kad jam paskirtos laisves apribojimo bausmes terminas mažintinas.

Atsižvelgiant i teigiama nuteistojo R. G. asmenybe, i padarytu veiku pobudi, nesant duomenu apie jo sieki bendrauti su nukentejusiuoju J. B. , pastaraji veikiant neigiamai, jam teismo ipareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 str.4d. ir 6d. , neskirtini, taip pat šalintinas apylinkes teismo ipareigojimas drausti bendrauti su nukentejusiuoju J. B. .

Del aukšciau išdestytu motyvu teismo nuosprendis dalyje del nuteistojo R. G. nuteisimo del sveikatos sutrikdymo nukentejusiajam J. B. , del atskiro veikos prieš nukentejusiji S. G. kvalifikavimo keistinas, netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma.

Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde yra skirta daug demesio ivykiu, sekusiu po nukentejusiesiems J. B. ir S. G. padarytu sužalojimu, analizei, irodymu del šiu ivykiu vertinimui, taciau kolegija, ivertinusi tai, kad šie ivykiai buvo, pasibaigus nuteistojo R. G. smurtiniams veiksmams, taip pat tai, kad nuteistajam R. G. inkriminuotu nusikalstamu veiku aplinkybes su tais ivykiais nera susijusios, tokiu apeliacinio skundo argumentu neanalizuoja , nes paskesniu po aptariamo ivykio aplinkybiu vertinimas negali itakoti nuteistojo R. G. jo veiksmu teisinio ivertinimo . Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 255 str., 320 str. nuostatomis , teismas patikrina nuteistojo apeliacini skunda tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu jis nuteistas ir tik del tu asmenu, kurie nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu. Kolegija pažymi, kad apelianto – nuteistojo R. G. prašomi ivertinti nukentejusiojo J. B. veiksmai seke po sužalojimu padarymo yra susije su baudžiamaja byla , kurioje itarimas buvo pareikštas ne jam , o nukentejusiajam J. B..

Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde yra kritikuojamas apylinkes teismo teisiamojo posedžio protokolas, nurodant , kad jame neteisingai užfiksuoti dalyvavusiu byloje asmenu parodymai, yra ivairiu klaidu ir pan. , taciau apeliacine instancija tokiu skundo argumentu neanalizuoja, preziumuodama, kad teisiamojo posedžio protokole procesas buvo užfiksuotas , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 261 str. reikalavimais, tinkamai . Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 6d., nustatytu laiku nepareiške pastabu del tokio protokolo neteisingumo ar neišsamumo, todel laikytina, kad ji pripažino teisingu ir išsamiu ir nebera teisinio pagrindo komentuoti jo teisingumo ar išsamumo trukumus.

Nuteistasis R. G. be veiku, už kuriu padaryma buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d., t.y. tuo, kad jis melagingai iskunde istaigai, turinciai teise pradeti baudžiamaji persekiojima , nekalta asmeni kaip padariusi nusikalstama veika , del ko šis asmuo buvo pradetas persekioti, o butent : 2004-11-25 telefonu apie 11 val. , budamas (duomenys neskelbtini) raj. Praneše (duomenys neskelbtini) PK pareigunams del nusikalstamos veikos , numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. , apkaltindamas J. B. grasinimu nužudyti, ko jis nepadare ir del to J. B. atžvilgiu buves pradetas baudžiamasis persekiojimas

Iš nagrinejamos baudžiamosios bylos medžiagos yra žinoma, kad nuteistasis R. G. po aptariamo ivykio ta pacia diena kreipesi i Šalcininku rajono Policijos komisariata del ikiteisminio tyrimo pradejimo, pranešes, kad nukentejusysis J. B. aptariamo ivykio metu grasino ji nužudyti, panaudojant šaunamaji ginkla , del ko 2004-11-25 pastarojo atžvilgiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d. Šalcininku rajono apylinkes 2005-05-05 nutarimu šis tyrimas nukentejusiojo J. B. atžvilgiu buvo nutrauktas , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str.1d. (1t.b.l. 87-94), o nuteistajam R. G. be kitu kaltinimu buvo pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d.. Del šio kaltinimo nuteistasis R. G. skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymiu. Kolegija, nagrinedama nukentejusiojo J. B. skunda del neva nepagristo nuteistojo išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d. , mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas del tokio išteisinimo yra pagristas ir teisetas. Iš nuteistojo R. G. pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, iš jo pozicijos teisminio nagrinejimo metu, iš byloje surinktu irodymu apie aptariamo ivykio situacija, matyti, kad jis praneše ikiteisminio tyrimo institucijai apie ivyki, budamas isitikines savo pozicijos teisetumu, ivykio situacija vertindamas pagal savo suvokima ir supratima, o ne siekdamas ir tam turedamas tiesiogine tycia melagingai J. B. iskusti pareigunams, turintiems teise pradeti ikiteismini tyrima. Esant tokioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad tokiuose nuteistojo R. G. veiksmuose nera veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d. požymiu.

Iš baudžiamosios bylos irodymu yra nustatyta, kad nukentejusysis J. B. turejo tam tikru gydymosi išlaidu, ta savo parodymais patvirtina jis pats, duomenys apie jo vartotus vaistus , kt. gydymo išlaidas (2t.b.l.173, 176-191,209), esant tokioms aplinkybems , apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad nukentejusysis J. B. turi teise i turtines žalos atlyginima. Byloje yra duomenys tik apie nukentejusiojo J. B. turetas išlaidas 1532,00 Litu del jo gydymosi FK „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos kabinete (2t.b.l. 209), taciau nera irodymu, kurie patvirtintu, kad jsi pats asmeniškai atlygino kitas gydymosi išlaidas, iš viso pagal nukentejusiji J. B. sudarancias 15000 Litu. Esant tokioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad esminio sprendimo priemimo metu , neatidejus bylos nagrinejimo, negavus papildomos medžiagos, nebuvo galima nustatyti priteistino civilinio ieškinio del turtines žalos dydžio, nes tuo metu, kaip ir apeliacinio proceso metu nukentejusysis- civilinis ieškovas J. B. nebuvo pateikes teismui pakankamai irodymu, patvirtinanciu jo pareikšto ieškinio del turtines žalos dydi. Del šiu motyvu apeliacine instancija apylinkes teismo sprendima del civilinio ieškinio turtines žalos atlyginimui dydžio klausimo perdavimo nagrineti civilinio proceso tvarka vertina kaip teiseta ir pagrista.

Kaip jau buvo mineta aukšciau, nukentejusysis J. B. yra pareiškes civiilini ieškini ne tik del turtines žalos atlyginimo , bet ir neturtines žalos atlyginimui 75000 Litu sumoje , kurio dydžio klausima apylinkes teismas taip pat perdave spresti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš nukentejusiojo J. B. apeliacinio skundo, jo pasisakymu jo pareikštas civilinis ieškinys del neturines žalos yra susijes su dviem nuteistajam R. G. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis : dalis del jo smurtiniu veiksmu, kuriais jam buvo sutrikdyta sveikata , kita dalis del kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d. , pagal kuri nuteistasis buvo išteisintas . Kolegija mano, kad apylinkes teisme nepagristai nebuvo išsprestas nukentejusiojo J. B. civilinis ieškinys del neturtines žalos, nes buvo pakankami duomenu, leidžianciu toki klausima spresti iš esmes.

Iš aptartu irodymu matyti, kad nuteistasis R. G. savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikde nukentejusiojo J. B. sveikata, padarydamas aukšciau nurodytus sužalojimus, del ko pastarasis gydesi nuo 2004-11-26 iki 2005-01-14 ambulatoriškai. Iš aptartu irodymu darytina išvada, kad nukentejusysis J. B. del jam padarytu sužalojimu patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su kitais asmenimis del jo veide matomu sužalojimu , todel jis turi teise i pinigine kompensacija. Nustatant tokios pinigines kompensacijos dydi, atsižvelgtina ne tik i nukentejusiojo jausmus, taciau ir paties kaltininko nusikalstamu veiksmu pobudi, i teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus . Kolegija, ivertinusi šias aplinkybes, mano, kad nukentejusiojo J. B. pareikštas civilinis ieškinys del neturtines žalos dydžio dalyje del jo išgyvenimu, sutrukdžius jam sveikata , tenkintinas, taciau adekvaciai jo patirtiems nemaloniems išgyvenimams, fiziniam skausmui, nes toks ieškinys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, savo dydžiu negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

Kolegija, spresdama nukentejusiojo J. B. civilinio ieškinio dydžio klausima jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, susijusiai su kaltinimu , numatytu Lietuvos Respublikos BK 236 str.1d., del kurio nuteistasis R. G. buvo išteisintas, nepadarius jam veikos, turincios šio nusikaltimo požymius , vadovaujasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3d. 2p., ir palieka toje dalyje civilini ieškini nenagrineta, šiuo atveju nukentejusysis J. B. turi teise pareikšti ieškini civlinio proceso tvarka.

Del aukšciau išdestytu motyvu nuosprendis dalyje del neturtines žalos priteisimo už nuteistojo R. G. nusikalstamus veiksmus prieš nukentejusiji J. B. keistinas, nukentejusiojo J. B. pareikšta civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo iš dalies priteisiant iš veikos kaltininko – nuteistojo R. G. , kitoje dalyje paliekant ji nenagrineta ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.250 str., 6.246 str., 6.263 str., 6.283 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d.3p., 2d.2p., 328 str.1p., 4p., nusprende :

Nukentejusiojo J. B. ir nuteistojo R. G. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2007-05-04 nuosprendi, priimta R. G. atžvilgiu , pakeisti iš dalies.

R. G. nusikalstamus veiksmus prieš J. B. ir S. G. kvalifkuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. ir paskirti jam laisves apribojima 4 (keturiems) menesiams.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucines dalies sprendima del draudimo R. G. bendrauti laisves apribojimo laikotarpiu su J. B..

Pakeisti sprendima del civilinio ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrineti civilinio proceso tvarka, paliekant toki sprendima del civilinio ieškinio turtines žalos atlyginimui dydžio perdavimo nagrineti civilinio proceso tvarka.

J. B. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo 75000 Litu sumoje patenkinti iš dalies : priteisti iš R. G. neturtines žalos atlyginimui 2000 ( du tukstancius ) Litu J. B., kitoje dalyje civilini ieškini palikti nenagrineta.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.