- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1005-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18748-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vox optima“ (toliau ir UAB „Vox optima“) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
1.1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos:
2021-09-29 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini);
1.1.2. 2021-10-01 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini);
1.1.3. 2021-10-01 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini).
1.1. Priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra pastato – paviljono-baro ir kiemo statinių savininkė, kuriuos įsigijo 2004 m. per antstolius. 2021 m. spalio 26 d. ieškovės vadovei elektroniniu paštu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – atsakovė) atsiuntė elektroninę bylą pavadinimu „Elektroninio dokumento nuorašas.pdf“, kurioje buvo visa eilė dokumentų, įskaitant 2021-09-29 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-01 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021-10-01 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovė mano, jog 2021-09-29 savavališkos statybos aktas, o vėliau ir jos pagrindu surašyti privalomieji nurodymai yra neteisėti, todėl šiuo ieškiniu kreipiasi į Kauno apylinkės teismą prašydama panaikinti atitinkamus aktus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai neinformavo ieškovės apie patikrinimą, be to, savavališkos statybos akte nėra nurodyta, kodėl nuspręsta, kad atitinkami darbai turi būti vertinami kaip atlikti savavališkai, nurodomi teisės aktai, kurie darbų atlikimo metu net neegzistavo. Tuometinis pastato savininkas teisėtai stovėjusią stoginę (nesudėtingą statinį) rekonstravo į kitą statinį, o nesudėtingo statinio rekonstrukcijai ir šiuo metu nėra reikalingas statybos leidimas.
II. Atsakovės atsiliepimai ir argumentai
4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 17 d. atsiliepime prašė ieškovės UAB „Vox optima“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ieškovės statinys yra priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, statybą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad jo rekonstrukcijai savininko sutikimas, o ieškovė tokių dokumentų nepateikė. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atliekant patikrinimą nebuvo laikytasi viešojo administravimo įstatymo ir savavališkos statybos nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes patikrinimas buvo atliekamas vykdant 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos administracinio teismo sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo esmė
5. Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau- ir Administracija) 2022 m. vasario 3 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad Pastatas rekonstruotas savavališkai, nes ieškovė statybą leidžiančio dokumento nepateikė ir pagrįstai įpareigojo ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė, įgijusi nuosavybės teises į pastatą, perėmė buvusio savininko (statytojo) teises ir pareigas. Atsakovė tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, priimti administraciniai aktai yra teisingi ir teisėti, todėl jų naikinti remiantis ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo.
IV. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo esmė
7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. T. nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktų dėl savavališkos statybos teisėtumo.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių (2 vnt. stoginės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-09-27 išrašą, pastato – paviljono-baro 1E1ž bendras plotas yra 62,72 kv. m. Ieškovės nuosavybės teisė įregistruota 2004-04-03 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Registro pastabose ir nuorodose (11 p.) nurodyta : „2002 03 07 kadastro duomenimis pastato 1E1ž bendras plotas 91,53 kv. m, vidutinė rinkos vertė 62118 Lt. Pastato 1E1ž priestatui 4e1ž (28,81 kv.m) nepateikti priėmimo naudoti dokumentai.“
12. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. pateikė nustatytos formos prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, prašydama organizuoti projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio prekybos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), numatant apie 327 kv. m žemės sklypo plotą.
13. 2019 m. kovo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, jog statybos darbai (duomenys neskelbtini), buvo vykdyti 2002 ir 2008 metais, o Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Dėl šios priežasties Savivaldybės pranešimo nagrinėjimas nutrauktas.
21. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Savivaldybės administracijos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą: pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą-panaikino Inspekcijos 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Raštas, kuriuo nepasisakyta dėl Pastato buvusios stoginės 3E1g, yra neteisėtas ir nepagrįstas, raštu nėra atsakyta į visus pareiškėjo prašymus, taip pat nurodė, kad Tarnyba netyrė, ar šiuo atveju galėjo būti pažeistas viešasis interesas, o skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neanalizavo teisės aktuose įtvirtintos išimties, kai yra įtarimų, jog statybos darbais gali būti pažeidžiamas viešasis interesas, taikymo.
22. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, Inspekcija 2021 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybės administraciją, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. atliko Pastato su priklausiniais apžiūrą vietoje. Inspekcijos 2021-09-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad „valstybinėje žemėje prie pastato <...> adresu (duomenys neskelbtini), buvusios stoginės 3E1ž vietoje, pristatytas medžio karkaso priestatas, kurio matmenys 8,36 m x 3,90 m, aukštis 2,70 m“. Statytoja UAB „Vox Optima“ savo paaiškinime nurodė, kad stoginę (3E1ž) perstatė 2002 m. Pateiktoje 2002-03-07 kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad tarp pastatų 1E1ž ir 1e1ž yra funkcinis ryšys (kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo schemoje priestatas įvardintas su indeksu 1e1ž, o aukšto plane – 4e1ž).
23. Pastatas ir kiemo statiniai yra pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, neturint žemės patikėtinio sutikimo, dėl to atsakovė mano, kad yra pažeistas viešasis interesas. Atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimo išaiškinimu, kad valstybinė žemė yra specifinis objektas, palyginant su kitais nekilnojamojo turto objektais, taip pat nurodo, kad „<...> viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama, kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai“ (žr., pvz., LVAT 2011-07-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1147-11, 2004-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Teismo vertinimu, šie išaiškinimai nėra analogiški ginčo situacijai ir šioje byloje netaikytini.
24. Ieškovės nuomone, šiuo atveju teritorija, kurioje stovi statinys, neturi jokio išskirtinio visuomenės poreikio. Byloje nenustatyta, kad atitinkami statybos darbai būtų iš principo negalimi. Galimas (neįrodytas) procedūrų nesilaikymas, negalėtų būti vienareikšmiai vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Atsakovė atitinkamą nurodymą galėtų surašyti tik esant pažeistam viešajam interesui, tačiau šiuo atveju toks interesas nenustatytas ypač įvertinant santykį su ieškovės teisėtais lūkesčiais. Be to, 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildytas 25-1 straipsniu. kurio 2 dalis numato, kad skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Tokiu būdu įstatymo leidėjas detaliau apibrėžė kaip turėtų būti vertintinas santykis tarp viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių.
Žemesnės instancijos teismas
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2004 konstatavo, kad yra viešasis interesas, jog statyba vyktų teisėtai. Šiuo atveju į bylą ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad statytojas turėjo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą pastato rekonstrukcijai, kaip tai numatė rekonstrukcijos metu galioję teisės aktai, statybos leidimą padidinant užstatytą plotą ir vien ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad tokio sutikimo nesant statyba buvo vykdoma neteisėtai ir tuo pažeistas viešasis interesas.
26. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2021-09-28 išraše yra pastaba:„2002 03 07 kadastro duomenimis pastato 1E1ž bendras plotas 91,53 kv. m, vidutinė rinkos vertė 62118 Lt. Pastato 1E1ž priestatui 4e1ž (28,81 kv. m) nepateikti priėmimo naudoti dokumentai“. Esant užfiksuotiems duomenims viešame registre, kad bendras statinio plotas 91,53 kv. m. ir byloje nesant ginčo, kad buvo atlikta pastato rekonstrukcija, padidinant jo plotą, keičiant statinio konstrukcijas, pagal kadastro tvarkytojo duomenų nustatymo metu (2002 m. pradžioje) ir galiojusią Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė galėjo būti realizuojama, kai turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Ta pati įstatymo redakcija galiojo nuo pat jo priėmimo 1996 m. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad privalomas statybos leidimas norint vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus, išskyrus: nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šiuo atveju po rekonstrukcijos pastato plotui padidėjus iki 91,53 kv. m., jis negali būti priskirtas nesudėtingų statinių kategorijai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė statinį įsigijo 2004-04-03 per antstolį Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir nebuvo faktinė ginčo objekto statytoja, tą patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs šio pastato savininkas A. D. (IĮ „A.“ savininkas). Liudytojas teigė, kad statinio rekonstrukcija buvo vykdoma 1995-2000 m. teisėtai, turint statybą leidžiančius dokumentus, taip pat turėjo ir žemės savininko sutikimą. Nurodė, kad 1997 m. kilo gaisras, reikėjo naujų leidimų, darė viską iš naujo ir plėtėsi, todėl veiklos nevykdė apie 8 mėnesius. Teismo nuomone, liudytojo parodymai dėl rekonstrukcijos teisėtumą patvirtinančių dokumentų egzistavimo turėtų būti vertinami atsargiai, kadangi nuo pastato rekonstrukcijos jau yra praėję daugiau kaip dvidešimt metų ir liudytojas visų aplinkybių po tiek laiko gali gerai neprisiminti, juo labiau, kad 2002 m. parengti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti viešame registre (išraše kadastro duomenų nustatymo data 1997-06-24), nors registro tvarkytojas pastaboje nurodo, kad 2002-03-07 pastato 1E1ž bendras plotas yra ne 62,72 kv. m., o 91,53 kv. m., todėl paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti visų rekonstrukcijai būtinų statybą leidžiančių dokumentų egzistavimu. Tačiau iš pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų neabejotina, kad rekonstrukcija atlikta iki 2002-03-07, kai šis faktas užfiksuotas viešame registre, o tuo metu ieškovė nebuvo pastato savininkė ir negali būti laikoma faktine statytoja.
27. Pagal atsakovės triplike cituojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010, CK 4.48 straipsnio nuostata reiškia, jog „<...> pirkėjo įgytų nuosavybės teisių ribas apibrėžia pardavėjo perleistų nuosavybės teisių apimtis“, t. y. naujasis daikto savininkas į perduodamą daiktą įgyja visas tas teises ir pareigas bei tokia jų apimtimi, kokias ir kokia apimtimi turėjo buvusysis, ankstesnis savininkas. Teismas su šia nuostata sutinka. Dėl to vertinant teisines pasekmes, kurias ieškovei sukelia atsakovės priimti ginčijami aktai, įpareigojantys šalinti savavališkos statybos padarinius, teismas laiko pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovė, surašydama šiuos aktus, turėjo laikytis jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
28. Atsakovė ir Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad Inspekcijos departamento specialistas, vykdydamas LVAT sprendimą, 2021-09-28 patikrino, ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie prekybos paskirties pastato – paviljono baro, (duomenys neskelbtini), nėra vykdoma savavališka statyba.
29. Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 29 d. savavališkos statybos aktu konstatuojama savavališka statyba: „Valstybinėje žemėje prie pastato 1E1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,72 kv. m) adresu (duomenys neskelbtini), buvusios stoginės 3E1ž vietoje, pristatytas medžio karkaso priestatas, kurio matmenys 8,36 m x 3,90 m, aukštis 2,70 m. Statytoja UAB „Vox Optima“ savo paaiškinime nurodė, kad stoginę (3E1ž) pastatė 2002 m. Pateiktoje 2002-03-07 kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad tarp pastatų 1E1ž ir 1e1ž yra funkcinis ryšys <...>.Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto.“ Akte nurodyti teisės aktai – Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., 3 str. 2 d. 1 p.(iki 2016-12-31), 27 str. 22 d., 27 str. 1 d. 8 p., 27 str. 16 d. 2 p., 18 str. 7 d. 3 p., 14 str. 1 d. 4 p.
36. Dėl statinių statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, kt.). Sprendžiant statybos teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios momentu, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 65 punktas).
38. Teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovės argumentais, kad ginčijamuose aktuose nėra išsamiai nurodytas teisinis reglamentavimas, pažymi, kad ieškovė šioje byloje naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, jai ir anksčiau buvo reiškiami reikalavimai dėl su tuo pačiu objektu susijusios savavališkos statybos, be to, pati siekė suformuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti, todėl galėjo suprasti, kokios teisės normos taikytinos ir kokius dokumentus ji turėtų atsakovei pateikti, siekdama pagrįsti rekonstrukcijos teisėtumą.
39. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės nurodytų argumentų dėl jos neinformavimo apie patikrinimą ir išsamiai nenurodžius teisinio reglamentavimo pagrindu skundžiami aktai galėtų būti panaikinti pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, pripažįstant, kad skundžiamas aktas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tačiau ginčo situacijoje akivaizdu, kad ieškovė neturėjo valstybės žemės patikėtinio vykdyti rekonstrukciją sutikimo, todėl net ir pripažinus atsakovės padarytus pažeidimus, statyba negali būti pripažinta teisėta, o iš esmės formalūs atsakovės padaryti teisės aktų nuostatų pažeidimai, teismo vertinimu neužkirtę kelio ieškovei įgyvendinti savo teises šiame procese, negali būti pagrindu naikinti ginčijamus aktus ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).
41. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau- ir TPSVPĮ) 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktą, įsigaliojusį nuo 2022 m. gegužės 1 d., skundai, pateikti pagal kompetenciją dėl statybos teisėtumo nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.
42. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė jau rekonstruotą esamos būklės ginčo objektą įsigijo per valstybės įgaliotą asmenį antstolį 2004 metais. Viešame registre užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2002 m. kovo 7 d. jo matmenys jau buvo ne 62,72 kv. m., o 91,53 kv. m. Pagal bylos duomenis statybos priežiūrą vykdanti institucija savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 15 d. rašto pagrindu (kuris vertintinas kaip skundas TPSVPĮ 25¹ straipsnio prasme) pirmą kartą 2019 m. sausio 30 d. patikrino faktinius duomenis vietoje. Tai rodo, kad beveik 17 metų nuo duomenų apie pastato rekonstrukciją užfiksavimo viešame registre jokie žemės sklypo savininko (patikėtinio) ir kitų suinteresuotų asmenų reikalavimai statytojui nebuvo reiškiami, valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių tam, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užbaigta ar pašalinta neužbaigta statinių statyba. Tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui net ir įtarus, kad buvo pažeistas viešasis interesas, praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo skundas dėl statybos teisėtumo negali būti nagrinėjamas, kas lemia, jog asmenims tokiu atveju negali būti nustatoma pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įvertinus tai, kad atsakovė skundą jau išnagrinėjo, 2021 m. rugsėjo 29 d., spalio 1 d. priėmė atitinkamus aktus, kurių teisėtumas ginčijamas šioje byloje, statybos padariniai, kurių padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu, nėra pašalinti, teismas sprendžia, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostatas skundžiami aktai turi būti panaikinti, nes jie yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 9 punktui. Kitoks vertinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų, o taip pat ir ieškovės teisėtų lūkesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus, atsakovė privalo padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminį mokestį. Prašymų priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 75 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos 5 Eur sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ ieškinį tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos . 2021-09-29 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-10-01 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-10-01 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vox optima“ juridinio asmens kodas 134303133, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.