Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos įstaigoje.

A. L. paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 2 d.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš A. L. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 720 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio vykdymo pradėjimo A. L. palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12.00 val. iki Kauno apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

6. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. L. prašo pakeisti jam paskirtą bausmę, ją švelninant, ar taikant lygtinį paleidimą ( bausmės vykdymo atidėjimą) bei kelia abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, baudžiamojo proceso normų pažeidimo ar baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. Apeliaciniame skunde A. L. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą jo atžvilgiu sieja tik su ankstesniais jo teistumais ir kelia abejones dėl kito įtariamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje.

9. BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo pareikštas tik A. L., byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, pirmos instancijos teismas neišeidamas už kaltinamojo akto ribų bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, procesas vyko tik dėl vieno kaltinamojo A. L. ir pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pasisakė tik dėl šio asmens kaltumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra duomenys, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti kitam įtariamajam, tačiau byloje yra įsiteisėjęs prokuroro 2020 m. sausio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. G. atžvilgiu (1 t., b. l. 114-115). Taigi apelianto teiginiai, kad teismas ar prokuroras nagrinėjant bylą teisme turėjo pasisakyti ir dėl kito asmens yra nepagrįsti.

10. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284-648/2016).

11. Nagrinėjamoje byloje teismas pripažindamas A. L. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė įrodymus, išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje tinkamai įvertino jų patikimumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių.

12. 2019 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu užfiksuotas išlaužtas statybinio vagonėlio langas, nuo išlaužto plastikinio lango rėmo paimtas delno pėdsakas (1 t, b. l. 3-6, 3-20). 2019 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje teigiama, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas delno pėdsakas yra paliktas A. L. dešinės rankos delnu (1 t., b. l. 105-106). Specialistas N. K. teisme patvirtino, kad delno pėdsakas 2019 m. spalio 21 d. nukopijuotas daktiloskopine plokštele, adresu: (duomenys neskelbtini), yra paliktas A. L. dešinės rankos delnu ir tai yra jo kategoriška išvada (3 t., b. l. 38). A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo delno pėdsakas galėjo likti tuomet kai jis su broliu K. L. ir draugu A. M. spalio viduryje žaidė krepšinį ir atsirėmė į vagonėlį. Tačiau apklaustas liudytoju A. M. paneigė kad, kada nors būtų žaidęs su A. L. krepšinį.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. L. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ne tik aukščiau aptartų duomenų pagrindu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, kurių apygardos teismas nekartoja, pažymėdamas, kad ir pats apeliantas skunde nepateikia jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti apylinkės teismo priimto sprendimo teisingumu. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Todėl skundo argumentai jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė ankstesni A. L. teistumai yra visiškai nepagrįsti.

15. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

16. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

17. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. L. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, įvertino A. L. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas tris kartus, šią nusikalstamą veiką įvykdė praėjus trumpam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas atsižvelgė į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), lengvinančių aplinkybių nenustatė, tik konstatavo, kad A. L. pripažįsta civilinį ieškinį ir sutinka jį atlyginti. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. L. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir atkreipia dėmesį, kad A. L. yra teistas tris kartus, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Bylos duomenimis pirmąjį kartą teisiamam A. L. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, kitus du kartus apeliantui buvo skirtos bausmės susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau jas atlikęs A. L. ir toliau darė nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad pasirinkto gyvenimo modelio nekeitė. A. L. atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir 2019 m. spalio 11 d. išėjęs iš įkalinimo vietos, vėl nusikalto 2019 m. spalio mėnesį. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. L. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. savo elgesio korekcijai jokių realių pastangų nededa, o apeliaciniame skunde nurodomos šeimyninės aplinkybės bei noras būnant laisvėje dirbti bei rūpintis savo sergančia motina, nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra parinktos tinkamai, motyvuotai ir keisti ar dar labiau švelninti paskirtąją bausmę, nėra teisinio pagrindo.

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prašomas institutas gali būti taikomas tik nuteistiesiems, kurie yra atlikę privalomą bausmės dalį pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis) ir kurie prašymu kreipiasi į pataisos įstaigos administraciją ( komisiją) dėl tokio instituto taikymo. Šiuo atveju apeliacine tvarka peržiūrima byla ir neįsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl toks apelianto prašymas yra nepagrįstas.

19. Pagal suformuluotą apelianto prašymo esmę matyti, jog jis prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą ar bent bausmės dalį atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas tik jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, A. L. praeityje ne kartą teistas, jam anksčiau skirtos pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės neįtakojo A. L. elgesio teigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie A. L. nusikalstamo elgesio užkardymo. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika už kurią A. L. yra nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu buvo įvykdyta nuteistajam tik ką grįžus iš įkalinimo įstaigos, daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant paskirtosios bausmės vykdymą ar dalį jos, nėra galimybės. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, neizoliavus A. L. nuo visuomenės, todėl BK 75 straipsnio nuostatos A. L. netaikomos.

20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir mano, kad apylinkės teismo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą nėra aiškiai per griežta, kurią apeliacinės instancijos teismas galėtų dar labiau švelninti ar taikyti A. L. bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliantui tiek bausmės rūšies, tiek bausmės dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas, todėl A. L. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendį A. L. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.