- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-400-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-31471-962/2017 pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pareiškimu prašė: atnaujinti terminą 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškimui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje civilinėje byloje dėl blogos dabartinės pareiškėjo turtinės padėties; jeigu sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą paaiškėtų, kad pareiškimas turėtų būti nagrinėjamas kitame apylinkės teisme, perduoti pareiškimą nagrinėti kitam apylinkės teismui; teismo iniciatyva įtraukti visas reikalingas bylos šalis – suinteresuotus asmenis, kurių dėl savo nežinojimo pareiškėjas galėjo nenurodyti; dėl bylos sudėtingumo sudaryti trijų teisėjų kolegiją apylinkės teisme; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl pareiškime nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių nuostatoms; teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą konstatuojant, kad teismo sprendimu nepasiturinčiam asmeniui D. S. kiekvienam kalendoriniam mėnesiui nustatomas remiamų pajamų dydis būtiniausioms išlaidoms yra lygus 400 eurų, neįskaitant išlaikytiniams pagal teismų sprendimus privalomos pervesti sumos ir neįskaitant būsto (ne daugiau kaip 40 kvadratinių metrų bendro ploto vienam asmeniui) ar būsto nuomos ar paskolos bankui už vieną būstą išlaidų atskirai gyvenančiam asmeniui D. S., šis remiamų pajamų dydis sumoje 400 eurų už kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos, t. y. nuo kada pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl socialinės išmokos D. S. ir nepilnametei dukrai G. S. skyrimo; įpareigoti visus suinteresuotus asmenis lygiomis dalimis arba solidariai atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą – procesinio dokumento – 2017-12-08 – pareiškimo Kauno apylinkės teismui surašyti patirtas 600 eurų (60 val. x 10 Eur) išlaidas, prašomą priteisti sumą visus suinteresuotus asmenis įpareigoti pervesti į AB Lietuvos paštas skyrių: Kauno 40-asis paštas, Vėtrungės g. 2, 48001 Kaunas, arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią pareiškėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie tai raštu informuoti pareiškėją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad teismui nenumatyta funkcija ypatingosios teisenos tvarka nustatyti nepasiturinčiam asmeniui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui remiamo pajamų dydžio būtiniausioms išlaidoms. Teismas nustato tik tuos juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriuos numato įstatymai, o pareiškėjo prašomo fakto nustatymas civilinio proceso tvarka teismui įstatymais nenumatytas. Pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kreiptis į Konstitucinį Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl įstatymo, ribojančio teisę kreiptis teisminės gynybos pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, 366 straipsnio 3 dalį, 370 straipsnio 1 dalį ir kt.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybių, kad reikalavimai kildinami ir iš ES teisės normų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kurie Lietuvoje yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Jeigu teismas sprendė, jog pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimas nepriskiriamas teismo kompetencijai, jis turėjo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti išvadą.Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą. Teismas nenurodė, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl pareiškimo priėmimo
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).Apeliantas nurodo, kad jo gaunama socialinė pašalpa yra per maža, iš jos negali pragyventi pats ir sumokėti išlaikymo nepilnamečiam vaikui, todėl prašo teismo sprendimu nustatyti jam kaip nepasiturinčiam asmeniui remiamų pajamų dydį būtiniausioms išlaidoms, neskaitant būsto išlaidų ir išlaikymo vaikui. CPK 444 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti teismo nagrinėjamas bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, be kita ko, numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (9 punktas). Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 9 punkte įtvirtintą sąvoką, nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Šio įstatymo 6 straipsnis numato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiuos reikalavimus: bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo (1 dalis); pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (2 dalis); kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (3 dalis). Pagal šio įstatymo 9 straipsnį, socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Valstybės remiamų pajamų dydį nuo 2015 m. sausio 1 d. sudarė 102 Eur (2014 m. rugsėjo 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 923 Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo); nuo 2018 m. sausio 1 d. – 122 Eur (2017 m. rugsėjo 20 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 756 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo. Nustatyta, jog apeliantas 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl socialinės išmokos apeliantui ir jo nepilnametei dukrai skyrimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. 62-5-828 nurodė, kad pagal prašyme nurodytą adresą D. S. turi kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistus Šilainių seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildyti Vyriausybės patvirtintą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Specialistai, vadovaujantis įstatymu, įvertinę D. S. turimą turtą, pajamas bei kitus reikalingus duomenis nustatys, ar D. S. turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. 62-5-1355 nurodė, kad D. S. vidutinės trijų mėnesių pajamos yra 68,74 Eur. Skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų: 102,00 - 68,74 = 33,26 Eur. Pagal pateiktus dokumentus nebuvo įrodymų, kad išlaikymui dukrai po 120 Eur kas mėnesį pareiškėjas moka savo pinigus, todėl negalėjo atskaičiuoti iš pareiškėjo gaunamų pajamų sumokėtą išlaikymą. Skirti kiekvieną mėnesį pinigų pareiškėjo dukros pragyvenimui ir išlaikymui neturėjo teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme tokių išmokų nenumatyta. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta pareiškėjo teisė skųsti sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise įstatymų nustatyta tvarka. 2017 m. gruodžio 11 d. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 išaiškino, kad teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką ir sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios skundo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.Atsižvelgiant į tai, kad teisę gauti valstybės remiamas pajamas nustato teisės aktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo kreipiamasi dėl šio fakto juridinės reikšmės nustatymo teismine tvarka neatitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies, 445 straipsnio, 447 straipsnio reikalavimų, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).Pareiškėjas turi galimybę, pasinaudojęs praleisto termino atnaujinimo institutu, kreiptis į teismą ir apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl nutartis nekeistina (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.