Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 parų arešto bausme, ją atliekant Marijampolės pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. G. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) m., tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bendrininkaudamas su V. J. dėl netikrų pinigų realizavimo, vykdydamas bendrą sumanymą, iš V. J. įgijo netikrus pinigus – 2 vnt. netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius 50 Eur banknotus, kurių 1 vnt. Nr. (duomenys neskelbtini), kito numeris nenustatytas ir šiuos netikrus pinigus realizavo – vieną netikrą 50 Eur su nenustatytu numeriu banknotą pateikė jį priėmusiam ir klastotės nepastebėjusiam pardavėjui atsiskaitydamas už prekes (duomenys neskelbtini) esančiame kioske, o antrąjį netikrą 50 Eur banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas vieningą nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną apie (duomenys neskelbtini) val. laiku pateikė siekdamas atsiskaityti už prekę (duomenys neskelbtini) esančioje elektronikos prekių parduotuvėje, tačiau šios dalies nusikalstamo sumanymo iki galo neįvykdė, kadangi pardavėjas pastebėjo klastotę, netikrą pinigą sulaikė ir pranešė policijai.

2. Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta 40 parų arešto bausme, kadangi turi mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Skunde pažymi, kad šiuo metu yra nutraukęs visus ryšius su asmenimis, kurie vykdo nusikaltimus. Be to, apeliantas nurodo, jog nežinojo, kad panaudojo netikrus pinigus ir tokiu būdu juo buvo pasinaudota.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Nuteistasis D. G. neigia kaltę dėl netikrų pinigų realizavimo, teigdamas, jog jis nežinojo, kad pinigai yra netikri ir juo buvo pasinaudota. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo D. G. skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo, atmeta kaip nepagrįstus.

6. Pažymima, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo pagrindines nuostatas apibrėžia BPK 20 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą veiką.

7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nurodė, jog jis nežinojo, kad 50 eurų kupiūra yra netikra. Jam netikrus pinigus padavė E. G. ir V. J.. Jie paklausė D. G. ar jis žino kur galima nupirkti elektroninės įrangos. Jis sakė, kad žino ir tada jie jo paprašė nupirkti modemą. E. G. ir V. J. D. G. padavė 50 eurų banknotą ir jis nežiūrėdamas įsidėjo jį į kišenę. Prieš pinigų padavimą tarp jų nebuvo jokios kalbos apie netikrus pinigus. Aukščiau minėti asmenys, nuteistojo nuomone, jį apkalba, kadangi jie nori, kad šis visą kaltę prisiimtų ant savęs, jie darė jam psichologinį spaudimą.

8. Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis E. G. parašė ar jis nežino kas nupirktų modemą ir po kiek laiko jis atrašė, kad rado žmogų ir pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) susitikti su pirkėju. Atvažiavęs susitiko su D. G., kuris jam davė 50 eurų, tačiau V. J. neturėjo jam grąžos, todėl D. G. nuėjo pinigus iškeisti į elektroninių prekių parduotuvę. Po kurio laiko grįžęs iš parduotuvės D. G. pasakė, kad nepirks jokio modemo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad D. G. turėjo netikrą 50 eurų kupiūrą.

9. Liudytojas E. G. duodamas parodymus nurodė, jog V. J. jam sakė, kad jis turi pinigų ir reikia juos iškeisti. Klausė ar žino kur tai galima padaryti, D. G. sakė, kad žino ir gali pabandyti pakeisti. Pinigai buvo netikri, o jis norėjo tikrų. E. G. tai žinojo, nes V. J. pasakė. Kai V. J. padavė D. G. pinigus, liudytojo nuomone, jis G.pasakė, kad pinigai netikri, bet tiksliai negali pasakyti.

10. Liudytojas R. T. nurodė, jog dirba elektroninių prekių parduotuvėje ir pastebėjęs, jog pirkėjas pateikė netikrą 50 eurų kupiūrą, apie tai pasakė pirkėjui D. G. ir nurodė, jog jis kviečia policiją. Liudytojui paminėjus kviečiamą policiją D. G. išėjo iš parduotuvės ir po kiek laiko grįžo paprašyti, kad atiduotų jam tuos pinigus, kadangi jie yra jo.

11. Be šių liudytojų parodymų nuteistojo kaltę pagrindžia ir liudytojo V. J. telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose jis ne tik akivaizdžiai sukuria išgalvotą, melagingą įvykių versiją, susijusią su tariamu modemo pardavimu, bet ir jos moko tiesioginį nusikaltimą mačiusį liudytoją E. G., bei prašo byloje teikti tikrovės neatitinkančius parodymus. Taip pat pats savo iniciatyva, niekieno neprašomas ir neklausiamas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog būtent jis pats įgijo netikrus pinigus, juos laikė, dalį pats asmeniškai realizavo, o dalį perdavė realizuoti bendrininkui, tai yra, būtent D. G. (V. J. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu įvykdęs šią nusikalstamą veiką bendrininkaujant su D. G.). Aukščiau aptarti duomenys įtikinamai ir neabejotinai bei kartu pakankamai patvirtina, jog D. G. savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia, tai yra, netikrus pinigus įgijo ir realizavo žinodamas, jog šie pinigai yra netikri, taip pat suvokdamas su šiais pinigais atliekamų savo veiksmų neteisėtumą bei baudžiamumą pagal baudžiamąjį įstatymą, ir nepaisant to, norėjo to ir taip elgėsi.

12. Apeliaciniu skundu D. G. taip pat prašo paskirti švelnesnę bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam D. G. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors D. G. yra jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas net tris kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimų darymą (BK 178 straipsnis). D. G. buvo skiriamos arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis nedirba, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad D. G. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. pripažino kaltu ir skyrė 40 parų arešto bausmę. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę D. G. pagrindo mažinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.