- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-81-531/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- L. S.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios L. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu L. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 14 d.
2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajai L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Siekiant per nustatytą laiką objektyviai įvertinti nuteistosios socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, rekomenduota nuteistajai: iki pakartotinio svarstymo dienos dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini). Nesutikdama su šiuo nutarimu L. S. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 16 d. nutartimi L. S. skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. L. S. pateiktu skundu prašo pakeisti arba panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus pagrindus. Nurodo, kad tiek teismas, tiek komisija rėmėsi subjektyviu manymu, spėjimu, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad ji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų. Toks kaltinimas grįstas spėjimu, pažeidžia Konstitucijos nuostatas. Tiek teismas, tiek komisija preziumuoja, kad ji nesilaikys įstatymų ir nusikals pakartotinai, remdamiesi rizikos kriminogeniniais veiksniais, kad ji ankščiau teista 5 kartus, jos jaunas kriminalinis amžius, jai trūksta darbo patirties, turi finansinių sunkumų dėl antstolių patvarkymų ir t. t. bei praeities analize, netinkamais sprendimo būdais (apibendrinant visų turimų teistumų istorijas). Mano, kad tai yra nusistatymas, persekiojimas dėl praeities ir teistumų. Pripažįsta, kad buvo neatsakinga įstatymų atžvilgiu, priimdavo netinkamus sprendimus. Bet tai nedaro jos nusikaltėle visam gyvenimui, tai nėra pagrindas manyti, kad ji negali pasikeisti ir tapti pilnaverte visuomenės piliete. Jeigu ji 5 kartus nepadarė išvados, tai nereiškia, kad ir dabar jų nepadarė. Teisėje neturi būti preziumuojama ir laikyti iš anksto kalta dar neįvykdytuose nusikaltimuose, kurie net neįvyks. Nesutinka su teismo išvada, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, o bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokia bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme. Teigia, kad teisinė bausmių vykdymo sistema yra kitokia. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų nėra atleidimas nuo bausmės, bausmės dydis nesikeičia ir nuteistasis ją tęsia visuomenėje, prižiūrint probacijos tarnybos institucijai, kuri sudaro nuteistojo bausmės laiko atlikimo planą, kurio nuteistasis privalo laikytis ir vykdyti nurodymus. Bausmes nuteistieji atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 ir kt. straipsniuose, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos normos yra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, tačiau taikytina ne visiems be išimties, o tik nuteistiesiems, kurie atitinka BVK 157 straipsnio kriterijus. Taigi, teigti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiktų visuomenės intereso korektiškai prieštarauja BVK, kuris nustato bausmės vykdymo kriterijus ir tvarką. Skirdamas bausmę teismas negali pasisakyti dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kadangi tai nustato BVK reglamentai. Pažymi, kad teisingumo principą nustato ir reguliuoja teisės reglamentai, aktai, nuostatos, todėl laikymasis Lietuvos Respublikos teisės aktų, išdėstytų Konstitucijoje, BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), BVK ir yra teisingumo principo vykdymas. Teismas sutinka, kad aplinkybės iš pateiktos jos asmens bylos rodo, kad lygtinis paleidimas, BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, gali būti taikomas formaliai, tačiau vis tiek skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo atmetė.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.
7. Apeliantei išaiškintina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar tai įmanoma, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kt.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, skundo argumentus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė ir atsižvelgė į visas L. S. charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksmus bei nusikalstamos rizikos laipsnį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, jos lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtiniai paleidus L. S. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra jokio pagrindo.
9. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos nustatyta, kad L. S. atvykusi į pataisos namus dalyvavo adaptacijos programoje. 2021/2022 mokslo metais (duomenys neskelbtini) skyriuje mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) amato, pamokas lanko reguliariai. Pagal galimybes dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse: gavo padėką už aktyvų dalyvavimą mezgant Lietuvos Valstybės trispalvę Liepos 6-osios minėjimo proga. Lanko religinio pobūdžio užsiėmimus, o nuo 2021 m. spalio 18 d. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Jos požiūris į užimtumą pozityvus. Pagal savo galimybes, stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas. Atlikdama bausmę pataisos namuose išreiškė norą dirbti ir mokytis, tačiau dėl darbo stokos įdarbinta buvo tik nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini). Darbui motyvuota, kol kas dėl jos darbo kokybės nusiskundimų negauta. Atlikusi bausmę nuteistoji norėtų susirasti darbą ir dirbti. Kolektyve sugyvena, rami, tinkamai bendrauja su daugeliu nuteistųjų, bendravimo ratą atsirenka, į perdėtai artimas draugystes nelinkusi, daugiausia bendrauja su savo gyvenamosios patalpos nuteistosiomis. Atlikdama bausmę, socialinius ryšius palaiko su sugyventiniu ir vaikais telefoninių pokalbių metu, ne kartą buvo atvykę į pasimatymą. Šiuo metu keičia gyvenamąją vietą, yra pasiryžusi atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos. Pakartotinio vertinimo metu stebima pagerėjusi nuteistosios savivoka savo indėlio į padarytus nusikaltimus, geba įvardinti aplinkos įtaką ir savo atsakomybę, savo teigiamas ir silpnąsias puses. Pasitikėjimo savimi stoka vis dar stebima, nors dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse padeda jai keisti požiūrį į savo gyvenimo stilių. Agresyvaus elgesio, siekiant kitų paklusnumo ar savo tikslų, atvejų nei gyvenimo stiliuje, nei nusikaltimuose nefiksuojama. Savitvardą praranda retai, konfliktinių situacijų stengiasi vengti, įtampos situacijose labiau renkasi vengimo strategijas. Tikslus kelia gana konkrečius, realistiškus, geba numatyti žingsnius jiems įgyvendinti. Socialines situacijas geba interpretuoti teisingai, izoliacijos sąlygomis geba formuoti gerus darbinius santykius su vadovais, kitomis nuteistosiomis. Nepastebėta, kad nuteistoji pasižymėtų įsitvirtinusiomis kriminalinį elgesį pateisinančiomis nuostatomis, diskriminacinių nuostatų taip pat neišryškėja. Bausmės atlikimo metu nuteistoji laikosi nustatytų reikalavimų, taisyklių, noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, priežiūrą vykdančių pareigūnų atžvilgiu nuostatos teigiamos. Visuotiniai priimtinų vertybių atžvilgiu irgi yra palankiai nusiteikusi, išreiškia motyvaciją keisti gyvenimo būdą, suvokia asmeninių laisvių apribojimo svarbą dėl savo ir kitų gerovės. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė. Už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo paskatinta – 2022 m. vasario 1 d. jai suteikta teisė 1 kartą papildomai pasimatyti.
10. Pateikti asmens bylos duomenys rodo, kad nuteistosios L. S. elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kuris stengiasi koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamos teigti, jog bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleista iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. S. priskirta (duomenys neskelbtini) nuteistųjų grupei. Ankščiau teista 5 kartus, pataisos namuose yra jau 4 kartą. Pirmojo teistumo metu ji buvo vos (duomenys neskelbtini) metų. Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajai būdingo nuskalstamo modelio dalis, padarytas dėl sunkios finansinės padėties. L. S. į pataisos namus atvyko neturėdama jokio išsilavinimo. Ji praeityje niekada nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, augino 7 vaikus, iš kurių šiuo metu 3 yra nepilnamečiai. Nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2005 m. spalio 4 d., nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. birželio 1 d., nuo 2018 m. vasario 3 d. iki 2019 m. vasario 24 d., nuo 2019 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. buvo drausta valstybės lėšomis kaip auginanti vaiką iki 3 metų. Iki suėmimo ji gyveno iš gaunamų išmokų už vaikus, nusikalstamomis veikomis gaunamų pajamų bei kartais iš sugyventinio uždirbamų nelegalių pajamų. Į pataisos namus atsiųsti vykdomieji raštai 1085,38 Eur sumai. Iš uždirbtų lėšų skolos padengimui išskaičiuota 113,34 Eur, iš atsiųstų pinigų areštuota 45,80 Eur. Turi rašymo ir skaitymo sunkumų lietuvių kalba. Kaip minėta, nuteistoji 2021/2022 mokslo metais (duomenys neskelbtini) skyriuje mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) amato, dėl darbo stokos (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta tik nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Taigi, kaip matyti, L. S. stokoja išsilavinimo ir darbinės patirties, kas gali lemti sunkumus siekiant įsidarbinti, gauti legalias pajamas, grąžinti turimas skolas ir tai gali ją paskatinti vėl nusikalsti. Iš byloje esančios jos asmens bylos matyti, kad jos sugyventinis, su kuriuo ji santykius įvardina kaip gerus, yra teistas už analogišką veiką. Todėl gali daryti jai neigiamą įtaką. Tiek jos seserys, tiek mama taipogi yra teistos. Su seserimis ji nebendrauja, santykiai su mama nėra šilti, tačiau ji dažnai laiką leisdavo pas ją (duomenys neskelbtini), kur ir padarė nusikalstamą veiką. Jos bendravimo ratas už šeimos ribų ribotas. Supanti aplinka ir turimi ryšiai veikia jos priimamus sprendimus, yra lengvai emociškai pažeidžiama, stokoja savikritiškumo, sunkiai atsispiria neigiamos aplinkos įtakai laisvėje. Ji lengvai pasiduoda kitų manipuliacijai, siekdama sau finansinės naudos. Nusikalstamas veikas darė kartu su jau ne kartą teistais asmenimis. L. S. stokoja pasitikėjimo savimi, stokoja brandaus požiūrio į kai kuriuos savo gyvenimo aspektus. Dėl kritinio mąstymo įgūdžių stokos sprendimus gali priimti neapgalvojusi situacijos, galimų pasekmių arba jas ignoruoti. Yra linkusi ieškoti greito sprendimo, sunkiai pakelia stresą, susidūrusi su nesėkmėmis. Vertinimuose labiau vadovaujasi savo patirtimi, nuomone, patiria sunkumų įsiklausydama į kitų nuomonę, patarimus. Kartais vartodavo narkotines medžiagas.
11. L. S. nusikalstamo elgesio rizika nors ir mažėjanti, tačiau išlieka vidutinė. Ją didina tai, kad ankščiau teista 5 kartus, jaunas kriminalinis amžius ((duomenys neskelbtini) metų), būdingas teisės pažeidimų modelis, išsilavinimo stoka, trūksta darbo patirties bei darbinių įgūdžių, skaitymo, rašymo sunkumai lietuvių kalba, turi finansinių sunkumų už gautus antstolių patvarkymus, lėšų valdymo sunkumai, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, savikritiškumo stoka, psichologinio atsparumo neigiamai aplinkos įtakai stoka, konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių ignoravimas arba neįvertinimas, nepakankamas gebėjimas laikytis visuotinai priimtinų normų. Riziką mažinantys apsauginiai veiksniai šiuo atveju tėra 3 – pakeista gyvenamoji vieta, stebima motyvacija darbinei veiklai, priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.
12. Visą tai, kas išdėstyta, rodo L. S. pastangas taisytis, tačiau įvertinus aukščiau paminėtus kriminogeninius veiksnius, kurie šiuo atveju laikytini svaresniais nei apsauginiai, nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, nėra pagrindo konstatuoti, kad jos padaryta pažanga yra pakankama ir leidžianti manyti, jog ji galėtų būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai paleidus laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
13. Aukštesnysis teismas atmeta L. S. skundo teiginius, jog šiuo atveju yra apylinkės teismo ir komisijos nusistatymas, persekiojimas dėl jos praeities ir teistumų. Visų pirma, ankstesni L. S. teistumai yra viena iš ją charakterizuojančių aplinkybių, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ją vertino pagrįstai. Antra, nutariant L. S. netaikyti lygtinio paleidimo buvo atsižvelgiama ne tik į šią, bet ir į daugelį kitų ją charakterizuojančių aplinkybių, kas ir sudarė pagrindą tokiam sprendimui.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.