Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinis išsilavinimas, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2015-10-16; 2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2017 m. sausio 30 d., apie 21.30 val., namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – mamos D. V. atžvilgiu: abiem rankomis paėmęs už nukentėjusiosios kairės rankos riešo, ją stipriai pastūmė, dėl ko D. V. griuvo ir trenkėsi kairiu pečių į fotelį, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t.y. nežymiai sutrikdė savo motinos D. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

1) Nukentėjusiosios D. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji parodė, kad 2017-01-30 apie 21.30 val. ji buvo savo namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Į savo namus, taksi automobiliu grįžo jos sūnus D. V., gyvenantis kartu. Sūnus į namus grįžo neblaivus. Sūnus, įėjo į namus ir ėmė kolioti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais „padla, valkata“. Tada sūnus, liepė jai sumokėti už taksį, kuris laukė prie namų. Ji pasakė sūnui, kad pinigų neduos, nes neturi. Tada, koridoriuje, sūnus, abejomis savo rankomis čiupo jai už kairės rankos riešo ir stipriai ją pastūmė. Nuo stūmimo, ji griuvo ir trenkėsi kairės pusės petimi į fotelio medinį porankį. Ji išsigandusi greitai atsistojo ir užsidarė tualete, kur ji išsikvietė policijos pareigūnus. Tačiau kol policija atvyko, jos sūnus pasišalino. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje , tačiau ji atleido ir jie susitaikė. Įvykio metu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 12);

2) VTMI specialisto išvada Nr. G 102/2017(05), iš kurios matyti, kad D. V. nustatytas poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi), galimai į tokį atsitrenkiant ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Neatmetama galimybė, kad D. V. galėjo susižaloti pati griūdama, tam neprieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl kairio žasto sužalojimo D. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l. 17);

3) 2017-01-30 Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio S. N. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 30 d. apie 21.49 min. iš Panevėžio apskr. VPK gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neblaivus anūkas smurtauja prieš motiną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė D. V.. Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus D. V., grįžęs į namus, reikalavo iš motinos D. V. pinigų, o kai motina pinigų jam nedavė, jis ėmė ją stumdyti, mušti. D. V. nurodė, kad sūnus ją stūmė ir ji griūdama užsigavo ranką į lovos atlošą. Išgirdęs, kad motina kviečia policiją, iš namų jis pabėgo. Namuose daiktai neišmėtyti, tvarkingi. Pareigūnams nuvykus 22.10 val., D. V., namuose nebuvo. D. V. smurtauja pastoviai, kai būna neblaivus. Policija kviesta kelis kartus. (b.l. 9-10);

4) Liudytojo S. N. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad S. N. parodė, kad 2017-01-30 apie 21.49 val. dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu A. A. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančiame name triukšmauja bei smurtauja neblaivus pranešėjos anūkas. Nuvykę minėtu adresu jie išsiaiškino, kad policiją kvietė moteris prisistačiusi D. V., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus D. V. prieš ją smurtavo, tai yra, kuomet D. V. grįžo į namus, jis iš jos ėmė reikalauti pinigų, bet ji sūnui pinigų nedavė, todėl jis ėmė ją stumdyti, pagavo už rankos ir stūmė ją, dėl ko ji griūdama užsigavo ranką į lovos atlošą. Moteris jiems nurodė, kad jai skaudėjo. Moteris buvo susijaudinusi, neverkė. Moteris aiškino, kad sūnus smurtauja ne pirmą kartą, kuomet tik jis išgeria, visados prieš ją smurtauja. Jis, niekur išmėtytų daiktų nematė, namai buvo tvarkingi. Ant moters rankų akivaizdžių smurto žymių nesimatė, tačiau tarnybiniame pranešime pažymėjo vietą, t. y. ranką, nes moteris nurodė, kad būtent minėtą vietą ji griūdama užsigavo. D. V., kuomet jie atvyko pas moterį, jau nebuvo, jis pasak D. V., pabėgo. (b.l. 15);

5) 2017-01-30 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nusikalstamą vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (b.l. 7).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija, bausmės skyrimas ir kt.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad D. V. 2017 m. sausio 30 d., apie 21.30 val., namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu naudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – mamos D. V. atžvilgiu: abiem rankomis paėmęs už nukentėjusiosios kairės rankos riešo, ją stipriai pastūmė, dėl ko D. V. griuvo ir trenkėsi kairiu pečių į fotelį, taip padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t.y. nežymiai sutrikdė savo motinos D. V. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

D. V. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada apie jai padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Skirdamas bausmę D. V. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmę D. V. įvertintina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. D. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas. Veika tyčinė, baigta, smurtinė, nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota, veika truko trumpą laiko tarpą. D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. D. V. atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką D. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. D. V. teisiamas trečią kartą už analogišką veiką – smurtinius veiksmus prieš tą pačią nukentėjusiąją, teistumas neišnykęs (b.l. 21-30), veika padaryta neatlikus ankstesnės paskirtos bausmės, administracine tvarka baustas (b.l. 36-40), nedirba. Teismas daro išvadą, kad D. V. nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai, o yra logiška kaltinamojo antivisuomeninio elgesio tąsa. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus BK 140 str. 2 d., sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis mažesnis nei vidurkis. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei tai, kad kaltinamais pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Paskirta bausmė BK 64 str. 1 d. 2 d. pagrindu bendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis D. V. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir prašo jam realios bausmės neskirti, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltininko teigiamus socialinius ryšius bei suteikiant D. V. galimybę taisytis). D. V. skirtinos pareigos numatytos BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 10 p., t.y. pradėti dirbti arba būti registruotu darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., BK 64¹ str.

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-12-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 10 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant D. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotu darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.