Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Pakruojis) prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, teistas:

1. 1993 m. vasario 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 ir 3 dalis laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 47¹ straipsnis);

2. 1993 m. rugpjūčio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems metams, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymą „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, paleistas 1995 m. birželio 16 d. iš Kauno ADK pagal 1995 m. birželio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą 1 metams ir 24 dienoms (BK 55 straipsnis);

3. 1996 m. sausio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234¹ straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 272 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį (su pagal 1993 m. rugpjūčio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu ir 2000 Lt bauda, paleistas 1999 m. lapkričio 24 d. iš Pravieniškių 1-osios SRPDK pagal 1999 m. lapkričio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą 1 metams 11 mėnesių ir 11 dienų (BK 55 straipsnis);

4. 2001 m. gegužės 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 43 straipsnį (su pagal 1996 m. sausio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams su 15 MGL (1875 Lt) bauda ir ½ dalies turto konfiskavimu, 2003 m. rugpjūčio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams, 2003 m. rugsėjo 10 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikus bausmę;

5. 2004 m. spalio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį 2 MGL (250 Lt) pinigine bauda, kurios nesumokėta dalis 2007 m. birželio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista 1 paros areštu;

6. 2008 m. gegužės 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, 2009 m. kovo 17 d. paleistas iš Marijampolės PN atlikus bausmę;

7. 2010 m. spalio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų, 2010 m. gruodžio 23 d. paleistas iš Šiaulių TI atlikus bausmę;

8. 2016 m. rugsėjo 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, 2016 m. gruodžio 23 d. paleistas iš Šiaulių TI atlikus bausmę;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. L. 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė į viršugalvį buvusios sugyventinės I. L. nepilnametei dukrai S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. L. parodymais, kuris, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. nuo ryto nuėjo pas savo buvusią sugyventinę I. L.. Jis atsigėrė pas buvusią sugyventinę kavos ir kartu su I. L. bei jos dabartiniu sugyventiniu išėjo iš buto. Apie 14 val. jis vėl atėjo pas buvusią sugyventinę į namus, tačiau nei jos, nei jos sugyventinio dar nebuvo. Jį į namus įleido sugyventinės dukra S. J.. Jis nuėjo į virtuvę, pasidarė kavos, atsidarė šaldytuvą. Tuo metu S. J. buvo namuose viena, buvo virtuvėje kartu su juo. S. priekaištavo, kad jis, atėjęs ne į savo namus landžioja po šaldytuvą. Jis ją dešinės rankos delnu pastūmė nuo savęs, pataikė į galvą, todėl pripažįsta, kad jai taip sudavė. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad jam suduodant ranka buvusios sugyventinės dukrai S. J. per viršugalvį, galėjo jai sukelti fizinį skausmą, juk ji yra vaikas ir tikrai dėl tokio elgesio jai galėjo skaudėti. Pripažįsta, kad tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Įvykio metu su I. L. nebegyveno (91, 95-96, 100 b. l.);

nepilnametės nukentėjusiosios S. J. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. motinos buvęs sugyventinis S. L. konflikto metu sudavė jai delnu vieną kartą į viršugalvį. Jai suskaudo galvą, mėlynės ir sumušimo neliko, tačiau vakare jai vėl ėmė skaudėti visą galvą. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodydama, kad S. L. yra dėdė, mama su juo gyveno apie 10 metų, dabar kartu nebegyvena, tačiau ateina. Įvykio metu S. L. atrodė neblaivus (18-19, 29-30 b. l.);

liudytojos I. L. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo pabaigoje, dienos nepamena, namuose rado vaikus S. J. ir L. L. bei neblaivų buvusį sugyventinį S. L.. Ji S. L. išvijo iš namų. Abu vaikai buvo išsigandę, pasimetę ir apsiverkę. S. pasakojo, kad S. L. sudavė delnu vieną kartą per viršugalvį, o L. pasakojo, kad S. L. pastūmė ir jį. Ant L. kūno ir dukros S. galvos sužalojimų nesimatė, tačiau ji skundėsi galvos skausmu. Dukra civilinio ieškinio nereikš. Po šio įvykio S. L. į jų namus daugiau nebebuvo atėjęs (32-33 b. l.);

2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo - pareiškimo matyti, kad pareiškėja I. L. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 25 d. apie 14-15 val. mobiliojo ryšio telefone gavo dukters S. J. SMS pranešimą, po ko ji dukrai perskambino, o dukra jai papasakojo, kad jai delnu į galvą sudavė buvęs sugyventinis S. L., kuris buvo atėjęs į jos namus. Dukra sakė, kad po smūgio jai skaudėjo galvą (5 b. l.);

2016 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (6-10 b. l.).

Kaltinamojo S. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą buvusios sugyventinės nepilnametei dukrai S. J..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama arešto bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį S. L. siūlė nubausti areštu 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė S. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – areštą 40 parų.

Kaltinamasis S. L. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. L. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis S. L. teistas aštuonis kartus (44-52, 54-55, 56-57, 62-64 b. l.), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnis), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (67-81 b. l.), psichiatro įskaitoje neįrašytas, priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas nuo 2012 metų (83 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (85 b. l.), nedirba (87 b. l.), darbo biržoje registruotas (86 b. l.), tiek prokurorė prašė skirti arešto bausmę, kaltinamasis su tuo sutiko, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – areštą 60 parų.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. L. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnius).

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (101 b. l.), paliktina galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

s. l. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. L. sulaikymo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.