Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 49 – 52) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovų Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 20-65-2-IL-116 ir Policijos departamento 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 5-S-2026.

Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 31 d. apie 19 val. 39 min. Kauno rajone, Karmėlavos miestelyje, Vilniaus g., pareiškėjas vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,06 promilių girtumas), bei gabeno ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą IŽ-27M. Už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam buvo paskirta 2 000 Lt bauda, o Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. vasario 9 d. nutarimu pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį – 400 Lt bauda. Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 20-65-2-IL-116 pareiškėjui panaikintas Kauno rajono policijos komisariato 2004 m. gegužės 10 d. išduotas leidimas Nr. 772 laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, savigynai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Policijos departamento 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 5-S-2026 pareiškėjo skundas dėl Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20-65-2-IL-116 panaikinimo atmestas. Teismas pažymėjo, jog nuostatos dėl dvigubo baudimo yra įtvirtintos Konstitucijoje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnyje. Tačiau tiek Lietuvos įstatymai, tiek Konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės už tą patį teisės pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas. Teismas taip pat pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms. Teismas pabrėžė, kad leidimas laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, savigynai pareiškėjui buvo panaikintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo. Aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu, sisteminiu bei loginiu teisės aiškinimo metodais, teismas padarė išvadą, jog įstatymų leidėjas asmens nepriekaištingos reputacijos praradimą sieja su administracinių teisės pažeidimų padarymu ne mažiau kaip du kartus, būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. pakartotinumu, būnant apsvaigimo būsenoje. Teismo nuomone, atsakomybę šiuo teisiniu pagrindu lemia ne tik administracinių teisės pažeidimų kiekis, bet ir jų pobūdis, t. y. taikant paminėtą sankciją, turi būti nustatyta priešinga teisei veika, būnant ne mažiau kaip du kartus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sutiko su skundo argumentais, jog tokia teisinė situacija, kuomet tuose pačiuose veiksmuose, padarytuose tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, yra dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, nors konkrečiu atveju administracinės bylos buvo išnagrinėtos ir dviejų skirtingų subjektų, turi būti vertinama kaip idealioji administracinių teisės pažeidimų sutaptis (ATPK 33 str. 2 d., 224 str. 2 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-663/2005). Teismas nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus metus padarė neteisėtą veiką, kuri pasireiškė 2009 m. sausio 31 d. vairuojant automobilį ir tuo pačiu metu gabenant medžioklinį ginklą būnant apsvaigus nuo alkoholio vieną kartą, daugiau duomenų apie neteisėtos veikos padarymą apsvaigus per Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatytą terminą nėra. Tai, kad pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyta ne vieno, bet dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis ir buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai bei jis nubaustas dviem nutarimais, priimtais skirtingų subjektų, nesudaro pagrindo pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtintos teisės normos prasmę konstatuoti, jog šis asmuo per pastaruosius trejus metus du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leidimo laikyti ginklus medžioklei, savigynai panaikinimo sankciją. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjui papildoma sankcija (leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei, savigynai panaikinimas) buvo paskirta nepagrįstai, netinkamai pritaikius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas. Tai sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus – Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 20-65-2-IL-116, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 772 laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, savigynai, ir Policijos departamento 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 5-S-2026, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 20-65-2-IL-116, panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. 2 d.).