Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-12 · Administracinė byla Nr. A-415-410-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
A-415-410-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
Pareiškėjas
V. B., R. S., K. E., V. E.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. B. P., V. L., R. E., I. E.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A7-410-07Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjoms V. B. ir R. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S. , K. E. , V. E. , V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. , K. E. , V. E. , V. B. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, J. B. P. , V. L. , R. E. , I. E. dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. S. , K. E. , V. E. , V. B. prašė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko jų senelio A. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 0,3525 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Nurodė, jog 1992 m. gegužės 29 d. trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. P. jų įgaliota pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Po nuosavybės teisių atkūrimo visi buvo sutarę pasidalinti grąžintu turtu. J. B. P. atsisakė vykdyti susitarimą, suklaidino juos, todėl jie praleido terminą kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Termino praleidimo priežastį prašė laikyti svarbia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime teismui nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų prašymu. Pažymėjo, kad pareiškėjai žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, būtinumą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teigė, kad pareiškėjų nurodyta termino praleidimo priežastis - žodinis susitarimas su J. B. P. pasidalinti turtu atkūrus nuosavybės teises, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, trukdžiusia pareiškėjams įstatymu nustatytu terminu pateikti prašymus žemės reformą vykdančioms institucijoms.

Suinteresuotas asmuo J. B. P. prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai žinojo, jog 1992 metais ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. K. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste. Teigė, kad pareiškėjai sąmoningai nepateikė prašymų bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, nes manė, jog nuosavybės teisės nebus atkurtos. Tvirtino, kad su pareiškėjais nebuvo sutarusi atstovauti jų interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tarpusavyje dalintis grąžintu turtu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. nuosavybės teise valdytą 0,3525 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) normose nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis pastarąja nuostata teismas pripažino, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjų nurodyta termino praleidimo priežastis - susitarimas su J. B. P. dėl atstovavimo jų interesams paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir susitarimo pasidalinti grąžintą turtą nevykdymas nelaikytina išimtine objektyvaus pobūdžio aplinkybe, sąlygojusia termino praleidimą. Iš pareiškėjų paaiškinimų teismas nustatė, kad jiems buvo žinoma įstatyme numatyta jų teisė kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu atkurti nuosavybes teises ir kad jiems buvo žinoma, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. K. iki žemes nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste 1992 m. gegužės 29 d. yra pateikusi jų sesuo J. B. P. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. P. neigia pareiškėjų teiginį dėl susitarimo. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme tokio pobūdžio susitarimai nebuvo numatyti. Teismas nurodė, jog pareiškėjai turėjo galimybę Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais paduoti prašymus ir pateikti dokumentus. Teismas nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad esama aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjų reikalavimą. Pripažino, kad terminas praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, kliudžiusių įstatyme numatytu terminu realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų prašymą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors iš esmės ir galima sutikti su teismo Atkūrimo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei teisingumo ir protingumo kriterijų aiškinimu, tačiau pažymima, kad nėra galimas teisės aktų aiškinimas vien pažodžiui. Teismas, taikydamas net ir aiškiai suformuluotas teisės normas, turi atsižvelgti į jų paskirtį, sisteminį ryšį su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis aktualius visuomeninius santykius, dėl kurių tinkamo įgyvendinimo specialiu įstatymu yra prisiėmusi valstybė. Iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės vykdančios teisingumą institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra ar gali būti pagrindu sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti kilusį materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar neteisėtų pareigūnų veiksmų“.

Nurodo, kad teismas nevertino tų aplinkybių, kad J. B. P. prašyme kompensuoti žemės sklypą nenurodė kitų įpėdinių, nors neginčytinai apie kitus įpėdinius jai buvo žinoma. Kad sprendžiant senelio A. K. žemės sklypo kompensavimo klausimą pareiškėjai nebuvo įtraukti kaip įpėdiniai, pripažino ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas V. G. ir tai pripažino kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos klaidą. Kadangi šios faktinės aplinkybės teismo kolegijos nebuvo vertinamos, o tai yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų teisės yra neginamos, tiksliau, formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti nurodomą teisių pažeidimą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai turi teisę realiai pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą.

Europos Žmogaus teisių Teismas yra pasisakęs, kad nuosavybė gali būti tiek egzistuojanti nuosavybė, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, kurių atžvilgiu pareiškėjas gali teigti turįs bent jau teisėtą lūkestį, kad jie bus patenkinti. Būtent tokio teisių patenkinimo pareiškėjai ir siekia šioje byloje. Minėtos aplinkybės bei atsakovo veiksmai (pareiškėjai nebuvo įtraukti kaip įpėdiniai, sprendžiant žemės nuosavybės atkūrimo klausimą) leidžia abejoti teismo sprendimo išvadų teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. P. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Taip pat prašo priteisti turėtas išlaidas advokato atstovavimui apmokėti. Pažymi, kad niekada nebuvo sudariusi su pareiškėjai susitarimo dėl nuosavybės, todėl ir jų suklaidinti negalėjo. Pareiškėjai netikėjo, kad bus atkurta nuosavybė į A. K. valdytą 0,3525 ha žemės sklypą Kretingos m. Tai patvirtina pareiškėjų neveikimas. Pareiškėjai niekada nesikreipė į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių įstatymų nustatyta tvarka, kaip asmenys, pretenduojantys į A. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tik paskutiniu metu, supratę, kad ji atgaus A. K. išlikusio turto dalį, ėmė reikšti pretenzijas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos, apeliacinės instancijos teisme palaikydamos skundą, prašo jį patenkinti dėl skunde nurodytų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. nuosavybės teise valdytą 0,3525 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnyje nustatyta:

“1. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. (...)

4. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Pareiškėjų nurodoma termino praleidimo priežastis - susitarimas su J. B. P. dėl atstovavimo jų interesams paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir susitarimo pasidalinti grąžintą turtą nevykdymas galėtų būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje būtų įrodyta, kad J. B. P. veikdama savo vardu ir atstovaudama pareiškėjų interesams nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procese elgėsi nesąžiningai atstovaujamųjų atžvilgiu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog J. B. P., kreipdamasi su prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į A. K. nuosavybės teise valdytą 0,3525 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste bei teikdama nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, veikė ir kaip pareiškėjų atstovė, taigi ir pareiškėjų argumentai dėl jos nesąžiningumo pareiškėjų atžvilgiu, neva, lėmusio jų neveikimą įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįsti.

Vertinant pareiškėjų argumentus dėl susitarimo pasidalinti grąžintą turtą nevykdymo, konstatuotina, jog, pirmo, šioje byloje nėra įrodytas tokio susitarimo egzistavimas, antra, ginčas dėl tokio susitarimo nevykdymo yra civilinis teisinis ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o tokio sandorio nevykdymas pats savaime negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. K. nuosavybės teise valdytą 0,3525 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste bei pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Pareiškėjų cituojamos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimuose išdėstytos nuostatos, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar neteisėtų pareigūnų veiksmų, suprantamos kaip konstitucinis imperatyvas, įpareigojantis užtikrinti pažeistos teisės atkūrimą ir jos įgyvendinimo garantijas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog yra privačių asmenų ar valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjams buvo suvaržyta (atimta) teisė tinkamai ir laiku įgyvendinti įstatymu nustatytas teises ir pareigas, todėl jų teisės neginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. S. , K. E. , V. E. ir V. B. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius