Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01727-22 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalyje;

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 19 kartų teistas, paskutinius kartus:

1) 2012 m. gegužės 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis – 4 metų laisvės atėmimo bausme. 2012 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. lapkričio 21 d. paleistas atlikęs bausmę;

2) 2012 m. gegužės 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi skirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. rugsėjo 7 d. lygtinai paleistas pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį (2021 m. sausio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro);

4) 2022 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. ir S. S. 2022 m. sausio 14 d., apie 14.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužius sandėliuko durų pakabinamos spynos įkabę 50 eurų vertės, įsibrovė į E. D. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, E. D. priklausantį turtą – tris ritinius cinkuotos vielos tvoros bendros 60 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam E. D. padarydami bendrą 110 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu pripažino iš dalies, pripažino, kad pagrobė tris rulonus cinkuotos vielos tvoros, tačiau teigia, jog šie rulonai buvo padėti lauke prie namelio, į namelio vidų jis įsibrovęs nebuvo. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausė automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo pagal skelbimą 2021 m. lapkričio 13 d., tačiau automobilio savo vardu neperregistravo. Šiuo metu automobilis yra priduotas į metalo supirktuvę. Tikslios datos nurodyti negali, dieną prieš vagystę, savo automobiliu „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį jis pats vairavo, kartu su draugu S. S. iš Kauno vyko į Jonavos r. esančius sodus ieškoti metalo. Tą kartą užsuko į sodus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie kažkokio apleisto mažo namelio, tikslu atlikti gamtinius reikalus. Atlikę gamtinius reikalus kartu su S. nuvažiavo toliau. Bevažiuojant S. pasakė, kad matė prie minėto namelio kažkokią metalinę tvorą. Jis S. paklausė kodėl jis jam apie tai nepasakė iš karto, nes būtų tą tvorą paėmę. Sutarė su S., kad kitą dieną vėl grįš prie namelio ir paims tvorą. Kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 14 d., apie 13.00 ar 14.00 val., tuo pačiu automobiliu kartu su S. S. atvyko prie to paties namelio, esančio (duomenys neskelbtini) S. vienas nuėjo prie to apleisto namelio pažiūrėti ar dar yra tvora ar kitas koks metalas. Jis su S. automobiliu „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privažiavo prie namelio. Kartu su S. išlipę iš automobilio priėjo prie namelio durų, kurios jau buvo praviros, ir prie namelio durų pamatė nedidelį ruloną tvoros (cinkuotos vielos), ją paėmė ir nunešė į automobilio bagažinę, o S. iš namelio vidaus atnešė dar du rulonus tvoros (cinkuotos vielos) ir padėjo į jo automobilio bagažinę, ir jie išvažiavo. Prisimena, kad prie namelio lango jis tikrai priėjęs nebuvo. Nei jis, nei S. namelio įėjimo durų nelaužė, durys jau buvo praviros. Jis namelio viduje nebuvo, namelio viduje buvo tik S. Jis imdamas su S. tvorą nemanė, kad ji kažkam priklauso, nes namelis atrodė apleistas, matė jo viduje daug šiukšlių. Kur pridavė rastą tvorą tikrai neatsimena, nes kiekvieną dieną vyksta ieškoti metalo, kurį priduoda į įvairias metalo supirktuves. Už priduotą tvorą gavo apie 20 eurų, pinigus pasidalino su S. Pažada atlyginti padarytą žalą, nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. bylos 1 tomo lapai 75-77; 2 tomo lapai 5-8).

Kaltinamasis S. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad pagrobė tris rulonus cinkuotos tvoros, tačiau į namelį įsibrovęs nebuvo, jokios spynos nelaužė. Paaiškino, kad pažįsta E. L., gyvenantį Jonavos r., tikslaus kaimo pavadinimo nežino. Jam yra žinoma, kad E. turėjo automobilį „Citroen C5“ pilkos spalvos, valstybinio numerio nežino. Jie dažnai su E. susitinka ir važinėja jo automobiliu, ieškodami niekam nereikalingo metalo, kad jį priduoti ir kažkiek užsidirbti. Prisimena, kad dieną iki vagystės jis kartu su E., jo vairuojamu automobiliu „Citroen C5“, buvo atvykę į (duomenys neskelbtini)esančius sodus, pasidairyti ar nėra kokio nors išmesto metalo. Su savimi tą dieną jau turėjo automobilyje nemažai metalo, kuri jau buvo iš kažkur pasiėmęs E. Važiuodami sodais, prie kelio, atsitiktinai pamatė kažkokį apleistą nedidelį namelį. Pagalvoję su E., kad namelis niekam nepriklauso, prie jo sustojo. Jis nuėjo iki namelio pažiūrėti ar jame kas nors yra, ar šalia jo nėra ko sudėta nereikalingo. Namelio durys buvo praviros, ar durų spyną buvo išlaužta, jis neatkreipė dėmesio. Namelio viduje buvo daug šiukšlių, matė kad guli naudotos tvoros rulonai. Išėjęs iš namelio pasakė E., kad yra naudotos tvoros rulonai. E. pasakė, kad tą dieną negalės jau paimti tvoros rulonų, nes jie jau netilps į automobilį ir jie nusprendė kitą dieną vėl atvažiuoti į tą pačią vietą pasiimti tvoros rulonus. Kitą dieną, galėjo būti 2022 m. sausio 14 d., apie 14.00 val., jie vėl su E. jo vairuojamu automobiliu „Citroen C5“ atvyko į (duomenys neskelbtini), prie to paties namelio. Automobilį paliko toliau nuo namelio, E. liko prie automobilio, o jis nuėjo prie namelio pažiūrėti, ar vis dar yra ta tvora. Namelio durys buvo privertos, bet neuždarytos. Jis atidarė duris ir pamatė, kad tvoros rulonai dar yra. Grįžęs pas E. jam pasakė, kad tvoros rulonai yra. Jie kartu automobiliu privažiavo prie namelio, jis pro langą pažiūrėjo ar tikrai namelyje nieko nėra. E. atidarė automobilio bagažinę, o jis nuėjo į namelio vidų ir pradėjo nešti iš namelio tvoros rulonus, kuriuos paduodavo E. Viso jie iš namelio paėmė tris rulonus naudotos cinkuotos tvoros, juos įsidėjo į E. automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo. Ar E. buvo atėjęs iki namelio neatsimena, galimai jis buvo tik priėjęs iki namelio durų, kad paimti iš jo (S. S.) tvoros rulonus. Tvorą kartu su E. nuvežė į kažkokią metalo supirktuvę, esančią Jonavoje, bet šiuo metu neatsimena į kurią tikslią vyko ir kur link važiavo. Kiek pamena tvoros rulonus pridavė E. Kiek tiksliai gavo pinigų už tvorą neatsimena. Už tvorą gautus pinigus pasidalino su E. po lygiai. Kad kam nors priklauso minėtas apleistas namelis ir jame buvusi tvora, jie su E. nežinojo. Jei kažkam padarė dėl tvoros žalą, jie ją su E. atlygins. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. bylos 1 tomo lapai 111-114; 2 tomo lapai 15-17).

Nukentėjusysis E. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 14 d., apie 14.20 val., atėjęs prie jam priklausančio sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad yra atlupta pakabinamos spynos įkabė 50 eurų vertės ir iš vidaus yra pavogti trys rulonai naudotos, cinkuotos vielos tvoros, kurios bendra vertė 60 eurų. Pavogtos tvoros kiekviename rulone galėjo būti apie 25 metrus. Tvoros rulonai nieko sutvirtinti nebuvo, buvo tiesiog susukti. Paskutinį kartą sandėliuke buvo 2022 m. sausio 12 d., apie 12.00 val., ir viską paliko tvarkingai, durys buvo užrakintos pakabinama spyna. 2022 m. sausio 13 d., apie 12.55 val., jo draugė E. J., vedžiodama šunį, pastebėjo prie sandėliuko sustojusį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, iš kurio buvo išlipę du vyrai, iš kurių vienas buvo užsilipęs ant lango rėmo, o kitas buvo nuėjęs iš vidinės sklypo pusės ir apžiūrinėjo sandėliuko duris. Minėtas automobilis buvo užfiksuotas kameromis, esančiomis ant jo gyvenamojo namo ir vaizdo įrašą jis pateikė tyrėjai. Įtaria, kad minėti asmenys ir įvykdė vagystę iš jam priklausančio sandėliuko. Įvykio metu buvo sugadinta tik durų pakabinamos spynos įkabė. Viso dėl vagystės jam padaryta 110 eurų turtinė žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia, tik pageidauja, kad dėl vagystės kalti asmenys būtų nubausti įstatymų numatyta tvarka (e. bylos 1 tomo lapai 136-139; 140-142).

Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su draugu E. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje kelio pusėje yra E. priklausantis sandėliukas. 2022 m. sausio 13 d., apie 12.55 val., ji vedžiojo šalia namų šunį. Eidama namo pastebėjo, kad prie jų sandėliuko sustojo automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Ji šį automobilį nufotografavo savo mobiliuoju telefonu. Prie sandėliuko matė du vyrus: vienas iš jų buvo apie 45-50 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plaukai šviesus, buvo su barzdele, buvo apsirengęs darbiniais, tamsios spalvos drabužiais (matė, kaip minėtas vyras išėjo iš sandėliuko šono). Ją pamatęs minėtas vyras iš karto sėdo į automobilį. Kitas vyras buvo užlipęs ant sandėliuko palangės. Antras vyras buvo apie 40-45 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsesnių plaukų, buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Ją pamatęs antras vyras iš karto įsėdo į automobilį „Citroen C5“, prieš tai kažką pasakė vyrui, sėdinčiam už automobilio vairo, ir jai priartėjus prie minėto automobilio, vyrai iš karto išvažiavo. Kitą dieną buvo apvogtas E. sandėliukas ir pavogta segmentinė tvora. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pamatė, kad vagystės dieną prie sandėliuko buvo atvykęs tas pats automobilis ir du tie patys vyrai. Prie apklausos protokolo pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas jos matytas automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis prie sandėliuko (e. bylos 1 tomo lapai 47-50).

2022 m. sausio 14 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu matoma, kad nulaužta sandėliuko durų spynos įkabė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, tačiau kitoje kelio pusėje ant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje užfiksuoti automobilio ratų pėdsakai (e. bylos 1 tomo lapai 18-20).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 14 d. 14.36 val. E. D. pranešė, kad apvogtas jo sodo namelis, į namelį patekta nupjovus spyną ir iš namelio pavogta segmentinė tvora. Vaizdo kameros užfiksavo galimus įtariamuosius (e. bylos 1 tomo lapai 1-9).

2022 m. sausio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. D. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas žalsvos spalvos namelis, taip pat užfiksuota, kad prie namelio atbuline eiga privažiuoja automobilis, kurio valstybinis numeris neįžiūrimas, iš automobilio vairuotojo pusės išlipa asmuo ir atidaro automobilio bagažinę ir nueina nuo automobilio link namelio. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad link namelio nueina dar vienas asmuo, abu asmenys vis tai nueina link namelio, tai ateina prie automobilio kažką nešdami po to uždaro automobilio bagažinę ir išvažiuoja. Taip pat CD laikmenoje yra kitas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad prie žalsvos spalvos namelio stovi automobilis, kurio valstybinis numeris neįžiūrimas, taip pat užfiksuotas vienas asmuo, kuris prieina prie namelio lango ir užlipa ant palangės, po to nulipa ir užeina už namelio, po to jis eina link automobilio, prie kurio ateina kitas asmuo ir automobilis išvažiuoja. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuota, kad kelių eina mergina su šuniu (e. bylos 1 tomo lapai 37-39; 52-54).

2022 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja E. J. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 (E. L.), kuris 2022 m. sausio 13 d., apie 12.55 val., buvo nuėjęs už sandėliuko, o ją pamatęs sėdo už automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir kartu su kitu vyru pasišalino (e. bylos 1 tomo lapai 40-44).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 13 d. automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku deklaruotas E. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 tomo lapas 61).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji E. L. ir S. S. 2022 m. sausio 14 dieną, apie 14.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužius sandėliuko durų pakabinamos spynos įkabę 50 eurų vertės, įsibrovė į E. D. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, E. D. priklausantį turtą – tris ritinius cinkuotos vielos tvoros bendros 60 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam E. D. padarydami bendrą 110 eurų turtinę žalą.

Nors kaltinamieji kaltę pripažįsta iš dalies, nepripažindami įsibrovimo į patalpą (sandėliuką) fakto, teismas įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, įvykio vietos protokole užfiksuotus duomenis, peržiūrėjęs vaizdo įrašus bei kitus anksčiau išdėstytus bylos duomenis sprendžia, kad byloje nenustatyta, jog minėti baudžiamosios bylos medžiagą sudarantys duomenys būtų surinkti ir užfiksuoti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl konstatuotina, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini E. L. ir S. S. kaltės įrodymais. Nors kaltinamieji apklausti ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jiems atvykus prie sandėliuko, sandėliuko durys buvo atrakintos, tačiau šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia paties nukentėjusiojo, sandėliuko savininko, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jam besilankant prie sandėliuko 2022 m. sausio 12 d., sandėliuko durys buvo užrakintos pakabinama spyna, o jam atėjus 2022 m. sausio 14 d., apie 14.20 val. pakabinamos spynos įkabė buvo atlupta, taip pat, liudytojos E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d. eidama pro šalį pastebėjo prie sandėliuko stovintį automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris kaip nustatyta bylos medžiaga, priklausė E. L., automobilį ji nufotografavo, taip pat ši liudytoja matė du asmenis, vaikštančius prie sandėliuko, iš kurių vienas buvo užlipęs ant sandėliuko palangės. Be to aplinkybę, kad abu kaltinamieji dieną prieš vagystę buvo atvažiavę prie sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtino ir patys kaltinamieji. Teismas netikėti nukentėjusiojo bei liudytojos E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neturi pagrindo. Be to aplinkybę, kad būtent kaltinamieji buvo prie sandėliuko ir kažką iš jo nešė, įrodo ir vaizdo įrašai, pateikti nukentėjusiojo prie bylos medžiagos. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu sulaužius sandėliuko durų pakabinamos spynos įkabę, įsibrovė į patalpą (sandėliuką) iš kurio pagrobė svetimą turtą, bendrai padarydami turtinės žalos nukentėjusiajam už 110 eurų. Tai atitinka kvalifikuojantį svetimo turto grobimo požymį – nusikalstamos veikos padarymo būdą – turtas pagrobtas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kaltinamieji E. L. ir Saulius suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, kad jie darydami nusikalstamą veiką veikia prieš turto savininko valią, kad jų veiksmai yra neteisėti, kad jie užvaldo svetimą, jiems nepriklausantį turtą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, įsibrovę į patalpas neatlygintinai užvaldė svetimą turtą.

Esant aptartiems duomenims, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vagystės požymiai, todėl darytina išvada, kad kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Tiek E. L., tiek S. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmių rūšimis (e. bylos 1 tomo lapai 22-25; 28-31).

Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis E. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į svetimą nuosavybę. Anksčiau jis teistas, teistumai išnykę, 2018 m. liepos 12 dieną Kauno apylinkės teismo pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, už nusižengimą skirtos baudos nėra sumokėjęs. Baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. vasario 25 d. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį (paskirtos baudos nesumokėtos) (e. bylos 2 tomo lapai 50-79), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje įrašytas, konsultuotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale 2006 m. birželio 2 d., diagnozė – F19.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas), šiuo metu dalyvauja pakaitinėje farmakoterapijos programoje gydant Metadonu (e. bylos 1 tomo lapas 132).

Įvertinus visus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, (be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus), kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomo laisvės apribojimo bausmės trukmė E. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneri) metai, įpareigojant E. L. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati ir tinkama.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant E. L. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 10 MGL (376,6 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis S. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į svetimą nuosavybę. Anksčiau jis teistas 19 kartų (paskutinį kartą 2022 m. vasario 2 d. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. liepos 1 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (paskirtos baudos nesumokėtos) (e. bylos 2 tomo lapai 132-136), pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (e. bylos 1 tomo lapai 143-144), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje yra, konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale 2001 m. vasario 7 d., diagnozė – F11.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimų, priklausomybės sindromas) (e. bylos 2 tomo lapas 137).

Įvertinus visus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, (be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus), kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomo laisvės apribojimo bausmės trukmė S. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneri) metai, įpareigojant S. S. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati ir tinkama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Teismas, parinkdamas bausmių subendrinimo būdą ir pridedamą neatliktos bausmės dalį atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir konstatuoja, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti pridėta 6 mėnesiai laisvės apribojimo, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant S. S. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį.

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmena su vaizdo įrašais, pateiktais nukentėjusiojo E. D. – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. L. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant E. L. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 10 MGL (376,6 eurų) dydžio baudą.

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. S. nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant S. S. būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

E. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

S. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, pateiktais nukentėjusiojo E. D. – palikti saugoti prie bylos.

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.