Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-252-491/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-24
Bylos Nr.
1S-252-491/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis
O. L.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
1 S – 252 – 491 / 2009

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Vaidai Baranauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivio, nevedusio, teisto,

ir jo gynėjo advokato Arvydo Penelio skundus dėl 2009 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi apylinkės teismas pratęsė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundais kaltinamasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį. O. L. skunde nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis nepadarė, o kaltinimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Jis teistas, tačiau bausmės vykdymo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra nepilnametis ir išlaikomas mamos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi ir nori baigti mokslus.

Gynėjas savo skundą grindžia tuo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į O. L. asmenybę – jis nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi. Jis taip pat teigia, kad skundžiamoje nutartyje išvardyti motyvai yra formalūs, joje nurodytų motyvų nepakanka pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei skirti, todėl pratęsiant kardomosios priemonės terminą buvo pažeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 (toliau – Senato nutarimas) 1 p., 22 p. ir BPK 122 str. 6 d. reikalavimai.

Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo ir jo gynėjo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

O. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad :

1) 2008 m. gruodžio 20 d., nenustatytą valandą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S. ir A. Z., įsibrovė į A. P. butą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiosios turto už 620 Lt.

2) 2008 m. gruodžio 20 d., apie 3.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. S. ir A. Z., įsibrovė į V. M. butą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė nukentėjusiojo turto už 2000 Lt.

Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje yra duomenų – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, patalpų apžiūros protokolas, daiktų parodymo atpažinti protokolas bei kiti bylos rašytiniai duomenys – iš kurių matyti, kad prokuroras turėjo pakankamą pagrindą O. L. pareikšti byloje esantį kaltinimą.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta (pratęsta), jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrįstas manymas, kad šis asmuo gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Pagrįstą manymą, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti įvairi informacija, jos tarpe ir duomenys apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, proceso dalyvių parodymai, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu ir pan.

Šioje byloje O. L. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir kurie numatyti BPK 122 str. 4 d. Nors jis iš tiesų yra nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir mokosi, tačiau jau yra teistas už anksčiau padarytus analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Kaip matyti iš duomenų byloje kaltinamasis neturi savarankiško legalaus pragyvenimo šaltinio, tiek anksčiau įvykdytos, tiek ir šiuo metu jam inkriminuojamos veikos iš esmės yra savanaudiškos, kas leidžia manyti, jog O. L. lėšas pragyvenimui gauna iš savo nusikalstamų veikų. Nusikaltimuose, kurie inkriminuojami jam, O. L. kaltinamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad O. L. kaltinamas įvykdęs naujas veikas 2008-11-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir kitoje to paties teismo baudžiamojoje byloje (Nr. N 1 – 540 – 749 / 2008) nuo 2008-10-14 jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto, vykdymo metu, skundus nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnykę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog O. L. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Skundu kaltinamasis taip pat ginčija savo kaltę, tačiau aukštesnės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą – kaltės klausimas šioje proceso stadijoje aukštesnės instancijos teisme nesvarstomas.

Kaltinamojo gynėjas teisus savo skunde tvirtindamas, kad Senato nutarimo 1 p. įpareigoja tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str. 2 d. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 str. reikalavimus bei atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 122 str. 6 d. ir Senato nutarimo 22 p. įtvirtinti nutarties turiniui ir formai keliami reikalavimai. Vykdydamas visus šiuos reikalavimus apylinkės teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir O. L. asmenybę, aiškiai ir suprantamai išdėstė kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrindą ir motyvus bei konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima. Skundžiama nutartis atitinka jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas nesilaikė teisės aktų nuostatų bei pažeidė BPK 122 str. 6 d. ir Senato nutarimo 1 p. bei 22 p. reikalavimus.

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas nurodė nepakankamus motyvus dėl kaltinamajam V. P. paskirto suėmimo termino pratęsimo. Tačiau, kaltinamojo tokia pavarde byloje nėra.

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 3 p., kuris patvirtintas šiai dienai byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunduose nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Kaltinamojo O. L. ir jo gynėjo advokato Arvydo Penelio skundus atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus