- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1-1642-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, bedarbis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2018 m. gruodžio 23 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), konflikto su sutuoktine I. K. metu spyrė I. K. į galvos sritį, po ko I. K. griuvo ir atsitrenkė į vonios kraštą, dėl ko I. K. buvo sumušta galvos dešinė pusė, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė I. K. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 22.30 val. jis su sutuoktine I. K. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis su žmona buvo gimtadienyje, kurio metu abu gėrė alkoholinius gėrimus. Su žmona pavedžioję šunį jie grįžo namo, po ko tarp ji ir žmonos kilo žodinis konfliktas (dėl ko kilo konfliktas, jis neprisimena), kurio metu I. K. jam nuplėšė baltinius. Jis pastūmė žmoną, po ko ši užsidarė vonios kambaryje. Atsigulęs lovoje jis žiūrėjo futbolą. Tada žmona pradėjo jam grasinti skambinsianti policijos pareigūnams dėl to, kad jis ją pastūmė ir ji bijo su juo būti. Jis neprisimena, bet turbūt dėl tokių žmonos žodžių jis supyko, nuėjo į vonios kambarį ir spyrė žmonai. Jis negali pasakyti, kur tiksliai spirdamas jis pataikė žmonai. Įspyręs jis išėjo iš vonios kambario, todėl jis nematė, ar nuo jo spyrio žmona nugriuvo, kur ji nugriuvusi atsitrenkė ir ką susimušė. Po kelių minučių išėjusi iš vonios kambario žmona pasakė iškvietusi policijos pareigūnus. Žmona jam nepasakė, kad ji buvo nugriuvusi, kažką susimušė ir kad jai iš nosies bėgo kraujas. Žmonai išėjus iš vonios kambario jos veidas nebuvo kruvinas, sumušimų jis nepastebėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, todėl jis nelabai gerai prisimena visas įvykio aplinkybes. Jis buvo labai piktas ant žmonos, kad ši iškvietė policijos pareigūnus, todėl pirmos apklausos metu savo kaltės jis nepripažino. Be to, pirmos apklausos metu jis nežinojo, kad žmona buvo nugriuvusi ir susimušė galvą ar nosį. Po to, kai jis spyrė žmonai, į vonios kambarį užėjęs jis nebuvo. Po įvykio jis su žmona pasikalbėjo, žmona jam viską papasakojo. Viskas galėjo būti taip, kaip pasakojo žmona. Jis žmonos atsiprašė, ji jam atleido. Jis planuoja ir toliau gyventi kartu su žmona. Jis labai gailisi spyręs žmonai ir jai sukėlęs fizinį skausmą ir sužalojęs (b. l. 56, 70-72).
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 23.30 val. ji grįžo namo su sutuoktiniu V. K.. Jie buvo išgėrę alkoholio. Jai nuėjus į vonios kambarį parūkyti į vonios kambarį atėjo vyras ir spyrė jai į galvą, po ko ji krito ir galva trenkėsi į vonią, prasiskėlė nosį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl tokių vyro veiksmų ji patyrė fizinę ir moralinę žalą. Žalos pinigais ji nevertina ir civilinio ieškinio ji nereikš. Po įvykio sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido. Ji su sutuoktiniu susitaikė ir planuoja gyventi kartu, tikisi, kad tokie įvykiai jų šeimoje nepasikartos (b. l. 1-4, 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gruodžio 23 d. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sutuoktinis. Atvykus į įvykio vietą laiptinėje jį ir jo kolegą pasitiko pranešėja I. K., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, apsiverkusi, bendravo adekvačiai, mintis dėstė rišliai. Užėjus į butą I. K. paaiškino, kad su vyru V. K. grįžę iš gimtadienio jie susipyko, jai būnant vonioje vyras spyrė jai į galvą, po ko ji nukrito ir krisdama susimušė galvą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ant I. K. kaktos prie dešiniojo smilkinio matėsi nedidelis paraudimas ir patinimas, jos nosis buvo nežymiai paraudusi. I. K. parodė vonioje ant skalbyklės šviesios spalvos palaidinę, kuria stabdė kraujavimą iš nosies. Ant palaidinės matėsi raudonos spalvos dėmės. V. K. neigė smurtavęs prieš žmoną, elgėsi ramiai. V. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė analogiškai (b. l. 34-36).
2018 m. gruodžio 23 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu vonios kambaryje ant skalbyklės rasta šviesios spalvos palaidinė, ant kurios yra raudonos spalvos dėmės (b. l. 1-4).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje 2018 m. gruodžio 23 d. užregistruoto pranešimo apie įvykį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skaitmenines garso įrašų kopijas nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 23 d. 23.48 val. paskambinusi moteris, prisistačiusi I. K. (M.), prašo policijos pagalbos, nurodo, kad ją sumušė vyras, jai sumušta galva ir reikalinga greitoji medicinos pagalba (b. l. 16-18).
Specialistas, ištyręs I. K. medicininius dokumentus, konstatavo, kad I. K. nustatytas galvos dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu 2018 m. gruodžio 23 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28-29).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 24 d. 00.11 val. V. K. iškvepiamame ore rasta 2,15 promilės alkoholio (b. l. 63).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 24 d. 00.53 val. V. K. iškvepiamame ore rasta 2,38 promilės alkoholio (b. l. 64).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 23.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,15 promilių girtumas), konflikto su sutuoktine I. K. metu spyrė I. K. į galvos sritį, po ko I. K. griuvo ir atsitrenkė į vonios kraštą, dėl ko I. K. buvo sumušta galvos dešinė pusė, tokiu būdu jis nežymiai sutrikdė I. K. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,
baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
V. K. smurtaudamas padarė I. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamo įvykio metu I. K. buvo ir šiuo metu yra V. K. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir V. K. skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose. Taip pat prokuroras siūlo skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.
1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos I. K. V. K. pretenzijų neturi. V. K. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 73-75). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Laisvės apribojimo bausmę teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
4. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus.
1) lankytis tam tikrose vietose;
2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;
3) turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
1) tam tikru laiku būti namuose;
2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis;
4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka;
5) neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
7. Teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
8. Teismo nustatytų nuteistajam draudimų ir apribojimų skaičius nenustatomas, tačiau jie turi būti suderinami.
9. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
10. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas.
9) veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina tai, kad I. K. pretenzijų V. K. neturi, taigi V. K. skirtina švelniausios rūšies bausmė, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimo bausmė, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole. Nustatant bausmės terminą atsižvelgtina į tai, kad V. K. nedirba (b. l. 53), yra teistas (b. l. 43-44), baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių nevykdo (b. l. 47-51), taigi V. K. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas artimas maksimaliam ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. K. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. K. skirtinos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- šešiais mėnesiais ir V. K. skirtina galutinė vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šią nusikalstamą veiką V. K. padarė neatlikęs Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda, bausmės, taigi šiuo nuosprendžiu V. K. skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. skirta 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir V. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė- 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. K. nuo 2018 m. gruodžio 24 d. 00.45 val. iki 2018 m. gruodžio 24 d. 15.31 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 61, 67), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Taip pat į V. K. skirtiną bausmę įskaitytina Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. skirtos bausmės atlikta dalis.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
BK 72² straipsnis.
Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. K. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-59), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu- šešiais mėnesiais ir V. K. skirti galutinę vienerių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šią bausmę subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. skirta bausme- 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio bauda jas visiškai sudedant ir V. K. skirti galutinę subendrintą bausmę- 200 MGL, t. y. 7 532 eurų dydžio baudą ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant V. K. visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant V. K. visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į V. K. skirtą bausmę įskaityti V. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. K. skirtos bausmės atliktą dalį.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. K. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
9. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.