- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2-700-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00852-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- IF P
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria byla pagal teismingumą perduota Kauno apylinkės teismui, civilinėje byloje Nr. 2-2588-413/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams advokatui M. E. ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji asmenys – IF P&C Insurance AS filialas, prokuroras M. S., Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl bylos teismingumo.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų M. E. ir Lietuvos Respublikos 45 000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. lapkričio 16 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas nagrinėti, ieškinyje nurodytiems proceso dalyviams nustatytas 20 d. terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Atsakovai ir tretieji asmenys nustatytais terminais pateikė atsiliepimus į ieškinį, kurie teismo 2015 m. gruodžio 23 d. rezoliucijomis priimti ir prijungti prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarta įtraukti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ir pasiūlyti ieškovui patikslinti dalyvaujančius byloje asmenis bei procesinę jų padėtį ir materialinį reikalavimą dėl žalos bei prievolių (dalinės, solidarios) rūšies. Ieškovas išaiškinta teise per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Teismas konstatavo, kad nors ieškovas teismo nustatytu terminu neįvykdė Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nurodytų pasiūlymų, iš ieškinio turinio spręstina, jog ieškovas reikalauja iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimo, todėl byla dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio nuostatas yra teisminga apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir palikti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas, laikantis teismingumo taisyklių priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šios straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Apelianto nuomone, minėtoje normoje išvardintų išimčių šiuo atveju nėra, todėl byla nagrinėtina Kauno apygardos teismo. Apelianto įsitikinimu, Kauno apygardos teismas, atlikdamas parengiamuosius nagrinėti bylą veiksmus (informuodamas byloje dalyvaujančius asmenis dėl atsiliepimų pateikimo, nustatydamas terminus), susipažino su byla, todėl būtų netikslinga, neekonomiška ir neoperatyvu perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas M. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra imperatyviai nustatyta, jog bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teismingos apylinkės teismams. Atsakovo nuomone, kadangi per Kauno apygardos teismo nustatytą terminą ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise ir nepatikslino savo keliamo teisinio reikalavimo pobūdžio (turtinis ar neturtinis), teismas, iš ieškinio turinio spręsdamas, kad ieškovas siekia neturtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai bylos nagrinėjimą pagal teismingumą perdavė Kauno apylinkės teismui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kadangi Kauno apygardos teismas iki šiol yra atlikęs tik pirminį ieškinio turinio įvertinimą ir techninio pobūdžio darbus (informacijos proceso šalims pateikimas, atsiliepimų priėmimas), nėra jokių kliūčių bylos nagrinėjimą perduoti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui.
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti galioti. Trečiojo asmens įsitikinimu, kadangi ieškovas reikalauja tik neturtinės žalos atlyginimo, byla yra teisminga apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas privalo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą, paaiškėja, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Taigi, trečiojo asmens nuomone, teismas pagrįstai perdavė bylą toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priėmęs ieškinį nagrinėti bei gavęs atsiliepimus į jį, nutartimi perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
CPK 26 straipsnyje įtvirtinta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl 45 000 Eur neturtinės žalos iš advokato ir Lietuvos Respublikos atlyginimo. Aplinkybės, kad ieškinyje keliamas būtent neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas, neginčija ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, V. M. ieškinys teismingas būtent apylinkės, o ne apygardos, teismui.
Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju: teismas rezoliucija priėmė ieškovo ieškinį nagrinėti Kauno apygardos teisme, nors jis buvo teismingas apylinkės teismui, todėl, dar kartą įvertinęs ieškinio turinį ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovas netikslino reikalavimų, Kauno apygardos teismas perdavė civilinę bylą apylinkės teismui, kaip to reikalauja pirmiau paminėta norma. Pažymėtina, kad apelianto akcentuojama CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma taikytina tik tuo atveju, kai priimant ieškinį byla buvo teisminga tam teismui, kuris jį priėmė, ir tik vėliau (dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, atsakovui pakeitus gyvenamąją arba buveinės vietą) ji tapo nebeteisminga ieškinį priėmusiam teismui. Tokią, nepažeidus teismingumo taisyklų, pradėtą bylą teismas nagrinėja ir toliau. Tačiau minėta norma netaikytina tuo atveju, kai nuo pat pradžių, t. y. teismui rezoliucija priimant ieškinį nagrinėti teisme, buvo pažeistos teismingumo taisyklės, t. y. padaryta klaida, kurią CPK įpareigoja ištaisyti perduodant bylą nagrinėti kitam teismui, kuriam ji buvo iš tikrųjų teisminga.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad ta aplinkybė, jog teismas jau priėmė ieškinį ir nusiuntė pranešimus byloje dalyvaujantiems asmenims dėl atsiliepimų pateikimo, o taip pat priėmė atsiliepimus, reiškia, kad byla turėtų būti ir toliau nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Visų pirma, pastebėtina, kad tokios išimties (kai teismas atliko tam tikrus CPK 225 straipsnyje nustatytus veiksmus), leidžiančios nebeperduoti kitam teismui pastarajam teismingos bylos, nenumato nei CPK 34, nei kiti CPK straipsniai. Be to, kaip teisingai pastebėta atsakovo atsiliepime, vien tik pirminių, techninio, informacinio pobūdžio veiksmų atlikimas, faktiškai dar nepaskyrus pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu ar parengiamajame teismo posėdyje, nesudaro jokių kliūčių perduoti bylą nagrinėti kitam teismui ir negali būti laikomas ekonomiškumo ir (ar) operatyvumo pažeidimu.
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.