Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-08 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-55P-45613543-15/V2-(38.6.)-487, kuriame nurodė, kad 2015-08-31 Kalnelio g. 13 A, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., G. J. priklausančiame name nustatytas savavališko prisijungimo prie buitinių nuotekų faktas, tai yra prijungti (tiksli data nenustatyta) nuotekų šalinimo įrenginiai prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, neturint AB „Klaipėdos vanduo“ leidimo ir vandens tiekėjui nedalyvaujant. Nurodė, kad savo veiksmais G. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 4.2. punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad jokių prisijungimų nevykdė, namą įsigijo su įrengta nuotekų sistema, pats jos nestatė. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyta, kad nuotekų tinklai yra. Nurodė, kad vandens skaičiukus jau yra įsivedęs. Pažymėjo, kad dirba užsienyje, todėl sodo name šiuo metu negyvena.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas S. Čepas teismo posėdžio metu prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi administracinio teisės pažeidimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, G. J. nepadarė. Nurodė, kad protokole užfiksuotas savavališko prisijungimo prie nuotekos tinklų faktas, tačiau nėra įrodyta, kad šį pažeidimą padarė G. J., nenustatyta pažeidimo padarymo data. Nurodė, kad sudarant VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje buvo užfiksuota, kad tiek vandentiekis, tiek nuotekos statinyje yra, byla sudaryta 2004-06-29, tai yra prieš parduodant nekilnojamąjį turtą G. J.. Nurodė, kad iš 2016-01-22 VĮ Registrų centro atsakymo matyti, kad duomenys apie prijungimą prie tinklų buvo pateikti prieš G. J. įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad G. J. nežinojo, kad pasijungimas yra neteisėtas, nes Nekilnojamojo turto registro išrašuose ir kadastrinių matavimų byloje buvo nurodyta, kad prisijungimas yra.

Liudytoja AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai nustatė savavališko prisijungimo prie buitinių nuotekų faktą, nėra dokumentų, kad dėl sodo namo, esančio Kalnelio g. 13 A, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., būtų prašyta prisijungimo sąlygų ar pan. Nurodė, kad nėra aišku, kodėl VI Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta, kad name yra įrengtas komunalinis nuotekų šalinimas.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administraciniu teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.). Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Iš 2015-12-08 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. SAVAD-55P-45613543-15(V2-138.6.)-487 nustatyta, kad 2015-08-31 Kalnelio g. 13 A, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., G. J. priklausančiame name buvo nustatytas savavališko prisijungimo prie buitinių nuotekų faktas, tai yra prijungti (tiksli data nenustatyta) nuotekų šalinimo įrenginiai prie AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise ir kitais pagrindais valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, neturint AB „Klaipėdos vanduo“ leidimo ir vandens tiekėjui nedalyvaujant. 2015-09-17 AB „Klaipėdos vanduo“ savavališko vandens vartojimo ir/ar nuotekų šalinimo nustatymo akte užfiksuotas nuotekų šalinimo įrenginių prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomo ir (ar) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad G. J. nuosavybės teise pagal 2004-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1MS-12167 priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kalnelio g. 13 A, Gindulių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. (toliau – sodo namas), kuriame įrengtas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas. Iš 2004-06-29 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad sodo name yra įrengtas miesto vandentiekis, miesto kanalizacija. 2016-01-29 VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad sodo namo kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti pagal pateiktą kadastro duomenų bylą ir 2004-08-25 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. 186. Rašte nurodyta, kad kadastro duomenis – „miesto vandentiekis“ ir „miesto kanalizacija“, matininkas kadastro duomenų byloje įrašė pagal užsakovų I. L. ir L. L. žodinius parodymus, kurie atitiko pastato projekto duomenis. Iš 2015-10-07 G. J. AB „Klaipėdos vanduo“ pateikto prašymo dėl naujo vartotojo prisijungimo arba esamo vartotojo prisijungimo prie AB „Klaipėdos vanduo“ vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų nustatyta, kad G. J. pateikė prašymą prisijungti prie nuotekų tinklų bei prijungti naujai įrengtą vandens apskaitos mazgą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, neįrodžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. kaltės, tai yra nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. kaltinamas padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje padarymu. Šioje teisės normoje numatyta, kad savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimas prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo esmė (Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d.), tačiau G. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) G. J. padarė inkriminuojamą pažeidimą. Protokole nurodyta tik tai, kad G. J. priklausančiame name nustatytas savavališko prisijungimo prie buitinių nuotekų faktas, tai yra prijungti (tiksli data nenustatyta) nuotekų šalinimo įrenginiai, tai yra nustatytas tik pats nelegalaus prisijungimo faktas, tačiau nebuvo imtasi priemonių išsiaiškinti, kas konkrečiai įrengė prisijungimą, nenustatyta pažeidimo padarymo data. Buvo nueita paprasčiausiu keliu – administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas sodo namo savininkui G. J.. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad G. J. sodo namą įsigijo 2004-10-14, o sodo namo 2004-06-29 parengtoje VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad sodo name yra miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, tokie pat duomenys yra nurodyti ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Be to, 2016-01-29 VĮ Registrų centras rašte nurodė, kad sodo namo kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti pagal pateiktą kadastro duomenų bylą ir 2004-08-25 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. 186, o kadastro duomenis – „miesto vandentiekis“ ir „miesto kanalizacija“, matininkas kadastro duomenų byloje įrašė pagal užsakovų I. L. ir L. L. žodinius parodymus, kurie atitiko pastato projekto duomenis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nepadarė inkriminuojamo teisės pažeidimo, tai yra savavališkai neprisijungė prie nuotekų šalinimo tinklų, įsigijęs sodo namą pagal pateiktą dokumentaciją manė, kad nuotekų šalinimo tinklai yra įrengti tinkamai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad G. J. savavališkai įrengė prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų, tai yra padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Kaip jau minėta, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje, sudėties, neįrodžius jos kaltės šio pažeidimo įvykdymu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla (teisena) G. J. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str. teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.