Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovo S. G. pareiškimu dėl visų Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-123-272/2019 nagrinėjimo ir civilinės bylos perdavimo kito regiono apylinkės teismo rūmams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-123-272/2019, nagrinėjimo ir civilinės bylos perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Civilinė byla pradėta pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei A. S. dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys – K. V. Bernatonis, Valstybės įmonė Registrų centras.

Nušalinimas netenkinamas ir byla neperduodama nagrinėti kitam teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. G. mano, kad civilinė byla Nr. e2-123-272/2019 negalės būti nešališkai ir tinkamai išnagrinėta nei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, nei kituose Vilniaus regiono apylinkės teismuose, kadangi atsakovė yra Vilniaus apygardos teismo kanclerė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, CPK 65 ir 66 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais gali būti grindžiamas nušalinimas, pareiškėjas nenurodo, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad byla negalės būti tinkamai išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose ar kituose Vilniaus regiono apylinkės teismuose, nepateikia. Pareiškėjos cituojamos teisės aktų ištraukos, susijusios su teismo administracijos veikla ir kanclerio pareigomis, nesusijusios su teisingumo vykdymu. Teisėjai nėra priskiriami teismo administracijai ar bet kokiu būdu jai atskaitingi. Teismo kanclerio pareigos nesusijusios ir su bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolės ir (ar) administracinės veiklos priežiūros vykdymu, todėl vien tik prielaida, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės apeliacine tvarka būtų nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja poreikis nuo aptariamos bylos nagrinėjimo nušalinti visus Vilniaus regiono apylinkės teismus. Klausimas dėl galimybės nagrinėti šią bylą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka šia nutartimi nėra sprendžiamas, nes tokia byla nėra perduota minėtam teismui. Tačiau atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog tokiu atveju taikytina CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, užtikrinanti abejonių dėl galimo teismo šališkumo ir nepriklausomumo stokos pašalinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą. Pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, S. G. pareiškimas dėl visų Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-123-272/2019 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso ir nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo S. G. pareiškimo dėl visų Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-123-272/2019 nagrinėjimo ir neperduoti civilinės bylos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.