Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį 20 (dvidešimčia) parų arešto,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į paskirtą bausmę G. P. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-05 16 val. 30 min. iki 2011-09-06 15 val. 15 min., nuo 2012-01-19 15.55 val. iki 2012-01-20 14.45 val. bei nuo 2012-03-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2012-06-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 27 d. apie 17.20 val., Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, parduodamas nukentėjusiajam V. S. už 300 litų auksinę grandinėlę ir pakabutį, žinodamas, kad grandinėlė ir pakabutis nėra auksiniai, apgaulės būdu savo naudai užvaldė nukentėjusiojo V. S. pinigus – 300 litų.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 24 d. apie 13.00 val., Šiauliuose, praėjime – tunelyje tarp pastatų, esančių priešais (duomenys neskelbtini), įsikūrusį (duomenys neskelbtini), išmainydamas auksinę grandinėlę su nukentėjusiuoju K. Z. į nukentėjusiajai D. Z. priklausantį telefoną „Nokia 6303i“, 500 Lt vertės, žinodamas, kad grandinėlė nėra auksinė, apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą nukentėjusiajai D. Z. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, 500 Lt vertės.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 16.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), parduodamas nukentėjusiajam V. K. už 250 litų auksinę grandinėlę, pakabutį ir apyrankę, žinodamas, kad grandinėlė, pakabutis bei apyrankė nėra auksiniai, apgaulės būdu savo naudai pasikėsino užvaldyti nukentėjusiojo V. K. pinigus – 250 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Be to, G. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 19 d. apie 15.45 val., Šiauliuose, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, siūlydamas pirkti nukentėjusiajam J. J. už 700 litų auksinę grandinėlę ir pakabutį, žinodamas, kad grandinėlė, pakabutis nėra auksiniai, apgaulės būdu savo naudai pasikėsino užvaldyti nukentėjusiojo J. J. pinigus – 700 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis J. J. suprato, kad gali būti apgautas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo akivaizdu, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamas veikas G. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas vieną kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (1 t. 35-38 b. l., 2 t. 76-79, 81-84 b. l., 3 t. 107-110 b. l.), todėl yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. P. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 47-48 b. l., 2 t. 87-96 b. l., 3 t. 119-130 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 86 b. l.), nedirba ir nėra užsiregistravęs darbo biržoje (1 t. 54, 55 b. l., 2 t. 101, 102 b. l., 3 t. 135-136 b. l.). Kadangi G. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. P. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmes, o už nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės negu šių straipsnių sankcijose numatyti minėtų bausmių vidurkiai, taigi, jos nėra aiškiai per griežtos. Už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Tai, kad G. P. reiškia norą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, taip pat nėra pagrindas dar labiau švelninti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. apeliacinį skundą.