Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-140-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
AN2-140-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05002-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-140-988/2020Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05002-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-817/2020, kuria netenkintas A. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. P. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 60,00 Eur baudos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais A. P. pažeidė KET 8 punktą, 3 priedo 1.4 papunktį. A. P. paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda (b. l. 13).

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės atsakingos institucijos pareigūnams teismui pateikti dokumentaciją, ar teisėtas kelio ženklinimas (duomenys neskelbtini), ir minėto kelio ženklinimo darbų atlikimo datą 2018, 2019 metais, garantinį laikotarpį, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus atlikti kelio ženklinimo darbus (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–6).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-817/2020 netenkintas pareiškėjo A. P. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje teismas nurodė, kad iš byloje pateikto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vyresniojo kontrolieriaus–kasininko V. M. P. Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančių nuotraukų (ypač iš b. l. 19 esančios nuotraukos), liudytojo V. M. parodymų teisme nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d., 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), automobilis VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.

3.2. Apylinkės teismas taip pat pastebėjo, kad prie Pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtose pirmojoje ir trečiojoje nuotraukose yra matyti, jog iš tiesų, kaip nurodė pareiškėjas, geltona linija yra šiek tiek apsitrynusi, tačiau iš pirmosios prie minėto pranešimo pridėtos nuotraukos (b. l 18–19) akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjo paliktas automobilis stovi ant ir prie geltonos ištisinės linijos. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir pažeidimą užfiksavęs liudytojas V. M..

3.3. Teismo vertinimu, A. P. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, vairuodamas automobilį VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.

3.4. Taip pat teismas sprendė, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis automobilį pastatė tarp kitų automobilių, automobilį paliko trumpam laiko tarpui, automobilis eismui netrukdė, neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padaryto konstatuoto KET pažeidimo.

3.5. Skundžiamoje nutartyje teismas darė išvadą, jog skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl A. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

3.6. Žemesnysis teismas pažymėjo, jog teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina konkretaus institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus atlikti kelio ženklinimo darbus (duomenys neskelbtini), teisme nenagrinėtinas. Tačiau bylos nagrinėjime teisme metu dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo teiginys dėl nepakankamai ryškaus kelio ženklinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra žinomas (b. l. 67–69).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) nutraukti, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atsakingos institucijos pareigūnams Vilniaus apygardos teismui pateikti dokumentaciją, ar teisėtas kelio ženklinimas (duomenys neskelbtini), ir minėto kelio ženklinimo darbų atlikimo datą 2018, 2019 metais, garantinį laikotarpį, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus atlikti kelio ženklinimo darbus (duomenys neskelbtini).

4.1. Apelianto A. P. teigimu, jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 13 val. 54 min., atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo tarpą tarp automobilių ir pastatė savo automobilį tarp jų. Priekyje ir gale stovėjo automobiliai. Kelio ženklų, draudžiančių stovėti ar sustoti, nebuvo. Kelio ženklinimo, draudžiančio stovėti ar sustoti, nebuvo. A. P. automobilis eismui netrukdė, todėl A. P. įsitikino, kad nieko nepažeidė. Be to, jis žino, kad pagal KET statyti automobilį šalia geltonos ištisinės linijos draudžiama. A. P. išsikrovė daiktus, kuriuos nunešė į netoliese esantį butą. Užtrukęs kelias minutes, apie 13 val. 59 min., grįžo prie automobilio ir šalia jo pastebėjo vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai liudytojas, kuris ir nustatė neva geltonos linijos pažeidimą, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas V. M..

4.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog tariamos geltonos linijos dienos metu neįmanoma pastebėti.

4.3. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad toje vietoje nuolat stovi automobiliai ir nuo ten susikaupusio purvo šlapios asfalto dangos spalvos tampa dar mažiau pastebimos, todėl toks stovėjimo vietos žymėjimas neatitinka jokių taisyklių ar reikalavimų ir negali būti laikomas horizontaliuoju kelių ženklinimu.

4.4. A. P. teigimu, tai galėjo būti balta ištisinė arba brūkšninė linija, apsinešusi žiedadulkėmis, kuri nedraudžia stovėti, arba geltona brūkšninė linija, kuri nedraudžia pagal KET sustoti išsikrauti ar pasikrauti. Ženklinimas neturi kelti klausimų, spėliojimų ar interpretavimų.

4.5. Apeliantas nurodė, jog šiuo atveju įvertintina ir tai, kad, kaip rodo bylos duomenys, jo veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

4.6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismui nebuvo pateikta schema, kur tiksliai geltona linija turi būti pažymėta, ant šaligatvio borto ar važiuojamojoje dalyje, šalia šaligatvio borto ar bortas turi būti nudažytas geltonai, taip pat nepateikta dokumentacija, kada buvo atlikti ženklinimo darbai 2018, 2019 metais.

4.7. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-389 „Dėl kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklių ĮT ŽM 12 patvirtinimo“.

4.8. A. P. nurodo, kad apylinkės teismas nustatė, jog yra geltonos linijos fragmentai, o toks stovėjimo vietos žymėjimas neatitinka jokių taisyklių ar reikalavimų ir negali būti laikomas horizontaliuoju kelių ženklinimu. Be to, teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad geltona linija yra pasitrynusi.

4.9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog, atsižvelgiant į liudytojo V. M. parodymus matyti, kad jam nesuteikta speciali teisė ar įgaliojimai fiksuoti pažeidimus ar bent jo manymu pažeidimus, jis nebaigęs jokių kursų, neturi specialių žinių, turi tik vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas yra suinteresuotas, šališkas fiksuoti, fotografuoti net ir abejotinus, neakivaizdžius, tariamus, ginčytinus, tik jo manymu, pažeidimus, kadangi už bet kokį užfiksavimą gauna atlygį. Be to, V. M. pranešė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, jog linija (duomenys neskelbtini), yra nusitrynusi, tačiau vis tiek fiksavo abejotiną, neakivaizdų pažeidimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių priemonių nesiėmė, ženklinimas neatnaujintas (b. l. 75–78).

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad žemesnysis teismas vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtą ir teisingą nutartį.

5.2. Institucijos nuomone, A. P. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, kad A. P. to nepadarė. Vairuodamas automobilį VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.

5.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą vertinama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis automobilį pastatė tarp kitų automobilių, automobilį paliko tik trumpam laiko tarpui, automobilis eismui netrukdė, neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padaryto konstatuoto KET pažeidimo.

5.4. Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, įrodymai įvertinti tinkamai. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. P. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliaciniame skunde prašoma į teismo posėdį iškviesti ir liudytoju apklausti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotoją V. M., todėl apygardos teismas sprendžia, kad A. P. prašo nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą, ginčydamas savo kaltę, kartu nepateikė naujų duomenų apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes ar naujų įrodymų, kurie esmingai lemtų apeliacinės instancijos teismo tikrinamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos institucijos, priėmusios nutarimą ir paskyrusios administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde nenurodoma, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus, apelianto nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Apeliantas prašyme nenurodo, kokias apeliacinio skundo nagrinėjimui svarbias aplinkybes patvirtinti ar paneigti galės V. M.. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka kaip nepagrįstą, nes tai niekaip nelems reikšmingų duomenų analizės ir vertinimo.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir A. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

8. Institucijos nutarimu A. P. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 2 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 8 punkto, 3 priedo 1.4 papunkčio pažeidimus, tai yra sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklinimo reikalavimų (b. l. 13).

9. Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

10. KET 3 priedo 1.4 papunktyje numatyta, jog geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.

11. Šiame kontekste atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 „Dėl Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintas Kelių horizontaliojo ženklinimo taisykles (toliau – ir Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės), kurių 18 punkte yra numatyta, kad geltona siaura ištisinė linija 1.4 naudojama: 1) Vietų, kur uždrausta sustoti (stovėti) žymėjimas. Dažoma palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje; 2) Eismo juostų žymėjimas darbų vietoje. Šių taisyklių 105 punkte pažymėta, kad draudimą sustoti žymi geltona ištisinė linija 1.4 ir geltona linija pažymėtas zigzagas 1.27. Draudimą stovėti žymi geltona brūkšninė linija 1.9. Linijos naudojamos atskirai arba kartu su kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Ženklinama palei važiuojamosios dalies kraštą (linijos 1.4, 1.9, 1.27) arba ant bortelio (linijos 1.4, 1.9). Taisyklių 162 punkte patikslinama, kad vietoms, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti, ženklinti naudojama geltona ištisinė linija 1.4 ir geltona linija pažymėtas zigzagas 1.27. Vietoms, kuriose draudžiama stovėti, ženklinti naudojama geltona brūkšninė linija 1.9. Linijos 1.4 ir 1.9 ženklinamos palei važiuojamosios dalies kraštą arba bortelio viršuje. Ženklinant palei važiuojamosios dalies kraštą, linija ženklinama 0,10 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Jei linija brėžiama kartu su važiuojamosios dalies kraštą žyminčia linija 1.1, ji ženklinama greta šios linijos (0,05–0,10 m atstumu nuo jos) iš priešingos važiuojamajai daliai pusės.

12. Nutarime konstatuojama, kad A. P. vairuodamas transporto priemonę VOKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje.

13. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ginčo nutarimą priėmusi pareigūnė atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl A. P. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog A. P. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis nevykdė pareigos įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti, vairuodamas minėtą automobilį sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos galiojimo zonoje (b. l. 69).

14. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad 2019 m. gegužės 16 d. viešajame kelyje adresu (duomenys neskelbtini), esantys geltonos linijos fragmentai nežymėjo vietos, kur uždrausta sustoti (stovėti), kadangi toks kelio ženklinimas neatitiko jokių taisyklių ar reikalavimų ir negali būti laikomas horizontaliuoju kelių ženklinimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka. Daroma priešinga išvada – A. P. vairuojama transporto priemonė sustojo ir stovėjo horizontalios kelių ženklinimo geltonos ištisinės linijos, pažymėtos važiuojamosios dalies krašte, galiojimo zonoje.

16. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklių ĮT ŽM 12 patvirtinimo“ patvirtintų Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklių (toliau – Kelių ženklinimo medžiagų naudojimo ir ženklinimo įrengimo taisyklės) 18.1 papunktyje nurodyta, kad siekiant išvengti eismo trikdžių, ženklinimas turi būti lengvai pastebimas dienos metu ir esant įvairioms apšvietimo bei oro sąlygoms, taip pat II tipo ženklinimas – nakties metu ir esant drėgnam paviršiui (matomumas dieną ir naktį). Pagal šių taisyklių 19 punktą reikalavimai nuo 18.1 iki 18.6 papunkčio galioja per visą laikotarpį nuo ženklinimo priėmimo iki garantinio termino pabaigos. Garantinio periodo metu kelių ženklinimas turi atitikti naudotam ženklinimui keliamus reikalavimus, išskyrus laikotarpį, kai po ženklinimo darbų atlikimo jis yra laikomas naujai atliktu ženklinimu. Toliau šios taisyklės numato reikalavimus horizontaliam kelių ženklinimui. Pavyzdžiui, taisyklių 27 punkte nurodomi skirtingi mažiausi skaisčio koeficientai, taikomi naujai atliktam ženklinimui ir naudotam ženklinimui. Tuo atveju, jeigu buvo atliktas neįgilintas ženklinimas, taisyklių 35 punktas numato, kad pasibaigus garantiniam terminui nenusidėvėjusio ženklinimo ženklų paviršiaus dalis procentais turi būti lygi norminiam ženklinimo ženklų paviršiui arba sudaryti daugiau kaip 90 proc. Įgilintojo ženklinimo atveju pasibaigus garantiniam terminui pastebimų defektų ploto dalis procentais neturi viršyti 10 proc. (taisyklių 36 punktas). Ženklinimas, per kurį retai važiuojama, nusidėvi nedaug, todėl dažniausiai jį reikia atnaujinti tik dėl senėjimo arba dėl didelio užterštumo (taisyklių 54 punktas). Dažnai užvažiuojamam ženklinimui reikia numatyti ženklinimo sistemą dažais pagal P 5 eismo klasę arba medžiagų rūšis ženklinimo sistemai pagal P 6 eismo klasę, esant tam tikroms šiose taisyklės numatytoms sąlygoms (57 punktas). Pažymima, kad taisyklių 156 punkte numatyti įvairūs minimalūs horizontalaus ženklinimo garantiniai terminai priklausomai nuo šio ženklinimo būdo. Pagal 157 punktą garantinis terminas netaikomas pradiniam ženklinimui.

17. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pirmiausia svarbu nustatyti, ar 2019 m. gegužės 16 d. viešajame kelyje adresu (duomenys neskelbtini), buvo geltona ištisinė linija, reiškianti KET 3 priedo 1.4 papunktyje numatytą draudimą sustoti (stovėti).

18. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ inžinieriaus V. V. el. laiške nurodoma, kad, nors ištisinė geltona linija buvo paženklinta seniai, tačiau buvo atnaujinta (b. l. 31). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus Saugaus eismo poskyrio vyr. specialistės V. B. el. laiške nurodoma, kad ši linija atnaujinama kasmet. Šiuo metu yra praėjęs dokumentų saugojimo terminas, todėl ženklinimo schema nėra išlikusi (b. l. 33). Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių išreikalauti kelio, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimo schemą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus (b. l. 54), tačiau minėta institucija atsakė analogiškai, jog horizontalaus ženklinimo schemos nėra išlikusios, linija atnaujinama kasmet, taip pat pažymėjo, kad linija 1.4 pažymėta teisėtai pagal taisykles (b. l. 59).

19. Vis dėlto byloje nesant kelio, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimo schemos atsižvelgiama ir į kitus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes. Taip pat pažymima, kad duomenų apie tai, kada buvo atnaujintas ženklinimas 2018, 2019 metais, be to, duomenų apie garantijos kelio ženklinimui terminą nebuvimas nepaneigia, kad nėra galimybės kitais būdais nustatyti, ar ginčo vietoje buvo pažymėta ištisinė geltona linija, kuri galėjo būti pastebima, tuo labiau, kad, kaip nurodyta, ji atnaujinama kasmet. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

20. Kaip ir teisingai pastebėjo apylinkės teismas, iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 19) aiškiai matyti, kad A. P. automobilis stovi ant ir prie apsitrynusios geltonosios ištisinės juostos. Taip pat ir iš kitos spalvotos fotonuotraukos matyti geltonos ištisinės linijos fragmentai (b. l. 6). Liudytojas V. M. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad automobilis stovėjo prie geltonos ištisinės linijos, ji gerai matėsi (b. l. 63). Atkreipiamas dėmesys į byloje esančias 2019 m. gruodžio mėn. darytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad praėjus ir daugiau nei pusmečiui vis dar matyti pakankamai vientisos ir ilgos geltonos ištisinės linijos fragmentai (b. l. 60), todėl jie tuo labiau turėjo būti matomi 2019 m. gegužės mėn. Vien aplinkybė, jog pateiktame atsakyme į apylinkės teismo prašymą nėra nurodyta konkreti horizontalaus ženklinimo data, nesuponuoja pagrindo spręsti apie oficialios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus pateiktų duomenų neteisingumą, tai yra apie patį linijos nubraižymo fakto teisėtumą.

21. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog šis ženklinimas būtų panaikintas, todėl net ir nevisai vientisa geltona ištisinė linija nereiškia, kad ji nesukėlė A. P. KET 3 priedo 1.4 papunktyje numatyto draudimo sustoti (stovėti).

22. Atmetamas kaip nepagrįstas A. P. argumentas, kad ši juosta galėjo būti balta ištisinė arba brūkšninė linija, apsinešusi žiedadulkėmis, kuri nedraudžia stovėti, kadangi iš fotonuotraukos aiškiai matyti tik ilga geltona juosta, jokių medžių šalia nematyti.

23. Be to, atsižvelgiant į tai, kad geltoną ištisinę liniją buvo pasirinkta nubrėžti kelio važiuojamojoje dalyje, nubrėžta linija sukėlė eismo dalyviams teisinę pareigą šalia jos nesustoti ir (ar) nestovėti), neturi reikšmės apelianto argumentas, kad apylinkės teismui nebuvo pateikta schema, kur tiksliai geltona linija turi būti pažymėta, ant šaligatvio borto ar važiuojamojoje dalyje, šalia šaligatvio borto ar bortas turi būti nudažytas geltonai.

24. A. P. ginčijant subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės požymį – tyčią, taip pat svarbu nustatyti ir, ar geltona ištisinė linija A. P. galėjo būti lengvai pastebima.

25. Pažymima, kad pažeidimas užfiksuotas pavasarį, dienos metu, tai yra 2019 m. gegužės 16 d., 13 val. 55 min., todėl oro sąlygos neturėjo sukliudyti jam pastebėti šią liniją.

26. Atkreipiamas dėmesys į vietą, kurioje sustojo ir stovėjo A. P. vairuojamas automobilis – tai įvažiavimas (įsukimas) į sankryžą (b. l. 18–21, 59), kur KET 150.8 papunktis draudžia sustoti ir stovėti, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Šiame kontekste pažymima, kad Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 101 punkte numatyta, jog draudimo sustoti ir stovėti ženklinimas pažymi, prailgina arba sutrumpina Kelių eismo taisyklėse [10.1] nustatytus sustojimo ir stovėjimo apribojimus: prieš ir už sankryžų, kur turi būti draudžiamas stovėjimas daugiau nei 5,00 m atstumu (101.1 papunktis); prieš ir už sankryžų, kur dėl eismo saugumo draudimas sustoti turi būti aiškiai pastebimas (101.2 papunktis). Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 102 punkte numatyta, kad draudimo sustoti ir stovėti ženklinimo neturėtų būti tokiose vietose, kuriose šis draudimas ir be ženklinimo yra aiškiai suprantamas. N. J. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad toje vietoje automobilio parkavimas negalimas, nes riboja matomumą. Taigi A. P. žinodamas KET 3 priedo 1.4 papunkčio reikalavimą (b. l. 52) galėjo ir turėjo numatyti, kad tokioje vietoje gali būti nubrėžta geltona ištisinė linija, bei tuo įsitikinti.

27. Taip pat svarbu pažymėti, kad apylinkės teismo posėdyje A. P. prisipažino, kad jis išlipdamas iš automobilio matė, jog yra geltonos linijos fragmentai ir jis negalėjo nustatyti, ar tai yra ištisinė linija, ar punktyrinė (b. l. 52). KET 3 priedo 1.9 papunktyje nurodoma, kad geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. A. P. galėjo ir turėjo kilti įtarimas, kodėl ginčo linija yra pakankamai vientisa ir ilga. Pažymima, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Beje, dauguma KET pažeidimų vairuotojai padaro veikdami būtent neatsargia kaltės forma (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-204-361/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus atlikti kelio ženklinimo darbus (duomenys neskelbtini), kadangi pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį šioje administracinėje byloje sprendžiamas skundžiamos nutarties, kuria paliktas nepakeistas institucijos priimtas nutarimas, teisėtumas ir pagrįstumas, o klausimas dėl kelio ženklinimo darbų atlikimo turi būti sprendžiamas kita teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati A. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad A. P. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Paskirtos baudos dydis yra ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos vidurkis. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo dalyvių saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. A. P. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-23-817/2020 palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Darius Pranka