Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1469-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
1S-1469-582/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1469-582/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-05-26 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2005-12-29 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006-05-29, bausmės pabaiga 2018-05-21.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2–ame sektoriuje 2015-05-26 priimtu nutarimu Nr. 93-413 nutarta nuteistajam M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam neatlikus 3 metų (Komisijos posėdžio dieną – 2015-05-21) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutarties argumentas dėl nusikaltimo sunkumo nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi minėta aplinkybė jau buvo įvertinta priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Pagal visuotinius teisės principus joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką. Šiuo atveju, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbios tos aplinkybės, kurios charakterizuoja nuteistąjį šiandien, ir sąlygos, kuriomis jis galėtų socializuotis laisvėje ir pan. Teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į jam už tris nešiurkščius pažeidimus paskirtas drausminės nuobaudas, kurios šiuo metu nebegalioja, ir nepakankamai įvertino Komisijos pateiktus argumentus, teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes bei reikšmingus oficialius duomenis, nurodytus socialinio tyrimo išvadoje, psichologinės tarnybos išvadoje, pažymoje dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones ir pažymoje dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų. Šie duomenys patvirtina, kad šiuo metu M. K. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį buvo 24 kartus skatintas, pataisos namuose dirba, sportuoja, skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę geri, bausmės atlikimo metu nuolat yra lankomas, artimieji atvyksta į pasimatymus, bendrauja laiškais, skambučiais, padeda finansiškai. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir adekvačiai suvokia nusikaltimo padarinius, iš esmės suvokia savo padarytą gyvenimo klaidą, renkasi tik visai visuomenei priimtinas vertybes bei nuostatas, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti. Nuteistasis taip pat atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką, kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų nesilaiko ir jas vertina kritiškai, savo tikslus suvokia pragmatiškai, turi realiame gyvenime įgyvendinamus ilgalaikius tikslus. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino nuteistojo šeiminės padėties, taip pat jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo M. K..

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo paskatintas, leidžia teismui spręsti tik apie tai, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, M. K. bausmės atlikimo metu buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą už šiurkštų pažeidimą (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą) jam paskirta drausminė nuobauda panaikinta tik 2015-02-02. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikaltimas, už kurį M. K. atlieka bausmę, padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio.

Priešingai nei teigia nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino, kad nuteistasis M. K. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės, nuteistojo vaidmuo darant nusikaltimą, taip pat jo nenuoseklus elgesys bausmės atlikimo metu, neleidžia teismui daryti išvados, jog M. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas. Pažymėtina, kad teismas nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą skiria tokią bausmę, kuri, teismo nuomone, yra būtina bausmės tikslams užtikrinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimas, tai yra lygtinio paleidimo taikymas, galimas tik neabejotinai įsitikinus, kad bausmės tikslai, net ir neatlikus visos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jau yra pasiekti ir paleidus nuteistąjį lygtinai nebus pažeistas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principas praktiškai įgyvendinamas ne teismo nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, o tuomet, kai nuteistas asmuo atlieka tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas