- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-291-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00198-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. N. (toliau – A. N.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties jos administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. N. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės L. B. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta administracine nuobauda – 450 Eur bauda už padarytus administracinis nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad (duomenys neskelbtini) d. jai buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 8, kuriame ji įpareigota įsirengti srutų kauptuvą, kuris būtų tokios talpos, kad tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančios srutos ir užtikrinti, kad srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - iki (duomenys neskelbtini) d. A. N. neįvykdė pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimų, tai yra, iki nustatyto termino neįrengė srutų kauptuvo, kuris būtų tokios talpos, kad tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarančios srutos ir neužtikrino, kad srutos būtų kaupiamos ir (ar) laikomos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos. Tuo A. N. pažeidė aplinkosauginius reikalavimus, tai yra, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D- 1367/3D-342, 6 ir 11 punktus.
2. Nesutikdama su tokiu Institucijos nutarimu A. N. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos nutarimą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su tokia Marijampolės apylinkės teismo nutartimi A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad Institucijos visi nurodymai buvo abstraktūs, bendro pobūdžio, nes nenurodyta kokios talpos reikalinga įrengti srutų kauptuvą. Teismas padarė išvadą, kad kokios talpos srutų kauptuvas reikalingas yra ūkininko, o ne aplinkos apsaugos pareigūno pareiga. Skundo autorės nuomone, pagal esamą faktinį srutų kiekį ji įrengė pakankamos talpos srutų kauptuvą, kadangi kokios talpos srutų kauptuvas yra reikalingas nurodyme nėra parašyta ir nėra parašyta jokiuose teisės aktuose. Taip abstrakčiai vertinant, kokio dydžio srutų kauptuvą beįrengtų, aplinkos apsaugos pareigūnas turi galimybę konstatuoti, kad jis yra per mažas, ir įvykdyti tokio nekonkretaus nurodymo nėra galimybės.
3.2. Skunde pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismas nustatė, jog tvartas, kuriame laikomi gyvuliai yra A. N. ir jos sutuoktinio S. N. nuosavybė, tačiau padarė įrodymais neteisingą išvadą, kad tvarte laikomi gyvuliai priklauso pareiškėjai ir jos šeimos nariams. A. N. šeimos narys yra jos sutuoktinis, o likusieji gyvuliai yra atskirai šeimą sudarančių asmenų, už kurių veiksmus ji neturi pagrindo atsakyti. Jokiuose teisės aktuose nėra konstatuota, kad už srutas atsako tvarto savininkas. Be to, skundo autorė pažymi, kad nors ji fermoje laiko tik 15,712 sutartinių galvijų vienetų (arkliai laikomi kitame tvarte), tačiau Institucija reikalauja, kad iš ji užtikrintų tinkamą srutų kaupimą 100 sutartinių gyvulių vienetų.
3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ji vykdydama nurodymus, uždengė srutų kanalą, sutvarkė aplinką, tai yra, dar (duomenys neskelbtini) metų rudenį, pagal aplinkos apsaugos pareigūnų nurodymus, išbetonavau aikštelę kur laikoma priekaba su mėšlu ir srutų rezervuarai, todėl srutos į aplinką niekaip negali patekti. Šalia esančio įrengto srutų surinkimo šulinio, srutų surinkimui A. N. pastatė dar 15 m³ talpos metalinį kilnojamąjį rezervuarą, į kurį perpumpuojamos srutos, prisipildžius anksčiau įrengtam rezervuarui. (duomenys neskelbtini) d. su ūkininku V. S. A. N. sudarė skysto mėšlo 800 m³ rezervuaro panaudos sutartį, į kur jeigu prireiktų bus galima išvežti saugoti srutas Skundo autorės nuomone, srutos aplinkos neteršia. Nors pagal galimybes, A. N. įvykdė Institucijos nurodymus, tačiau mano, kad ji patraukta administracinėn atsakomybėn nenustačius būtinus objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymius.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovė atsiliepimu į A. N. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad nors A. N. teigia, kad iki bylos nagrinėjimo, tai yra, iki (duomenys neskelbtini) d. sudarė panaudos sutartį su ūkininku V. S. dėl srutų sandėliavimo jam priklausančiame skystojo mėšlo rezervuare. Tačiau šią sutartį A. N. atstovė pateikė tik teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) d., o Institucija iki (duomenys neskelbtini) d., tai yra, iki bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka dienos, iš apeliantės ar jos atstovės jokios sutarties nebuvo gavusi, apie jos buvimą (sudarymą) nebuvo gauta jokios informacijos - nei žodinės, nei raštiškos. Institucija pažymi, jog skundžiamu nutarimu administracinė atsakomybė buvo taikoma už pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 8, duoto (duomenys neskelbtini) d., neįvykdymą iki nustatyto termino, tai yra, iki (duomenys neskelbtini) d. Kadangi A. N. galimai įvykdė reikalavimus po to, kai (duomenys neskelbtini) d. gavo naują (paskutinįjį) pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 3, kurio įvykdymo terminas nustatytas iki (duomenys neskelbtini) d., tai ir traktuotina kaip pastarojo - pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 3 - įvykdymas, o ne atgaline data privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymas, kurio įvykdymo terminas pasibaigęs ir už jo reikalavimų neįvykdymą taikoma administracinė atsakomybė. Be to, A. N. jau anksčiau buvo taikyta administracinė atsakomybė ir tai tik patvirtina, kad pažeidimai nuolat sistemiškai kartojosi ir teisėti pareigūnų reikalavimai buvo nevykdomi.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos pareigūnai patikrinimo metu konstatavo, o A. N. patvirtino žodžiu ir tai įrašyta patikrinimo akte, kurį ji pasirašė, neteikdama jokių pastabų ar skundų, jog tvarte yra laikoma apie 100 sąlyginių gyvulių, tai yra, daugiau nei 10 sąlyginių gyvulių. Aprašo 3 punkte yra pasakyta, kad 7-15 punktų nuostatos netaikomos asmenims, vienoje vietoje laikantiems mažiau kaip 10 sąlyginių gyvulių. Taigi, ar tvarte laikoma 100, ar 50, ar 20 sąlyginių gyvulių aprašo reikalavimai galioja tie patys, o konkrečiu atveju - jie galioja ir A. N. tvarte laikomiems gyvuliams.
4.3. Institucija pažymi, kad pareigūnai vizualiai įvertino srutų kauptuvą Aprašo reikalavimų kontekste ir nustatė, kad srutų kauptuvas yra akivaizdžiai per mažas (apie 2 m³), kad patikrinimo metu buvo perpildytas ir srutos ištekėjusios į aplinką, tai užfiksavo patikrinimo akte ir fotonuotraukose, todėl remtis dar kokiais nors rašytiniais įrodymais nėra jokio pagrindo, nes tai akivaizdžiai ir pakankamai įrodyta.
4.4. Atsiliepime nurodoma, kad nors A. N. teigia, kad Institucijos nutarimas buvo abstraktus ir nenurodyti jokie konkretūs reikalavimai, tačiau Institucijos pareigūnų privalomas nurodymas buvo surašytas tinkamai, kompetentingai ir atitinka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio keliamus reikalavimus, o įvertinti, kokios talpos srutų kauptuvą ūkyje reikia įrengti, jį suprojektuoti ir pastatyti yra ne aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų, o paties ūkininko pareiga. Kita vertus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio numato privalomojo nurodymo apskundimą. Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas, o 2 dalyje sakoma, kad privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Apeliantė šia teise niekuomet nepasinaudojo ir privalomųjų nurodymų neskundė.
4.5. Atsiliepime akcentuojama, kad nors A. N. teigia, kad, vykdydama nurodymus, uždengė srutų kanalą, sutvarkė aplinką, šalia esančio įrengto srutų surinkimo šulinio, srutų surinkimui pastatė dar 15 m³ talpos metalinį kilnojamąjį rezervuarą, į kurį perpumpuojamos srutos, prisipildžius anksčiau įrengtam rezervuarui. Pasak jos srutų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau toliau įvardija tik tuos, dėl kurių galimai srutų kiekis mažėja - tai naudojamas kraikas ir jo kiekis. Teigia, kad tvartą gausiai kreikia kraiku, todėl srutų susidaro mažiau ir esamų talpų dabar pakanka. Tačiau reikia nepamiršti, kad į srutų rezervuarą turi patekti ne tik tvarte susidariusios srutos, bet, kaip anksčiau minėta, ir srutos nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių. Apeliantė tirštąjį mėšlą iki išvežimo į lauko rietuvę kaupia po atviru dangumi stovinčioje atviroje, nesandarioje priekaboje. Užėjus lietui nuo mėšlo nuteka papildomas kiekis srutomis užteršto lietaus vandens, kuris taip pat patenka į srutų rezervuarą. Tokie veiksmai neatitinka Aprašo 10 punkte nustatytų reikalavimų.
4.6. Be to, Institucija pažymi, kad VĮ Registrų centras duomenimis, tvarto, kuriame laikomi gyvuliai, savininkai yra S. N. ir A. N. - tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiame tvarte laikomi gyvuliai priklauso A. N. ir jos šeimos nariams - sūnui ir jo gyvenimo draugei. Apie tai apeliantė pareigūnams žodžiu yra pati patvirtinusi. Visi gyvuliai laikomi viename tvarte bendrai - bendrai prižiūrimi, į bendrą priekabą, o ne į atskiras, kraunamas visų tvarte laikomų gyvulių mėšlas, į tą patį rezervuarą, o ne į atskirus, suteka visų gyvulių srutos. Visi požymiai rodo, jog tai yra bendrai vedamas šeimos narių ūkis, o apeliantės gyvuliai nėra jokiu įmanomu būdu atskirti nuo kitiems priklausančių gyvulių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. N.
apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas, ginčijamas pažeidėjos veiksmų pagal ANK 260 straipsnio 4 dalį ir 317 straipsnio 2 dalį vertinimas, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad A. N. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 260 straipsnio 4 dalyje ir 317 straipsnio 2 dalį, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. N. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 260 straipsnį kyla už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.
9. Administracinė atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties akto 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugo įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, <...>. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jame nurodytų reikalavimų neįvykdymą laiku, tai yra analizuojamam nusižengimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog per nustatytą terminą neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).
10. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. Aplinkos apsaugos specialistai, gavę pranešimą (skundą) apie A. N. ūkyje netinkamai laikomą mėšlą ir srutas, atliko ūkio neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu, pranešime išdėstyta informacija pasitvirtino - ūkyje nustatyti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimai. Dėl nustatytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) d. A. N. buvo surašytas nutarimas pagal ANK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas bei duotas privalomasis nurodymas, įpareigojant įsirengti reikalavimus atitinkantį srutų kauptuvą. Nurodymas neįvykdytas iki (duomenys neskelbtini) d., todėl duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 8, kuriuo pareiškėja įpareigota įsirengti reikalavimus atitinkantį srutų kauptuvą ir srutas kaupti išvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos grėsmės. Pareigūnas, davęs privalomąjį nurodymą, suderinęs jį su savo tiesioginiu vadovu, nustatė ilgesnį nei 2 mėnesių įvykdymo terminą - iki (duomenys neskelbtini) d., kad būtų pakankamai laiko įvykdyti reikalavimus. (duomenys neskelbtini) d., pasibaigus pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymo terminui ir negavus iš A. N. pranešimą apie įvykdymą, atliktas neplaninis jos ūkio patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar įvykdyti pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimai. Patikrinimo akte nustatyta, kad pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. 8 neįvykdytas, tuo pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai. Prie patikrinimo akto pridėtose fotografijose aiškiai matyti, kad neįrengtas joks papildomas srutų kaupimui skirtas rezervuaras, o esamam (apie 2 m³ talpos) rezervuarui persipildžius, srutos, tam tikslui specialiai grunte iškastu grioviu nuvedamos į seną nenaudojamą mėšlidę ir dalis jų neabejotinai susigeria į gruntą.
11. Apeliaciniame skunde A. N. nurodo, kad Institucijos pareigūnų nurodymai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, kadangi nenurodyta kokios talpos reikia įrengti srutų kauptuvą, o ji įsitikinusi, kad pagal esamą faktinį srutų kiekį įrengė pakankamos talpos srutų kauptuvą. Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai yra nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Iš minėto straipsnio matyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta; kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti; privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad privalomajame nurodyme Nr. 8 yra nurodyti visi aukščiau minėti jam keliami reikalavimai. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, privalomasis nurodymas pareigūnų surašytas tinkamai, kompetentingai ir atitinka visus reikalavimus keliamus privalomajam nurodymui. Taigi, įvertinti kokios talpos srutų kauptuvas yra reikalingas yra ūkininko pareiga, o ne aplinkos apsaugos pareigūno pareiga.
12. A. N. yra įsitikinusi, kad pagal esamą padėtį ji įrengė pakankamos talpos srutų kauptuvą. Aukštesnės instancijos teismas pritaria Marijampolės apylinkės teismo padarytai išvadai, jog tai yra A. N. subjektyvus situacijos vertinimas, grindžiamas taip pat jos nuomone įvairiais veiksniais, kurie gali lemti skirtingą srutų susidarymo kiekį. Iš liudytojo G. T. paaiškinimų teisme, pateiktų fotonuotraukų, akivaizdu, kad srutų kauptuvo talpa nepakankama, kadangi patikrinimo metu aplinka buvo užteršta srutomis. Kas patvirtina, jog įrengtas srutų kauptuvas (apie 2 m³) yra akivaizdžiai per mažas, net jei jo talpa būtų skaičiuojama ir tik pagal A. N. priklausančių 15,712 sutartinių gyvulių vienetų skaičių. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, tvarto, kuriame laikomi gyvuliai, savininkai yra S. N. ir A. N. - tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tvarte laikomi gyvuliai priklauso pareiškėjai ir jos šeimos nariams, apie ką ji pati patikrinimą atlikusiems pareigūnams žodžiu yra patvirtinusi. Gyvuliai laikomi viename tvarte bendrai, bendrai prižiūrimi, į bendrą priekabą kraunamas visų tvarte laikomu gyvulių mėšlas, į tą patį rezervuarą teka visų gyvulių srutos. Tai yra bendrai vedamas šeimos ūkis, todėl nurodymas duotas A. N. pagrįstai ir jis yra pakankamai konkretus ir aiškus.
13. Nors A. N. šiuo metu teigia, kad yra įvykdžiusi visus privalomojo nurodymo Nr. 8 reikalavimus, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad tai neturi reikšmės vertinant, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje yra vertinami A. N. veiksmai (šiuo atveju neveikimas) iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. A. N. nurodyti veiksmai turi būti įvertinti atliekant (duomenys neskelbtini) d. duoto pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 3, patikrinimą, kurio įvykdymo terminas numatytas iki (duomenys neskelbtini) d. Kadangi A. N. galimai įvykdė reikalavimus po to, kai (duomenys neskelbtini) d. gavo naują (paskutinįjį) pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 3, kurio įvykdymo terminas nustatytas iki (duomenys neskelbtini) d., tai ir traktuotina kaip pastarojo - pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 3 - įvykdymas, o ne atgaline data privalomojo nurodymo Nr. 8 įvykdymas, kurio įvykdymo terminas pasibaigęs ir už jo reikalavimų neįvykdymą taikoma administracinė atsakomybė.
14. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad A. N. padarė ANK 260 straipsnio 4 dalyje ir 317 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda A. N. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl A. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gegužės 29 d nutartį palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.