Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Skundžiamas įsakymas) dalį, kurioje į nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) įtrauktas jam, Ž. Š., priklausantis žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Taip pat pareiškėjas prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą, ar:

1. Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija; toliau – Aprašas) 1, 2 ir 4 punktai ta apimtimi, kuria juose numatyta į nenaudojamos žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą įtraukti Ž. Š. priklausantį Žemės sklypą tik dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės) 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimo, t. y. tik dėl to, jog Žemės sklypas nenušienautas, apaugęs piktžolėmis, teritorijoje yra medžio, statybinių atliekų, supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti ir neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas apdegęs, prie pastato sandėliuojami buities rakandai, padangos, metalo, plastiko, betono atliekos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – Žemės mokesčio įstatymas) 6 straipsnio 3 daliai;

2. 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (Tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija) 1 punktas, 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14 ir 25.16 papunkčiai ta apimtimi, kuria juose numatyta, kad Ž. Š. priklausantis Žemės sklypas turi būti nušienautas, neapaugęs piktžolėmis, jame nebūtų medžio ir statybinių atliekų, nebūtų supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai būtų neapleisti ir prižiūrimi, ūkinis pastatas nebūtų apdegęs, jame draudžiama sandėliuoti buities rakandus, padangas, metalo, plastiko, betono atliekas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies, 4.39 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto nuostatas.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad Aprašo 6 punktas numato, jog Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Pareiškėjas įsigijo apleistus statinius ir žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Įsigijęs atitinkamą sklypą, nedelsdamas ėmėsi jo sutvarkymo darbų. Taip pat pradėjo naudotis šiuo Žemės sklypu bei jame esančiais statiniais. Atitinkamame pastate įsikūrė savo biurą, iš kurio vykdė kasdienę veiklą. Tuo pačiu su šeima Žemės sklype leido laisvą laiką.

Registruotu paštu pareiškėjas gavo atsakovės 2022 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 29-2-1410 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“, kuriame nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ nustatė nenaudojamai žemei, įtrauktai į Sąrašą, padidintą žemės mokesčio tarifą – 4 proc. žemės mokestinės vertės (2022 m. galioja 2020 m. patvirtinti žemės mokesčio tarifai ir neapmokestinamasis žemės sklypo dydis). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Aprašo, patvirtinto Tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286, 9 punktą, 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-1453 patvirtino nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, pagal kurį pareiškėjui už nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), už 2022 metus priklauso mokėti žemės mokestį sprendime nustatytu 4 proc. tarifu. Kartu prie rašto pridėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. A1-1453 ir išrašas (1 lapas).

Teigė, jog Žemės sklypas nepagrįstai ir neteisėtai apmokestintas padidintu žemės mokesčio tarifu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą. Taip pat, jei būtų nenaudojama tik dalis sklypo (o šiuo atveju naudojamas visas), tuomet galėtų apmokestinti padidintu mokesčiu tik atitinkamą nenaudojamą žemės sklypo dalį, o ne visą žemės sklypą.

Taigi, atsakovės įsakymas, kuriuo pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas apmokestintas padidintu 4 procentų tarifu dėl, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Seniūnija) nuomone, nepakankamo tvarkingumo, prieštarauja atitinkamoms Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl turėtų būti panaikintas.

Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą vien tik dėl to, jog, atsakovės nuomone, nebuvo tvarkomas taip, kaip to reikalauja Tvarkymo ir švaros taisyklės. Taigi, atitinkamas sklypas įtrauktas į nenaudojamų sklypų sąrašą ne dėl to, kad jis yra nenaudojamas, bet dėl to, kad nėra tvarkomas taip, kaip to reikalauja Tvarkymo ir švaros taisyklės, o tai reiškia, jog toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte numatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Todėl savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose, ypač tokiuose, į kuriuos patekimas be savininko sutikimo reikštų ir privataus gyvenimo pažeidimą. Todėl Tvarkymo ir švaros taisyklės, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, prieštarauja atitinkamiems įstatymams.

Svarbu ir tai, kad atsakovė, rinkdama duomenis apie pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, taip pat pažeidė įstatymus. CK 2.23 straipsnio 2 dalis numato, jog privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į aptvertą privačią teritoriją. Šiuo atveju atsakovės Seniūnijos darbuotojai, rinkdami duomenis apie pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, kuris yra aptvertas iš visų pusių, pažeidė pareiškėjo privatų gyvenimą. Taigi, Seniūnijos surinkti duomenys yra gauti neteisėtai, dėl to negali būti laikomi įrodymais.

Pareiškėjas nesutinka su ta aplinkybe, jog Žemės sklypas išvis nėra tvarkomas. Pažymi, jog Žemės sklypas yra aptvertas aukšta tvora, dėl to pašaliniai asmenys negali matyti, kas yra Žemės sklypo viduje, iš kaimynų nusiskundimų nėra gauta. Tik įsigijęs Žemės sklypą, pareiškėjas ėmėsi tvarkymo darbų, tai gali paliudyti ir kaimynai. Žemės sklypo tvarkymą sudarė trys etapai. Pirmuoju etapu pareiškėjas sutvarkė Žemės sklypą tarp stovėjimo aikštelės ir sandėliukų. Antruoju etapu pareiškėjas sutvarkė sandėliuko turinį ir nugriovė sandėliuką. Paaiškina, jog 2022 m. birželio mėn. gavo iš Seniūnijos laišką dėl nenaudojamo Žemės sklypo, tačiau tuo metu neturėjo laiko į jį įsigilinti, kadangi buvo užsiėmęs kita veikla. Trečiuoju etapu pareiškėjas Žemės sklypą sutvarkė pagal Seniūnijos laiške užfiksuotus pažeidimus. 2022 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė fotonuotraukas Seniūnijai.

Pareiškėjas įsitikinęs, jog jam priklausantis Žemės sklypas nepagrįstai ir neteisėtai apmokestintas padidintu žemės mokesčio tarifu, todėl su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – GK), kuris 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (AG1-227/08-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pažymėjo, kad Aprašo 4 punkte apibrėžtas (patikslintas) kriterijus, pagal kurį žemės sklypai apmokestinami padidintu žemės mokesčiu, ir konkrečiai nurodomas (įvedamas) naujas kriterijus – nepriežiūra (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Aprašu žemės mokesčio tarifas diferencijuojamas pagal įstatyme nenumatytą kriterijų – žemės sklypo priežiūra ar nepriežiūra (nepakankama priežiūra). Tačiau, kaip minėta, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra išvardytas baigtinis kriterijų sąrašas, pagal kurį gali būti diferencijuojamas žemės mokesčio dydis, ir tarp atitinkamų įstatyme įvardytų kriterijų nėra Tarybos patvirtinto naujo kriterijaus – nepriežiūros.

Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodoma, kad jos nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas). Tvarkymo ir švaros taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos.

Taigi, Tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, kurie neturi nieko bendro su Žemės mokesčio įstatyme nustatytu kriterijumi – žemės klypo naudojimu ar nenaudojimu. Todėl Aprašo nuostatos, ypač 4 punkto, kurios leidžia žemės mokesčio apmokestinimo tikslais diferencijuoti žemės sklypus pagal tai, ar žemės sklypas tvarkomas (prižiūrimas) pagal savivaldybės pageidavimus, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Pažymėjo, kad įstatymais, kuriuos plačiau analizavo savo prašyme, neuždrausta privačiame žemės sklype laikyti įvairius daiktus, įskaitant ir tokius, kuriuos Savivaldybė įvardija medžio ir statybinėmis atliekomis, žvyru, buities rakandais, padangomis, ar savo nuožiūra spręsti, kaip ir kada šienauti bei kaip turi būti elgiamasi su nupjauta žole. Savivaldybės reikalavimas pareiškėjui privačios nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą tvarkyti pagal savivaldybės reikalavimus pažeidžia (riboja) pareiškėjo nuosavybės teises atitinkamą Žemės sklypą naudoti savo nuožiūra, o tam nėra jokio įstatyminio pagrindo. Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyti reikalavimai, kuriais reikalaujama tvarkytis pagal savivaldybės reikalavimus pareiškėjui priklausančiame privačiame Žemės sklype (ne viešoje vietoje), nepagrįsti jokiomis įstatymo nuostatomis, todėl yra neteisėti. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašo pradėti norminio akto tyrimą.

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Administracijos filialas Centro seniūnija 2022 m. gegužės 24 d. atliko žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-134 (toliau – Aktas 1). Apžiūros metu padarytos ir fotofiksacijos. Žemės sklypo apžiūros metu Seniūnijos darbuotojai užfiksavo, kad Žemės sklypas prižiūrimas iš dalies (sutvarkyta dalis kiemo), vietomis auga piktžolės, dalis sklypo nušienauta, kita dalis apleista piktžolėmis, gausu medžio, žaliųjų atliekų, sklype stovintys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti, neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas nuniokotas gaisro, po jo išlikusia stogo dalimi laikomos galimai nenaudojamos plastiko talpos, padangos, metalo, plastiko atliekos ir taip yra pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimu Nr. T-559, 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai.

Pažymi, jog Seniūnija 2022 m. birželio 1 d. raštu Nr. 04-2-734 ,,Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą (duomenys neskelbtini), Kaunas)“ (toliau – Įspėjimas) informavo pareiškėją apie apžiūros metu nustatytus Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Įspėjime pareiškėjui buvo nurodyti pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių papunkčiai, Aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286, nuostatos. Įspėjime nurodyta, jog suėjus 30 kalendorinių dienų terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekama pakartotinė Žemės sklypo apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą. Pažymi, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė imtis tvarkymosi darbų Žemės sklype ir pateikti Seniūnijai tai įrodančius dokumentus, tačiau iki kito patikrinimo apie atliktus Žemės sklypo tvarkymo darbus Seniūnija nebuvo informuota.

Seniūnija 2022 m. liepos 28 d. atliko pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-196 (toliau – Aktas 2), kuriame nurodė, kad po 2022 m. gegužės 24 d. patikrinimo sklypo būklė nepagerėjusi. Sklypas nenušienautas, apaugęs piktžolėmis, teritorijoje yra medžio, statybinių atliekų, supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti ir neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas apdegęs, prie pastato sandėliuojami buities rakandai, padangos, metalo, plastiko, betono atliekos. Pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai. Seniūnijos darbuotojai minėtas aplinkybes taip pat užfiksavo fotofiksacijose.

Įvertinęs Seniūnijos surinktus įrodymus, Administracijos direktorius priėmė Skundžiamą įsakymą, kuriuo patvirtino Sąrašą su 63 punktu įtrauktu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini). Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Aprašas. Taip pat pažymi, kad Aprašas oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre ir Savivaldybės internetinėje svetainėje, todėl jo nuostatos pareiškėjui objektyviai turi būti žinomos. Išsiųstame įspėjime pareiškėjas buvo informuojamas dėl ketinimų ir pasekmių. Papildomai nurodo, jog Įspėjime buvo paminėtos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kokie konkretūs jų punktai pažeidžiami, bei Aprašas. Įspėjime nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu ir priimtas sprendimas įtraukti į Sąrašą pareiškėjo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą. Pažymi, kad Aprašo 3 punkte nurodoma, jog Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte įtvirtinta teritorijų naudotojų pareiga nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Tvarkymo ir švaros taisyklių 11.2 papunktyje nurodyta, jog pastatų savininkai privalo pritvirtinti prie visų pastatų fasadų numerius, o ties gatvių sankryžomis – gatvių pavadinimų lenteles. Tvarkymo ir švaros taisyklių 25 punkte nurodyta, kad draudžiama: palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose (25.8 papunktis); palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14 papunktis); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16 papunktis). Pareiškėjas pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčių reikalavimus, todėl, nustačiusi, kad ginčo atveju pareiškėjas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos tvarkyti Žemės sklypą, Administracija, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo Žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Žemės mokesčio įstatymas. Aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašas parengtas vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Vadovaujantis Aprašu, žemės sklypai laikomi nenaudojamais ar (ir) neprižiūrimais, kai yra pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės. Atkreipia dėmesį, jog nėra skirtumo, ar pažeidžiamas vienas, ar keli Tvarkymo ir švaros taisyklių papunkčiai, žemės sklypą vis vien galima laikyti nenaudojamu ar (ir) neprižiūrimu, jeigu nėra palaikoma tvarka žemės sklype ir nėra nuolatos laikomasi Tvarkymo ir švaros taisyklių. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Žemės sklypas negalėjo būti įtrauktas į Sąrašą dėl, Seniūnijos nuomone, nepakankamo tvarkingumo, nes tai prieštarauja atitinkamoms Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, yra visiškai nepagrįstas.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad Administracija neteisėtai surinko duomenis apie Žemės sklypą ir šie duomenys negali būti laikomi įrodymais byloje. Pareiškėjas mano, kad, pagal CK 2.23 straipsnio 2 dalį, Administracija pažeidė įstatymą, nes įėjo į aptvertą privačią teritoriją, rinko duomenis ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo privatų gyvenimą. Pažymi, kad valstybės tarnautojas, einantis savo pareigas, laikosi visų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų bei veikia nesuinteresuotai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos nuostatuose, patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-4164, nurodyta, kad Seniūnija, vykdydama pavestus uždavinius ir neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (12.1 papunktis). Paaiškina, jog Seniūnijoje dirbantys valstybės tarnautojai atliko viešojo administravimo funkciją ir pateko į Žemės sklypą siekdami nustatyti, ar jame yra laikomasi Tvarkymo ir švaros taisyklių, todėl negalima teigti, kad į Žemės sklypą buvo patekta neteisėtai ir neturint tam teisinio pagrindo.

Pažymi, kad Skundžiamo įsakymo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (kaip matyti, pareiškėjas šią savo teisę realizavo), todėl Skundžiamas įsakymas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo Žemės sklypas buvo patikrintas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir buvo surašytas patikrinimo aktas. Ji dalyvavo tikrinant sklypą. Pareiškėjas buvo įspėtas ir nurodytas terminas, iki kada turi susitvarkyti. Antrojo patikrinimo metu situacija sklype iš esmės nepakito. Nors pareiškėjo sklypas aptvertas tvora, tačiau tvora nėra aukšta ir pro ją matėsi visa situacija. Iš kitų pusių tvora yra segmentinė, todėl tam, kad pamatytum sklypą, į jį patį patekti nereikėjo. Patvirtino, jog situaciją visiškai atspindi padarytos atsakovės fotonuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad ir pirmojo, ir antrojo patikrinimo metu situacija sklype labai panaši.

Liudytoja V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo Žemės sklypas buvo patikrintas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir buvo surašytas patikrinimo aktas. Ji dalyvavo tikrinant sklypą. Buvo nustatyti pažeidimai ir dėl to surašytas patikrinimo aktas. Pareiškėjas buvo informuotas apie atliktą patikrinimą ir apie tai, kad jis turi sutvarkyti sklypą ne vėliau kaip iki liepos 31 d. Per antrą patikrinimą situacija nebuvo nepasikeitusi, jokios informacijos iš savininko gauta nebuvo, todėl sklypas įtrauktas į Sąrašą. Sklypas aptvertas, tačiau visa situacija matosi ir nepatekus į sklypą, kadangi priekyje tvora neaukšta, o kitur ji segmentinė.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kurioje į Sąrašą 63 numeriu įtrauktas jam, Ž. Š., priklausantis žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, Žemės sklypas asmenine nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (GK b. l. 51–54, 55–57).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2022 m. gegužės 24 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 04-7-134, atlikusi žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patikrinimą, konstatavo, kad Žemės sklype pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai, t. y. sklypas prižiūrimas iš dalies (sutvarkyta dalis kiemo), vietomis auga piktžolės, dalis sklypo nenušienauta, apleista piktžolėmis, gausu medžio, žaliųjų atliekų, sklype stovintys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti, neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas nuniokotas gaisro, po jo išlikusia stogo dalimi laikomos galimai nenaudojamos plastiko talpos, padangos, metalo, plastiko atliekos (GK b. l. 39). Kartu pridėjo sklypo nuotraukas (8 vnt.) (GK b. l. 40–41), Žemės sklypo schemą (GK b. l. 58), Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą (GK b. l. 51–54).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2022 m. birželio 1 d. raštu Nr. 04-2-734 ,,Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą ((duomenys neskelbtini), Kaunas)“, informavo pareiškėją, kad, vadovaudamiesi Aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286, nuostatomis, Administracijos filialo Centro seniūnijos specialistai, siekdami nustatyti nenaudojamus / apleistus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), vykdo žemės sklypų patikrą seniūnijos teritorijoje. Sklypų patikra vykdoma vadovaujantis Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, nustatytais reikalavimais. Minėtame rašte informavo, kad 2022 m. gegužės 24 d. atlikta žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Žemės sklypo nepriežiūros faktas užfiksuotas Akte 1 (su aktu ir jo priedais galima susipažinti Seniūnijoje). Šiame akte pažymėjo, jog apžiūros metu nustatyta, kad Žemės sklypas prižiūrimas iš dalies (sutvarkyta dalis kiemo), vietomis auga piktžolės, dalis sklypo nenušienauta, apleista piktžolėmis, gausu medžio, žaliųjų atliekų, sklype stovintys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti, neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas nuniokotas gaisro, po jo išlikusia stogo dalimi laikomos galimai nenaudojamos plastiko talpos, padangos, metalo, plastiko atliekos. Akte 1 nurodyta, kad pažeidžiami šie Tvarkymo ir švaros taisyklių papunkčiai: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį (žolės aukštis turi būti ne daugiau kaip 12 cm) (7.3); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5); sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas (10.3); tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus (11.2); palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose (25.8); versti ar laikyt atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (25.13); palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16). Šiuo įspėjimu pareiškėjas papildomai informuotas, kad jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ketinama įtraukti į Sąrašą ir apmokestinti maksimaliais žemės mokesčio tarifais, o pareiškėją ketinama bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis). Įspėjimu reikalauta imtis priemonių Žemės sklype, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, ir nuolat užtikrinti tvarką bei švarą visame sklype. Nurodė, jog apie reikalavimų įvykdymą reikia informuoti Seniūniją raštu arba el. paštu ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Informavo, kad suėjus pirmiau nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekama Žemės sklypo pakartotinė apžiūra, po kurios bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo valdomo / naudojamo Žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą (GK b. l. 42–43). Šis įspėjimas pareiškėjui išsiųstas registruota pašto siunta (įteikta 2022 m. birželio 28 d.) (GK b. l. 50) bei kopija išsiųsta el. paštu ((duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija 2022 m. liepos 28 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 04-7-196, atlikusi pakartotinę žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patikrinimą, konstatavo, kad Žemės sklype pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai. Akte 2 nurodė, jog po 2022 m. gegužės 24 d. patikrinimo sklypo būklė nepagerėjusi. Sklypas nenušienautas, apaugęs piktžolėmis, teritorijoje yra medžio, statybinių atliekų, supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti, neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas apdegęs, prie pastato sandėliuojami buities rakandai, padangos, metalo, plastiko, betono atliekos (GK b. l. 44). Kartu pridėjo sklypo nuotraukas (8 vnt.) (GK b. l. 45–46 ).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Aprašo 9 punktu, priėmė Skundžiamą įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Sąrašas. Skundžiamu įsakymu patvirtintas Sąrašo 63 eilutėje įrašytas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas (GK b. l. 7–8, 48–49).

Pareiškėjas apie priimtą Skundžiamą įsakymą informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 29-2-1410 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“. Minėtame rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ nustatė nenaudojamai žemei, įtrauktai į Sąrašą, padidintą žemės mokesčio tarifą – 4 proc. žemės mokestinės vertės (2022 m. galioja 2020 m. patvirtinti žemės mokesčio tarifai ir neapmokestinamasis žemės sklypo dydis). Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Aprašo, patvirtinto Tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286, 9 punktą, Skundžiamu įsakymu patvirtino Sąrašą, pagal kurį pareiškėjui už nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 2022 m. priklauso mokėti žemės mokestį sprendime nustatytu 4 proc. tarifu. Kartu su šiuo raštu pridėtas ir Skundžiamas įsakymas (b. l. 6–7, 47–48).

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. priėmimo - perdavimo akto matyti, jog pareiškėjas įsigijo žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas (GK b. l. 92).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti tyrimą, ar:

1. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto Aprašo (Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija) 1, 2 ir 4 punktai ta apimtimi, kuria juose numatyta į nenaudojamos žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą įtraukti Ž. Š. priklausantį Žemės sklypą tik dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimo, t. y. tik dėl to, jog Žemės sklypas nenušienautas, apaugęs piktžolėmis, teritorijoje yra medžio, statybinių atliekų, supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai apleisti ir neprižiūrimi, vienas ūkinis pastatas apdegęs, prie pastato sandėliuojami buities rakandai, padangos, metalo, plastiko, betono atliekos, neprieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 daliai;

2. 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (Tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija) 1 punktas, 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14 ir 25.16 papunkčiai ta apimtimi, kuria juose numatyta, kad Ž. Š. priklausantis Žemės sklypas turi būti nušienautas, neapaugęs piktžolėmis, jame nebūtų medžio ir statybinių atliekų, nebūtų supilta žvyro krūva, sklype esantys medžio karkaso ūkiniai pastatai būtų neapleisti ir prižiūrimi, ūkinis pastatas nebūtų apdegęs, jame draudžiama sandėliuoti buities rakandus, padangas, metalo, plastiko, betono atliekas, atitinka VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, CK 1.2 straipsnio 2 dalies, 1.3 straipsnio 4 dalies, 4.39 straipsnio bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 6 straipsnio 36 punkto nuostatas.

Pareiškėjas teigia, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Įstatyme pakankamai aiškiai nurodyta, jog savivaldybės taryba gali diferencijuoti mokesčio tarifus tik atsižvelgdama į aiškiai expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išvardytus kriterijus, įskaitant žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą. Sklypo (ne)tvarkingumas nėra tarp įstatyme išvardytų kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, įskaitant ir šios dalies 3 punktą, yra aiški ir labai konkreti, todėl negalėtų būti aiškinama plečiamai. Šios normos konstrukcija (diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų, tarp kurių ir žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo kriterijus) leidžia teigti, jog tiesioginė įstatymo leidėjo valia atitinkamą normą aiškinti pažodžiui. Todėl, remiantis Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte išvardytu kriterijumi, žemės mokesčio dydis gali būti diferencijuojamas tik numatant skirtingus tarifus, kai žemė yra naudojama ir kai žemė yra nenaudojama.

Aprašu reglamentuojama, kurių konkrečiai žemės sklypų savininkai yra apmokestinami padidintu žemės mokesčio tarifu. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 5–10 punktai reglamentuoja procedūras, kaip sudaromas Aprašo 1 punkte įvardytas sąrašas ir surenkami duomenys apie Aprašo 4 punkte įvardytą nenaudojamą žemę, t. y. įskaitant neprižiūrimus žemės sklypus, kuriuose pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kaip tvirtinamas bei skelbiamas Sąrašas.

Tokiu būdu Aprašo 4 punkte apibrėžtas (patikslintas) kriterijus, pagal kurį žemės sklypai apmokestinami padidintu žemės mokesčiu, ir konkrečiai nurodomas (įvedamas) naujas kriterijus – nepriežiūra (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Aprašu žemės mokesčio tarifas diferencijuojamas pagal įstatyme nenumatytą kriterijų – žemės sklypo priežiūra ar nepriežiūra (nepakankama priežiūra).

Tačiau, kaip minėta, Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra išvardytas baigtinis kriterijų sąrašas, pagal kurį gali būti diferencijuojamas žemės mokesčio dydis, ir tarp atitinkamų įstatyme įvardytų kriterijų nėra Tarybos patvirtinto naujo kriterijaus – nepriežiūros.

Teigė, kad ir pačiose Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodoma, kad jos nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (Tvarkymo ir švaros taisyklių 1 punktas). Tvarkymo ir švaros taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos.

Tvarkymo ir švaros taisyklės reglamentuoja teisinius santykius, kurie neturi nieko bendro su Žemės mokesčio įstatyme nustatytu kriterijumi – žemės klypo naudojimu ar nenaudojimu. Todėl Aprašo nuostatos, ypač 4 punkto, kurios leidžia žemės mokesčio apmokestinimo tikslais diferencijuoti žemės sklypus pagal tai, ar žemės sklypas tvarkomas (prižiūrimas) pagal savivaldybės pageidavimus, prieštarauja Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Paaiškino, jog Tvarkymo ir švaros taisyklėmis nurodoma, kaip pareiškėjas turi tvarkytis jam nuosavybės teise priklausančiame privačiame Žemės sklype, kuris nuo visuomenės atitvertas tvoromis, dėl to bet kurių asmenų patekimas į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą laikytinas pareiškėjo privataus gyvenimo pažeidimu (CK 2.23 straipsnio 2 dalis).

Teismas padarė išvadas, jog ginčą reglamentuojantys teisės aktai, t.y. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, kuriame įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas dar kartą pabrėžė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte numatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas. Todėl Savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose. Kaip minėta, pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas nėra vieša vieta, jis savo privatumą gina atitinkamą sklypą aptverdamas tvoromis.

Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Teismas pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Aprašas. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad jo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašas detaliai reglamentuoja nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar nuomininkai (naudotojai) apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Sąrašo keitimo tvarkos ir sąlygų Apraše nėra numatyta. Taip pat Apraše nėra numatyti detalūs kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam. Aprašo 4 punkte apibrėžta, kad nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Aprašo 5 punkte reglamentuota, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė nenaudojama žemė, kuri pagal Žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ yra pripažįstama mokesčio objektu.

Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Vadovaudamiesi Aprašo 7 punktu, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją). Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (Aprašo 8 punktas), kuris, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui (Aprašo 9 punktas).

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad per 15 darbo dienų nuo tokio Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos jis paskelbiamas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku pranešama įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu ir šio įsakymo nuorašas pateikiamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo.

Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punkte išvardyta, kokiu būdu teritorijų naudotojai privalo: nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis).

Tvarkymo ir švaros taisyklių 10.3 papunktyje nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdydami statybos, griovimo darbus, privalo sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas. Taip pat pastatų, statinių savininkai (valdytojai ir naudotojai ) privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus (Tvarkymo ir švaros taisyklių 11.2 papunktis).

Tvarkymo ir švaros taisyklių 25 punkte fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama: palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose (25.8 papunktis); versti ar laikyti atliekas tam tikslui nepritaikytose vietose, išmesti bet kokias atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, kitose viešose vietose ir kitur, mesti nuorūkas, popierius, įvairias atliekas ar kitaip teršti aplinką, laikyti prekių pakuotes šiam tikslui nepritaikytose vietose, palikti bet kokias atliekas šalia konteinerių (25.13 papunktis); palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą (25.14 papunktis); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16 papunktis).

Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai ir užtikrinti, kad žolės aukštis nebūtų didesnis nei 12 cm. Nesilaikant šių reikalavimų, žemės sklypų savininkai ir valdytojai, privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui iki Sąrašo sudarymo buvo išsiųstas įspėjimas, t. y. Administracijos filialo Centro seniūnijos 2022 m. birželio 1 d. raštas Nr. 04-2-734, kuriuo jis buvo informuotas apie tai, kad Žemės sklypas neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčių reikalavimų. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad, nesilaikant minėtų taisyklių reikalavimų, pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą ir apmokestintas maksimaliu žemės mokesčio tarifu (GK b. l. 42–43). Iš Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų neatitinka jam nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas, nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis remdamiesi atsakovės atsakingi darbuotojai nustatė Žemės sklypo neatitikimą konkretiems Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimams, taip pat nurodyta, kad su nenaudojamos žemės patikrinimo aktu ir jo priedais galima susipažinti Seniūnijoje arba el. paštu.

Aprašo 3 punkte numatyti informacijos pateikimo žemės sklypo savininkui ar naudotojui atvejai, kai žemės sklypas pagal faktinę situaciją dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo bus įrašomas į Sąrašus arba yra įrašytas į rengiamus sąrašus (de facto (lot. iš tikrųjų), surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių žemės sklypo nepriežiūros faktą, iki Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl Sąrašo tvirtinimo priėmimo (de jure (lot. teisiškai).

Aprašo 6 punktas įpareigoja seniūnijų seniūnus, nustačius jiems priskirtose teritorijose nenaudojamos žemės sklypus, surinkti įrodymus (surašyti apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje turi būti nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoti požymius, kad konkretus žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą).

Aprašo 13 punkte įtvirtina, kad asmuo gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, jog žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota Aktu 1 (GK b. l. 39) bei fotofiksacija (GK b. l. 40–41 ) ir Aktu 2 (GK b. l. 44) bei fotofiksacija (GK b. l. 45–46). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Akte 1 nurodyta, jog Žemės sklype pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai. Administracijos filialo Centro seniūnijos 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. 04-2-734 nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus ir nuolat užtikrinti tvarką ir švarą visame sklype, apie reikalavimų įvykdymą informuoti Seniūniją raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat informuota, kad, suėjus nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d., bus atliekama pakartotinė apžiūra, po kurios bus priimamas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo Žemės sklypo įtraukimo ar neįtraukimo į Sąrašą. Šioje vietoje Komisija pažymi, jog Įspėjimas pareiškėjui įteiktas 2022 m. birželio 28 d., be kita ko, Įspėjimo kopija išsiųsta ir el. paštu. Seniūnija atliko pakartotinį patikrinimą ir 2022 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. 04-7-196 konstatavo, kad Žemės sklype pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 11.2, 25.8, 25.13, 25.14, 25.16 papunkčiai.

Aprašo 6–9 punkte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl Sąrašo tvirtinimo parengimo ir priėmimo procedūras sąlygoja faktinių duomenų nustatymas ir dokumentų (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų, apžiūros aktų su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kt.), pagrindžiančių, kad žemė nenaudojama, pateikimas Sąrašui sudaryti ir tvirtinti.

Vadovaudamasi Aprašo nuostatomis ir faktinių aplinkybių, kurios jau aptartos, Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą įrašyti Žemės sklypą į Sąrašą (Seniūnijos 2022 m. gegužės 24 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-134, 2022 m. liepos 28 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-196, pagrindžiantys, kad Žemės sklypas neatitiko Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų reikalavimų).

Taigi, pareiškėjui nuo 2022 m. gegužės 24 d. patikrinimo buvo suteiktas protingas terminas (2022 m. liepos 28 d. atliktas pakartotinis patikrinimas) pašalinti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus Žemės sklype. Pareiškėjas nei teismui, nei atsakovės įgaliotiems atstovams nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ginčo sklypas buvo tvarkomas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. liepos 28 d. Teismas nevertina pateiktų duomenų, įrodymų, fotofiksacijų, kurie buvo atlikti ir pateikti po ginčijamo įsakymo priėmimo, kadangi nagrinėjamoje byloje objektyviam ginčo išsprendimui aktualūs įrodymai yra iki ginčijamo įsakymo priėmimo, t. y. įrodymai, kurių pagrindu buvo priimtas įsakymas. Pareiškėjui, kaip Žemės sklypo savininkui, kyla pareiga nuolatos prižiūrėti jam priklausantį Žemės sklypą, kad jis atitiktų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Negali susidaryti tokia situacija, jog Žemės sklypas prižiūrimas tik iš dalies, o kita sklypo dalis neatitinka Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, remdamasis anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės surinkta medžiaga buvo pakankama, kad būtų galima spręsti, jog pareiškėjo turimas Žemės sklypas atitiko neprižiūrimo žemės sklypo kriterijus, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai jį įtraukė į Sąrašą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamo ginčo atveju konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Skundžiamo įsakymo dalį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pažymima, jog pareiškėjas, teikdamas su individualia byla susijusį prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, turi aiškiai nurodyti teisiškai motyvuotą abejonę, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams. Tokiame prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet turi būti aiškiai nurodyta, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjo pozicija dėl ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatų atitikties įstatymams nėra pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminių administracinių aktų teisėtumu, pareiškėjas iš esmės nenagrinėjo nei ginčijamų norminių administracinių aktų atitinkamų dalių turinio, nei aukštesnės galios teisės aktų (Konstitucijos, įstatymų) turinio, nepateikė konkrečios nuomonės dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Taigi, motyvuodamas savo abejonę dėl ginčo norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumo, pareiškėjas iš esmės neįvertino reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Todėl nagrinėjamu atveju teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo prašyme išdėstyta abejonė dėl ginčijamų norminių administracinių aktų teisėtumo negali būti pripažinta tinkamai motyvuota, t. y. prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nėra grindžiamas pakankamais teisiniais motyvais, todėl pareiškėjo prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmetamas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti.

Pareiškėjo Ž. Š. prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.