Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko A. J. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys A. J., A. J. ir antstolis Z. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, A. J. ir A. J. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. J. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)).

Suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio nepateikė jokių atsiliepimų į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo išieškojimą pagal VMI 2016 m. gruodžio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 491-438 dėl 7525,70 Eur skolos išieškojimo iš A. J. išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. 0014/17/00168). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė yra įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 0,0600 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 23 d. antstolis turto arešto aktu areštavo minėtą žemės sklypą ir išsiuntė VMI pasiūlymą dėl skolininko turto, esančio bendra jungtine nuosavybe, dalies nustatymo. 2017 m. balandžio 3 d. antstolis pagal išieškotojo 2017 m. kovo 29 d. raštą Dėl sprendimo sustabdymo, iš dalies sustabdė vykdomąją bylą.

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro duomenis, skolininko A. J. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis turtas 2017 m. kovo 23 d. antstolio patvarkymu areštuotas.

Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinio dalis į nekilnojamo ir kilnojamo turto dalį gali būti nustatyta, jeigu objektyviai įmanoma ją nustatyti ir nukreipti išieškojimą į tokią turto dalį, o reikiamais atvejais ir nustatant skolininkui naudojimosi šia turto dalimi tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pažymėtina, kad nustatant skolininko turto dalį, į kurią galima būtų nukreipti išieškojimą, pagal minėtą normą nevyksta sutuoktinių turto padalijimas ar atidalijimas.

Iš vykdomosios bylos nenustatyta, kad vykdant išieškojimą iš skolininko būtų areštuota konkreti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti nekilnojamo turto dalis. Faktiškai išieškoti iš pareiškėjo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto dalies būtų ne tik sudėtinga, bet realiai sunkiai įgyvendinama, be to, tai galėtų pažeisti bendraturčių teises. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo antstolio patvarkymu yra sustabdytas.

Visa tai įvertinęs teismas atmeta pareiškėjos prašymą nustatyti ir pripažinti skolininko nuosavybės teisę į ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290 – 291, 593 ir 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.