- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- AS-143-60-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių teritorinės muitinės, V. P.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinei muitinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų Šiaulių teritorinės muitinės ir V. P. skundus atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Šiaulių teritorinė muitinė 2009 m. gruodžio 1 d. skundu ir pareiškėjas V. P. 2009 m. lapkričio 30 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“. Pareiškėjai taip pat prašė sustabdyti ginčijamo akto vykdymą iki teismo sprendimo priėmimo.
Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu įsakymu nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuojama Šiaulių teritorinė muitinė jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Teigė, jog, pradėjus vykdyti reorganizaciją neteisėtu būdu, iš Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų bus atimta galimybė teisėtai ir lygiavertiškai konkuruoti su Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnais ir darbuotojais dėl darbo santykių nutraukimo ar pratęsimo muitinėje, nes Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai ir darbuotojai nebus įspėti apie tarnybos arba darbo santykių pakeitimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalimi pareiškėjų prašymus atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pastarosios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonę numato ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Teismas nustatė, kad Muitinės departamentas 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 nutarė reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę, t. y. ją prijungti prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Šiaulių teritorinę muitinę numatoma reorganizuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų argumentas dėl reikalavimo užtikrinimo yra tik prielaida. Panaikinus skundžiamą įsakymą, kiekvienu konkrečiu atveju bus atkurta iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai (ABTĮ 92 str.). Duomenų, leidžiančių teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, nėra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas.
III.
Pareiškėjas Šiaulių teritorinė muitinė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Pareiškėjas nurodo, kad vadovaudamasis ginčijamu įsakymu atsakovas jau realiai pradėjo vykdyti reorganizacijos veiksmus, o tai betarpiškai susiję su neigiamų pasekmių atsiradimu, kurias vėliau ištaisyti gali būti neįmanoma arba labai sunku. Teigia, jog nesustabdžius ginčijamo įsakymo vykdymo jo teisės bei teisėti interesai ir viešasis interesas liktų realiai neapginti ir būtų neišvengta neatitaisomos materialinės bei moralinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, nes atsižvelgiant į realius ginčijamu įsakymu nustatytus reorganizavimo vykdymo terminus toks sustabdymas nebūtinas. Administraciniai teismai neturi nagrinėti teritorinės muitinės skundo dėl jos steigėjo – Muitinės departamento – priimto teisės akto. Pareiškėjas be pagrindo daro prielaidą, kad teismas neišnagrinės ginčo iki įsakyme nustatytų terminų pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjai iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 3 – 6, 10 – 13).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, t. y. nebūtų atnaujinta Šiaulių teritorinės muitinės kaip juridinio asmens veikla. Be to, reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pareiškėjų patirta žala galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Šiaulių teritorinės muitinės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.