- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 1-559-865/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- O. A.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas, Julija Žukienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O.A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą ten pat, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti D. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, neteista;
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. O. A. buvo kaltinama, jog laikotarpiu nuo 2011-12-17 iki 2012-03-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t.y. 2008-02-22 rangos sutartį Nr. 08/24-1, sudarytą tarp O. A. ir UAB „E.D.“, UAB „E.D.“ padarytą dviejų kambarių buto remonto A.J. P. g. objektinę sąmatą, 2008-12-30 UAB „E.d.“ atliktų darbų aktą, 2008-12-30 UAB „E.D.“ pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1, 2008-02-22 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 1, 8000 Lt sumai, 2008-04-03 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 2, 10000 Lt sumai, 2008-08-29 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 3, 10000 Lt sumai, 2008-12-30 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. 4 9195,41 Lt sumai, ir siekdama iš A. O. prisiteisti 23 500 Lt piniginę kompensaciją už neva jos lėšomis atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą, kuriame gyveno su V. O., 2012-03-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl padarytų pagerinimų kompensavimo, šį reikalavimą pagrįsdama prie ieškinio pridėtais pagamintų netikrų dokumentų nuorašais, t.y. panaudodama apgaulę, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą A. O. priklausantį 23 500 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jos valios, o pagamintus netikrus dokumentus laikė ir gabeno iki 2012-08-09, kol 2012-08-09 apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), minėti dokumentai, kartu su kitais daiktais, buvo pagrobti iš automobilio „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji O. A. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, jog ji pati nežino, kas atsitiko, nes anais metais, kovo mėnesį, Kalvarijų g. pasirašė popierius, kad daugiau nebus jokių teismų, baigėsi visi teismai. Tėvai pasakė, kad jie serga ir neturi jėgų vaikščioti po teismus, kad daugiau nebekvies į teismus, bet praėjus keliems mėnesiams ji vėl gavo šaukimą į teismą, ją šaukia jau kaip kokią nusikaltėlę. Atsakydama į klausimus parodė, jog pasirašė popierius su V. tėvais, kad daugiau nebus teismų. Remontas prasidėjo 2008 m. ir tęsėsi visus metus. Remontas prasidėjo nuo plastikinių langų pakeitimo, paskui su vyru Valerijumi padarė pilną buto remontą. V. užsiėminėjo durimis, turėjo daug pažįstamų, pradėjo sakyti pažįstamiems dėl remonto, jie sakė, kad turi pažįstamų įmonėje UAB „E.D.“. Remontą jiems darė UAB „E.D.“ darbuotojai, o jie patys pirko visas medžiagas. Kai gimė vaikas, vyras kontroliavo visus darbuotojus, vyras stebėdavo, kaip atliekamas remontas. Vyras sakė, kad ir moteris dažė sienas, ir vyras. Dėjo laminatą, buvo tapetai, kuriuos buvo galima keletą kartų dažyti, pakeitė visą techniką, taip pat duris, vyras pats įstatė seifines duris, dėl to, kad jis tuo užsiėminėjo. Tik UAB „E.D.“ darbuotojai remontavo butą. Jos vyras pats atveždavo sąskaitas-faktūras už atliktus darbus. UAB „E.D.“ buvo vyro surasta kompanija. Ji pasirašė su UAB „E.D.“ sutartį, nes buvo pagrindinė remonto finansuotoja. Savo pinigų remontui paskyrė daug, nes, kai 2008 m. darė remontą, buvo pats remontų pikas, todėl remontas buvo labai brangus. Jai motina paskolino 20 000 Lt, 18 000Lt , po to ji savo pinigus investavo, nes gavo geras dekretines išmokas, bei gerą palikimą, kadangi, senelis nebuvo vargšas. Kai susipažino su Valerijumi, kai vyko teismai, jo tėvai viską žinojo, kad V. gėrė, bet, kai jie pradėjo gyventi kartu, kiekviena moteris prieš tai, kad jos vyras gertų, nors jie nebuvo vedę, gyveno civilinėje santuokoje ir buvo tokia kalba, arba gyvena kartu, bet jis baigia gerti arba nežino, ką daro. K. V. baigė gerti, F. buvo jai dėkinga, pasakė, kad ji buvo tas žmogus, kuris suėmė jį į rankas. Kai pradėjo remontą, V. pasakė, kad tame bute registruotas jis ir jo tėvas, jis pasakė, kad butas bus paliktas jam. Kai jie norėjo daryti remontą, klausė V. tėvų, jie sutiko, leido daryti remontą. F. buvo patenkinta, kad sūnus baigė gerti, kad pinigus ne šiaip švaisto, o investuoja į remontą. Remontas kainavo apie 90 000 Lt, nes remontavo viską. Jai vyras apie jo tėvų duotus pinigus niekada nieko nesakė, nes V. su jos mama bendravo labiau, nei su savo motina ir su seserimi nebendravo, net per paskutinius 10 m. visai su ja nebendravo. Savo pinigų į remontą investavo apie 60 000 Lt. Jos mama paskolino 20 000 Lt, paskui 18 000 Lt. Mama jai sakė, kad jie atiduos tuos pinigus, nes ji nėra jauna. Pirmą kartą 20 000 Lt mama paskolino, paskui 18 000 Lt ar 15 000 Lt.Ji nurodė apytikrę remonto sumą 90 000 Lt, yra sąskaitos-faktūros, pirko statybines medžiagas, ten nurodytos visos sumos, plius atliktas darbas. 90 000 Lt suma: ir medžiagos, ir darbai. Kiek tiksliai kainavo darbas, yra pateikti dokumentai, kvitai. Kai reikėjo pasirašyti už atliktus darbus, jie mokėjo dalimis. Civilinėje byloje prašė mažesnės sumos kaip 90 000 Lt, nes, tiesiog, po remonto išsikvietė turto vertintoją, kad apsaugoti save, kad įrodyti, jog remontas buvo. Tai buvo 2009 m. gruodžio mėnuo, kai atėjo turto vertintojas. Nerealu prašyti 90 000 litų civiline tvarka, nes buto pagerinimas buvo įvertintas apie 23 000 litų. Kai vyras mirė, F. jai iškart pasakė, kol nepraeis 30 d. po V. mirties, nieko nedarytų. Kai praėjo 30 d., ji pasakė, kad ji, O., turi savo butą, susirinktų savo daiktus, kuriuos pirko su V., o jie su vyru gyvens šiame bute. Ji, O. A., atsakė, kad ji gyvens, nes jie padarė remontą, šalia darželis, mokykla, auga vaikas. 2008 m. buvo remontas, jis tęsėsi visus metus, po to jie vis tiek gyveno tame bute, naudojosi viskuo, visą tai įvertinti, gal ji ko nors nesupranta, ji ieškiniu norėjo tik tos dalies už būsto pagerinimą, apie 23 000 litų. Pagarsinus bylos medžiagą (t. 1, b.l. 135, 137-138), parodė, jog ji pasirašė šiuos dokumentus. Jai vyras atveždavo dokumentus pasirašyti į namus, nes kai gimė dukra, visus darbus kontroliavo vyras. Kai ji pasirašinėjo dokumentuose, direktoriaus K. G. parašas jau buvo, ir antspaudas. Vyras pasirašytus dokumentus veždavo atgal pats, nes ji turėjo mažą vaiką. Jei neklįsta 1-2 kartus važiavo į UAB „E.D.“ biurą. Kaip ji suprato, A.s užsiėminėjo statybomis, o jos vyras durimis, jie tarpusavyje turėjo daug pažįstamų, suprato, kad UAB „E.D.“ jos vyrui buvo pasiūlyta Algimanto. Su G. bendrauti neteko. Nežino, kodėl K. G. sako, kad ne jis pasirašė sutartį, jai vyras atveždavo pasirašytus dokumentus, ten būdavo nurodyta suma už atliktus darbus. Remonto metu su vyru ir dukra gyveno jos bute, kai vaikas šiek tiek paaugo, vyras sakydavo, nuvažiuokime, pažiūrėsime, kaip vyksta remontas. Nebent baldus darė A., jis darė virtuvę, tas pats su šaldytuvu, visą kitą UAB „E.D.“. Apie vyro pinigus, kurie buvo pas jo motiną, nežinojo. Ji mokėjo už buto išlaikymą, pas jos advokatą yra banko išklotinė. Vyras tai turėjo darbą, tai ne. Planavo gyventi su V. kaip normali šeima, dėl to darė remontą. Lyg spalio mėnesį yra F. gimtadienis, norėjo padaryti staigmeną, kad baigė remontą ir užregistruoti santuoką. Tuo momentu vyras labai gėrė, jis baigė gerti, kai buvo jos mamos gimtadienis, tada per gimtadienį V. pasakė, kad baigia gerti. Vaikas gimė 2008-04-29. Remontas prasidėjo 2008 m. pradžioje, o Naujuosius Metus jau sutiko suremontuotame bute. Tai buvo meilė, tikriausiai, kad darė remontą, apie pinigus negalvojo. Vyras kažkokią dalį pridėjo remontui savo pinigų, pavyzdžiui šaldytuvas, virtuvės baldai, jis už tai mokėjo. Bute buvo padaryta viskas, keitė plastikinius langus, buvo linoleumas, jį pakeitė į laminatą, sujungė tualetą su vonia, padarė platesnį koridorių, sienų dalis buvo kamštinės, o pusė - dažomi tapetai, pilnai pakeistos durys, pakeista visa santechnika, balkonas įstiklintas, balkonas buvo nudažytas salotine spalva, pilnai apstatyta virtuvė, stalas toks naujas, vienas kambarys dažytas dvejomis spalvomis persikine ir salotine, kito kambario visos sienos buvo nudažytos mėlynai, buvo išlygintos sienos, lubos, taip pat nudažytos baltai. Su F. niekada nesibarė, toji atvažiuodavo, kai ji būdavo darbe. Su ja nesimatydavo, nes ji galvodavo, kad trukdys. Taip išėjo, kai V. mirė, atvažiavo į šarvojimo salę, salėje sėdėjo I. S., kažkas paklausė, kas ji tokia. Ji, O. A., atsakė, jog sesuo. Paskui jai, O. A., pasakė, kad ji turės problemų. Ji paklausė kokių, jei niekada nesibarė. Jai vis tiek sakė, kad ji turės problemų, bet ji nekreipė dėmesio. Po kiek laiko F. pasakė, kad kol nepraeis 30 d. po V. mirties ji niekio nesakys. Kai praėjo 30 d. vėl paskambino F. ir pasakė, jog ji O. A., turi atlaisvinti butą, susirinkti savo daiktus. Ji atsakė, kad ji čia gyvena, šalia darželis ir mokykla. Toji pasakė, jog jie gyvena name be patogumų, todėl žiemą vėl gyvens (duomenys neskelbtini). Ji pasakė F., kad tą remontą, kurį darė, turi išsaugojus sąskaitas-faktūras, dėl to ji labai nustebo, nes ji apie jas nieko nežinojo, o po to praėjo kiek laiko, gal po savaitės, ji pasakė, jog pasiimtų daiktus, šaldytuvą, baldus, skalbimo mašiną. Kai ji atvyko ir nieko neberado, ji supyko, nors pati pasakė, kad pasiimtų daiktus, nors viduje dar liko ir jos, ir dukters daiktai. Prieš pakeičiant spynas, jie gerai bendravo su V. dukra iš pirmos santuokos S., tada S. jai paskambino ir pasakė, kad senelė nusiteikinėja ją. Ji, O. A., pasakė, kad ta jau didelė mergaitė, turi rinktis su kuo bendrauti. Po to prasidėjo nesutarimai. Tie nesutarimai prasidėjo, nors ir nebuvo įregistravę santuokos, vis tiek gyveno kaip šeima. Po vyro mirties ji norėjo našlės pinigų, nes vaikas mažas, galvojo, jog bus šokia tokia pagalba vaikui, kad nupirkti drabužių, maisto. Jai reikėjo nustatyti vaiko tėvystę, todėl turėjo kreiptis į artimiausius vyro žmones. F. kreipėsi į teismą, ji pasakė kad reikia daryti DNR, ji pasakė, kad nežino, kieno tas vaikas, nors atvažiuodavo pas juos per dukros gimtadienius. Ji, O. A., kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. 99,99 procentai buvo nustatyta, kad vaiko tėvas V.. Kai vyko remontas, ji surinkinėjo sąskaitas-faktūras apie medžiagas, kokias pirko, vyras pasakė, kad medžiagas pirks O. vardu, kad turėti sąskaitas-faktūras. Sutarties originalą su UAB „E.D.“ pavogė iš jos mašinos pavasarį, 2011 m., atrodo. Tada kreipėsi į policiją. Policija paskui atsiuntė laišką, kad nieko negali surasti, viskas baigėsi. Dar prieš vagystę ji sutarties originalą nunešė savo advokatui, jis atsišvietė ir grąžino atgal. Buvo pavogta jos rankinė, taip pat raktai, jos mamos buto raktai ir nuo kitos mašinos raktai, netgi, V. autobusiuko raktai. Jie kartu su vyru važiavo pirkti statybinių medžiagų, paskui liudininkas, kuris liudijo Vitalijus, turėjo nuolaidų korteles, domėjosi statybomis, jie žinojo, ko nori, tas sakydavo važiuojam ten, ar ten, kur yra akcijinės nuolaidos. Ir „Moki veži“, ir „Senukuose“, visur buvo perkamos prekės. Kai ji pagimdė, vyras važiuodavo ir pats viską tvarkydavo, paskui kai vaikas paaugo ir būdavo galima važiuoti su vaiku, važiuodavo dvejomis mašinomis į parduotuves. Nors kai pagimdė, didžiąją dalį kartų važiuodavo vyras. Jis taip pat nufotografuodavo ir jai parodydavo, kaip kas vyksta. Pirma sutartis arba su UAB „E.D.“ už atliktus darbus buvo pasirašyta sausį, arba vasarį, tikslios datos nepamena, tuo metu dar nebuvo pagimdžiusi. 1-2 kartus buvo UAB „E.D.“ įmonėje. Pirmą kartą su jais buvo A., po to atėjo buhalterė R. lyg, padarė kavos, po to R. sako, va šitie dažo sienas, anie tvarko santechniką. Jie žinojo, ko nori, UAB „E.D.“ pasakė, ką gali pasiūlyti. Pirmą kartą kai atvažiavo į UAB „E.D.“, ji įmonės vadovo akyse nematė. Vyras pasakė va čia sienų dažytoja, vyras taip sakė, kuris ten buvo, bet jis neprisistatė, kažkas iš vadovų, bet jis neprisistatė. UAB „E.D.“ atliko tik remonto darbus. Kas viską apskaičiavo, ji nežino, jai tik atnešė sąskaitą darbų, kurie bus atlikti, sąmatą. Ji buvo UAB „E.D.“. Kai pirmą kartą atvyko, ji stovėjo. Jie pasakė, kad vyks remontas. Tai buvo vienintelė įmonė, kuri sutiko padaryti remontą, nes tuo metu buvo remontų pikas. Rangos sutartį prisimena, ten viskas nurodyta, išvardinta, kiek mokėta, už ką. Pirmą kartą ji vyko su vyru į UAB „E.D.“. Jos vyras bendravo su darbuotojais, ji sėdėjo šalia. Dėl visko kalbėjo vyras, nes ji daug nesupranta apie tuos dalykus. Pasakė, ko nori, dėl visko kalbėjo ir tarėsi vyras. Tuo momentu žinojo, kad visi darbai labai brangūs. Visus remonto darbus derino vyras. Avansas buvo sumokėtas 8000 Lt, paskui 10 000 Lt. Visa vertė plius, minus 37 000 Lt, tiksliai nepasakys. Kai atvyko darbininkai, už darbus mokėjo dalimis. Vyras atveždavo kvitą, kasos pajamų orderį. Vyras padarė seifo duris ir pats jas įstatė. Vyras padarė tik išorines seifines duris. Vyras atvažiavo ir pasakė, kad pagamintos vidinės durys, reikia už jas sumokėti. Kas jas padarė, negali pasakyti, gal pats UAB „E.D.“. Vidinės durys buvo medinės be stiklų, su stiklais tos, kur tualetas su vonia. Iš kokio medžio buvo padarytos, tiksliai nepasakys. Darė arką link virtuvės, praplatino koridorių. Remontavo abu kambarius. Anksčiau buvo mediniai ir seni langai. Langus keitė ne UAB „E.D.“. Palanges iškart padaro ta pati įmonė, kuri keičia langus. Palangės buvo pakeistos ir iš gatvės pusės, ir iš vidaus. UAB „E.D.“ langų nestatė. Pakeitė visas rozetes, pravedė elektros instaliaciją. Kai augo vaikas, buvo nepatogu prašyti jos motinos kiekvieną kartą, kad pažiūrėtų vaiką, tai jos vaiką pažiūrėjo L., po to kitos kaimynės dukra, kurios buvo apklaustos posėdžiuose. Antrą kartą buvo UAB „E.D.“, kai jie pasakė maždaug sumą, kiek tai kainuos, tada jie sutiko daryti remontą. Kai buvo sujungtas tualetas su vonia, buvo vienos šiukšlės, tvarkant kažką kitą, kitos. Turi apytikriai pradžioje paskaičiuoti, kiek, kas kainuos. Jų plytelės buvo brangios. Kada pirko plyteles, tikslios datos nepamena. Jie pradėjo remontą sausį, tai žiemą-pavasario pradžioje pirko plyteles. Jai įdomu, kodėl K. G. neigia savo parašą. Nieko negali atsakyti, kodėl nedalyvavo K. G. apklausoje teisme. Negali atsakyti, kas statė palanges, nes žino, kad UAB „E.D.“ langų nekeitė. Buvo vasara, buvo šilta, kada iš jos pavogė dokumentus. Nepamena, ar jau buvo prasidėjusi baudžiamoji byla. Advokatas prašė atvežti dokumentų originalus. Ji pas savo advokatą buvo vakare, kitą dieną turėjo nuvežti dokumentus į policiją, bet juos pavogė. V. mašina stovi prie Justiniškių 91A, ją jau pradeda krapštyti narkomanai. Turėjo butą Taikos g., kai gyveno su V.. Buto (duomenys neskelbtini), savininkas ji, O. A., bet pirkėjas jos pusseserė T., ji yra mokėtojas. Daugiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Tatjana jos pusseserė, paskola butui buvo paimta iš „DNB banko“. Pusseserė paėmė paskolą, ji lyg išsiskyrusi, butas registruotas jos, O. A., vardu, nes pusseserė neturi tokio žmogaus, kuriam būtų galima patikėti paimti paskolą. Jos dukra buvo paauglė, todėl pusseserė pabijojo, nes dukra graži, būna visokios kompanijos, kiek įvykių, kada vaikai iš tėvų atima butus. Butas pirktas 2008 m. T. V. registruota tame bute, ji pagrindinis mokėtojas, ji moka už paskolą. Paskola paimta jos vardu, buto savininkė ji, O. A.. Jie vyko į „DNB“ banką su pussesere įregistruoti, kad ji pilnai įsipareigoja mokėti ir visus mokesčius už butą. Kreditą ėmė pusseserė, bet jos vardu. Visi dokumentai yra banke, pusseserė gyvena Belgijoje. Kreditą moka pusseserė, o jos mama A. moka už komunalines paslaugas. Jei pavėluoja sumokėti už paskolą, jai iškart ateina laiškas, jai skambina ir sako, kaip yra. Kai rengė ieškinį bylai, dokumentų originalai buvo. V. mirė 2011 m., dokumentai dingo 2012 m. Buvo iškviestas turto vertintojas, susitarė, jis atėjo, nufotografavo butą, nes tuo metu ji dar buvo tame bute, kadangi, ten buvo jos daiktai, reikėjo laistyti gėles, buvo su .. Paskui ji paskambino ir pasakė, kad močiutė nuteikinėja ją. Sakė, kada jos tėvas išsiskyrė su jos motina, tai jos mama irgi buvo pati blogiausia. V. buvusi žmona buvo iškviesta kaip liudininkė, bet ji, O. A., nežino, ką gali paliudyti išsiskyręs žmogus. S. pas juos lankydavosi dažnai, kiekvieną savaitgalį važiuodavo visi kažkur pavalgyti. S. turėjo raktus nuo buto. Vasario 26 d. ji paskambino ir sako, kad jai paskambino I. S. sūnus V., jis nori paimti jos raktus tam, kad pakeisti spynas. V. kasdien vakarais atvykdavo į butą prižiūrėti darbuotojus. Jis su V., kuris liudijo, atvažiuodavo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. O. parodė, jog kaltinamosios asmeniškai nepažįsta, bet matyta. Jam mažai kas žinoma, tik tiek, kad butas ne sūnaus, o jo. Kai su žmona gyveno kituose namuose, sūnų priregistravo savo bute ir jis ten gyveno. Kaip kaltinamoji ten atsidūrė, nežino, geriau sūnus žinojo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog į butą, kur gyveno sūnus, ateidavo maudytis, nes jų namas be patogumų, ir ten susitikdavo kaltinamąją. Sūnus pradėjo buto remontą ir kaltinamoji ten atsirado, bet kaip atsirado, taip ir dingo. Iš pradžių jis nieko apie sūnaus santykius su kaltinamąja nežinojo, paskui sūnus pas juos atvažiuodavo, papasakojo, kad gyvena su kaltinamąja, o jie daugiau ir neklausinėjo. Paskui ji kartais atsirasdavo bute ir viskas. Pas juos kaltinamoji buvo 2-3 kartus. Gal 2004 m. matė kaltinamąją, tarp 2000-2004. Sūnus ėmė buto remontui pinigus ir tuo laikotarpiu susipažino su kaltinamąja. Pinigus sūnus ėmė iš jų buto pirkimui. Butas jo, sūnų priregistravo tame bute. Remontui sūnus ėmė pinigus. Sūnus ėmė 20 000 Lt, po to jam tų pinigų neužteko, tada jis pakartotinai 2008 m. dar paėmė 10 000 Lt. Jų pinigų buvo duota tiek, kiek pasakė, o kiek savų sūnus investavo, nežino. Bute buvo labai daug šiukšlių, viskas išardyta. Jie davė sūnui pinigus. Nieko nežino, ar sūnus kur dar skolinosi pinigus. Remontas trūko ilgai, prasidėjo 2008-2009 m., ar dar anksčiau. Remontavosi ilgiau nei pusmetį. Kai vyko remontas, atvažinėdavo jis į butą. Remontą ir pats sūnus darė, ir draugus kvietėsi. Kad atvažiuotų kokios firmos, nematė. Sienų negriovė, tinkavo, dažė, keitė linoleumą. Virtuvėje buvo pakeistos kažkokios medžiagos, vonioje buvo klijuotos plytelės. Vonia ir tualetas buvo atskirai, paskui, po remonto, sujungė. Vamzdžiai buvo pakeisti į virtuvę, pakeisti praustuvai. Jei jau atsirado anūkė, tai vadinasi kažkas buvo tarp kaltinamosios ir sūnaus, bet kartu gyvenant jų nematė. Visus daiktus kaltinamoji pasiėmė, kurie buvo bute, pradedant tualeto šepečiu ir t.t. Ji viską pasiėmė šių metų vasario mėnesį. Kaltinamoji pasiėmė absoliučiai viską, skalbimo mašiną, šaldytuvus, televizorius. Jis raktų nuo buto neturėjo, o kaltinamoji turėjo. Kodėl jis neturėjo, nežino. Jei būtų turėjęs raktus, tai nebūtų įvykę, pasitikėjo ja. Kaltinamoji negyveno šiame bute. Sūnus ja pasitikėjo. Butas adresu - (duomenys neskelbtini). Pagarsinus parodymus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 30-31), parodė, jog tiksliai nepamena, kada sūnus išsiskyrė su V. O.. Kai sūnus išsiskyrė, jis paprašė gyventi Povilaičio g. bute. Po skyrybų sūnus gavo 20 000 Lt.Sūnus gavo 20 000 Lt, tada jam trūko pinigų remontui, tai jis gavo dar 10 000 Lt. Pinigus sūnus gavo iš jo žmonos. Skiriantis su pirma žmona sūnus pardavė butą, jis gavo 20 000 Lt, po to jam dar pritrūko pinigų remontui, tai paėmė dar 10 000 Lt. Tai skyrybų pinigai, kurie buvo gauti pardavus butą. Jo žmona davė sūnui 20 000 Lt ir 10 000 Lt. Sūnus pinigus panaudojo remonto medžiagoms. Nežino, kodėl jam dar trūko pinigų, jis gi remontu užsiėminėjo. Iš jo sūnus nieko neėmė, ėmė iš jų su žmona bendrų pinigų. Pirmiausiai 20 000 Lt, paskui 10 000 Lt. Žiemą su žmona gyveno prie Žaliųjų ežerų, tikslaus adreso nepamena. Žiemą būdavo name, kur gyveno motina, tikslaus adreso nepamena. Tai ne tas pats sūnaus butas. Jis ten gyveno. Remonto metu sūnus kitur negyveno. Remontą darė ir prižiūrėjo sūnus V.. Jo, A. O., žmona prisidėjo finansiškai. Jau pasakė, kiek įdėjo pinigų, bet jokių apie tai patvirtinančių dokumentų neturi. Sūnus pats keitė duris, nes tuo užsiėmė. Jokios firmos daryti remontą niekas nesamdė, nes sūnus su jais dalinosi nuomone ir jis ten dirbo vienas. Jis darbininkų nematė, nežino. Galimai padėjo sienas dažyti sūnaus draugas Vitalijus. Tiksliai nepamena, kada sūnus supažindino su kaltinamąja. Bute buvo labai daug dulkių ir kaltinamoji nelikdavo nakvoti. Remonto metu apskritai nematė kaltinamosios. Remonto metu pagalbos iš kaltinamosios nebuvo, būtų kada nors užtikęs.Nežino, kada kaltinamoji pagimdė, ir kur ji gyveno. Kadangi, remontą darė savo lėšomis, jis užsitęsė. Neprisimena, kiek kartų buvo apklaustas tyrimo metu. Neprisimena, ar vienas, ar ne vienas važiavo pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena, kokiu principu jį apklausinėjo. Kai pardavė butą, kur sūnus laikė pinigus, kur juos saugojo, nežino, gal pas save. Kiek gavo pinigų už parduotą butą, nežino. Sūnus turėjo dukrą iš pirmos santuokos, tai anūkė S.. Santykiai jo su dukra po skyrybų buvo normalūs. Anūkė pastoviai lankosi, buvo per anas išeigines. Anūkė pastoviai lankėsi ir dabar lankosi. Anūkė dažnai su sūnumi važinėdavo, jis ją mylėjo.Butą patikėjo sūnui, sūnus ten gyveno. Jis su žmona gyveno motinos bute. Sūnui patiko, todėl ir darė remontą. Nežinojo sūnaus ateities planų. Remonto metu tarp tualeto ir vonios buvo išardyta pertvara, padaryta elektros instaliacija, pravesti grioveliai elektrai, pakeisti langai. Pinigus 20 000 Lt ir 10 000 Lt sūnus gavo iš žmonos F. Kur gyvena žiemą, Žaliųjų ežerų name, tai nuosavas namas. Porą kartų po remonto matė sūnaus bute O. S. lankosi ir sode, ir Žaliųjų ežerų name, ir šiame bute. Nepamena, ar buvo koks susitarimas su O. civilinėje byloje, jis jokių reikalų neturėjo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja F. O. parodė, jog kaltinamoji sūnaus draugė, pažįsta ją. 2006 m. sūnus atvedė pas juos O. A., nepasakė, kad čia draugė, ar ką. Jos vyrui buvo 70 m., buvo vasario 23 d. Butas buvo jų, bet, kai sūnus išsiskyrė, o jos mama numirė, paliko jai pusę namelio, kuris be patogumų, visi patogumai lauke, todėl butą paliko sūnui, nepadovanojo, bet paliko gyventi. Kai atvažiavo, žiūri, kad O. tame bute su sūnumi, nuo tos dienos ten retkarčiais ją matė. Atvažiuodavo į tą butą išsimaudyti, drabužius išsiplauti. Paskui žiūri, kad ji nėščia. Kai pagimdė mergaitę, kaltinamoji išėjo gyventi į savo butą, kur gyveno su savo mama. Jos sūnus pradėjo remontą prieš pagimdant kaltinamajai. Tuos 20 000 Lt davė sūnui su pirma žmona, nes negalėjo nusipirkti buto. Pinigai buvo pas ją, ne pas jos vyrą. Kai sūnus išsiskyrė su pirma žmona, pardavė butą, ir tuos 22 000 Lt, kuriuos gavo pasidalinus, sūnus atnešė jai. Kai pradėjo daryti remontą, jis paprašė, kad duotų jam pinigus. Ji iškart nenorėjo duoti, pasakė, kad gyveni su moterimi, tuoj bus vaikas, o kas paskui, jei tėvas numirs, ką ji darys namelyje be patogumų. Sūnus vis tiek įkalbėjo, kad jis nevedęs ir panašiai. Pasitarė su tėvu ir galiausiai davė jam pinigus. Kai sūnus darė remontą, pavasarį jam neužteko 20 000 Lt, jis žinojo, kad pas juos yra pinigėlių, paprašė dar 10 000 Lt. Pasakė, kad pas jį ir vaikas, ką tada darys, jei jie grįš į butą. Sūnus sakė, jog padarys remontą, gal parduos butą, nusipirks didesnį, todėl ji davė tuos pinigus. Kai sūnus numirė, O. viską pasiėmė, kas pas jį buvo ir žiedas, ir grandinėlė, ir piniginėje kiek buvo pinigų. Kai palaidojo sūnų, pasakė, vieną mėnesį nieko neimti iš buto, o paskui sakė, ką sūnus nupirko, viską gali pasiimti iš buto, nieko jiems nereikia. Tą vieną mėnesį kaltinamoji nieko neėmė. Nesipyko nei su kaltinamąja, nei su pirma sūnaus žmona. Paskui, vasario 16 d., kaltinamoji atvažiavo ir pasiėmė viską iš buto, šviestuvus, tualeto šepečius, net sūnaus apatinius. Ji vaikščiojo į tą butą, su tėvu vaikščiojo, nematė jokios firmos, kad ten dirbtų, matė vieną berniuką kelis kartus, rudais plaukais. Paskui kaltinamoji padavė į teismą. Vasario 16 d. ji viską pasiėmė, nes 20 d. atvažiavo nusiprausti su tėvu, pažiūrėjo, kad nieko nėra. Paskui jai reikėjo į polikliniką, pasakė, kad važiuos pernakvos, ir ryte eis į polikliniką. Užsirakino duris, o raktą paliko duryse. Ryte žiūri, kad kažkas rakina duris ir negali atrakinti. Žinojo, kad raktai yra pas anūkę ir pas kaltinamąją. Atrakino duris, stovi O. ir aukštas vyras. Ji ją pastūmė, pasakė vyrui, eik į ten, į vonią. Pasakė, ko jiems ten reikia, pasakė juk viską jau pasiėmė. Kai ji neleido praeiti, vyras pradėjo viską fotografuoti, o kaltinamoji ją sugriebė už marškinėlių, patraukė ją nuo durų, prie kurių stovėjo, kaip stūmė, tai ji nugriuvau aukštielninka. Tada ji susilaužė stuburą, ją operavo. Paskui ji padavė į kitą teismą, kad ji lyg paliko 33 000 litų bute, lyg dar kailinius audinės, bet ji pati viską paėmė. Atsakydama į klausimus parodė, jog sūnus 20 000 Lt pas ją paėmė, paskui antrą kartą 10 000 Lt. Kiek jis įdėjo dar savo pinigų į remontą, nežino. Sūnus statė šarvuotas duris, dirbo pagal patentą. O. tuo metu Kalvarijų turguje pardavinėjo apatinį trikotažą. Sūnus dažnai atvažiuodavo su savo abejomis dukromis, jo paklausė, kiek O. gauna dekretinių, jis pasakė, nei jis žino, nei jam tie pinigai rūpi. Viskas ką ji gauna, viskas pas ją, jei ji ką nuperka, jis tuos pinigus jai visada grąžina. Dar prieš mirtį pasakė, paskutinį kartą pasakė, kad jis nupirko kompiuterį, o O. viską rašė savo vardu. Kai reikėjo pripažinti jos sūnų tėvu, O. parašė, kad ji nesiruošia su juo gyventi. Todėl ji viską rašė savo vardu. Ji dažnai atvažiuodavo į remontuojamą butą, nes neturi kur praustis. Sūnus remontavo todėl, kad nevedęs, vaiko neturėjo, nors jam sakė, jei tėvas mirų, ji tą pačią dieną ateitų gyventi į tą butą. Sūnus pasakė, kai suremontuos, galės greičiau parduoti, arba pakeisti į didesnį plotą. Sūnus viską pirko už savo pinigus, nors ji kaltinamajai pasakė, ką sūnus nupirko, viską pasiimtų, liko tik jų baldai. Ji sūnui pasakė, kad jų baldus įneštų į mažąjį kambariuką. Sūnus pirko minkštą kampą, televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, duonos kepyklą, garų puodus. Technikos buvo daug. Su kaltinamąja nelabai gerai sugyveno, daiktus sūnus pirko sau. Sūnaus veidas pastoviai buvo apdraskytas, jie pykdavosi su kaltinamąja. Dukra iš pirmos sūnaus santuokos bute lankėsi dažnai, nes jos mokykla priešais. Po mokyklos užeidavo pas tėvą. Iki pradėto remonto kaltinamosios daiktų bute nematė. Kaltinamoji taip parašė, kad bute liko jos audinės kailiniai, nors jų gyvenime nematė. Kai kuriuos jos daiktus matė. Pagimdžiusi savo mergaitę, O. išėjo į savo butą, ten gyveno visus metus, iki 2008 m. Apačioje gyvenantys kaimynai skundėsi, kad labai ilgai vyko remontas. Remontą pradėjo 2008 m. rudenį, o baigė 2009 m. vasarą., vyko beveik metus. Daug darbininkų bute nematė, kelis kartus matė vieną vyruką, rudais plaukais. Jo duomenų nežino, šiandien tarp liudytojų jo nėra. Sūnus sakė, kad tai jo draugas. Su ja sūnus buvo labai atviras. Dėl ateities planų su kaltinamąja sūnus nieko nesakė. Abi savo mergaites sūnus mylėjo, pas juos atsiveždavo. Kaltinamosios ir jos sūnaus santykiai klostėsi nelabai gerai, ji sako, kad jis išgėrinėjo, o jis sakė, kad jie pykosi dėl vyresnės sūnaus mergaitės. Kaltinamoji labai pykdavo, kad jis vyresnę dukrą visur vežiojosi. Kažkada marti paskambino, kad sūnus nuvežtų mergaitę į stotį, tai O. labai pyko. Sūnus jai kiek kartų sakė, kad jis neslėpė, jog turi vaiką ir su juo bendraus. Pykdavosi dėl to, bet vis tiek bendravo. Sūnus sakydavo O., kad jei jie išsiskirs, ar neleis bendrauti ir su jų vaiku. Sūnų ištiko širdies smūgis. Jis skundėsi prieš mirtį, jam svaigo galva, pamatavo spaudimą, spaudimas buvo geras, liepė eiti pas daktarę. Ji asmeniškai girto sūnaus niekada nematė, kur jie bebūdavo, jis niekada nebuvo girtas. Jis augo pas ją, kai grįždavo namo, niekada nebūdavo girtas. Povilaičio g. yra dviejų kambarių butas. Jų daiktai buvo buto mažesniame kambaryje, ten buvo jų kambarys. Sūnus visus jų daiktus sunešė į tą kambarį, kol vyko remontas. Už jų pinigus buvo padarytas remontas. Jokios sutarties su firma nebuvo. Ką galėjo pats sūnus darė, ką galėjo padėjo draugai. Buvo ji posėdyje kitoje byloje dėl 33 000 Lt Kalvarijų g. Už advokato paslaugas O. turėjo sumokėti jiems, bet jie atsisakė, ji pasiėmė ieškinį atgal, atsisakė nuo ieškinio. Sūnus jai sakė, kad daiktus pirko už savo pinigus. Nežino,, ką turėjau omenyje sakydama, kad jinai pradėjo remontą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, jog šiuo metu jos su O. A. niekas nesieja, bet matytas asmuo. B. (duomenys neskelbtini) priklausė jos tėvams pagal mainų sutartį. Mainų sutartis buvo sudaryta iš 3 pusių, t.y., tėvų, uošvių ir su vyru. Po keitimo sutarties tame bute apsigyveno jos tėvai ir jos brolis su šeima. Prieš įsikeliant į butą, beje, butas buvo labai tvarkingas, nes uošviai labai skrupulingi, gerai gyveno, iš tiesų labai prižiūrėjo butą, bet prieš įsikeliant į jį, tėvai darė kosmetinį remontą. Po to, kai brolis nusipirko savo butą ir išėjo su žmona ten gyventi, tėvai darė kapitalinį remontą, keitė santechniką, vamzdžius, virtuvės baldus, daug ką darė. Po to, kai brolis išsiskyrė su pirma žmona, jis grįžo gyventi pas tėvus. 2007 m., po skyrybų, brolis gavo pinigus ir visada dirbo, paskutiniu metu gamino šarvuotas duris pagal licenciją. Kuriuo tiksliai metu susipažino su O. A., negali pasakyti, bet per šeimos šventę jis juos supažindino ir pristatė, kad čia jo draugė. Jos tėvai vasaros metu gyveno sode, kuriame nėra patogumų, bet maudėsi ir skalbėsi bute (duomenys neskelbtini). 2008 m. O. A. pagimdė dukrą, bet tuo metu, kiek žino iš brolio, jų santykiai buvo sudėtingi. Mergaitė nebuvo įregistruota, brolis nebuvo nurodytas kaip jos tėvas ir jo pavardė mergaitei suteikta nebuvo. Ji į jų santykius nelindo. Dėl remonto, tikrai žino, kad brolis darė pats, jokia firma nedarė, nes jis dažnai atvažiuodavo pas juos arba su S. savo dukra, su kuria bendravo labai glaudžiai, arba su mažąja dukra. Dėl remonto jis konsultavosi, kas geriau, sakė, kad ilgai kažkoks draugas darė, paskui, kad santechniką blogai padarė, nes užpylė kaimynę. Atsakydama į klausimus parodė, kad iš brolio žodžių žino, kad jis darė pats remontą. Brolis pakeitė langus. Tam remontui jos tėvai prieštaravo, nes viskas atrodė labai padoriai. Buvo tapetai, bet norėjosi dažytų sienų ir panašiai. Brolis keitė santechniką, keitė langus, dažė sienas. Jis išdaužė jungiamą sieną, nes Karoliniškėse siaura vonia ir siauras tualetas, norėjosi platesnio, patogesnio, todėl išdaužė sieną, tai sena santechnika nebetiko. Taip pat keitė duris. Pas tėvus buvo spintos, kurios broliui netiko. Buto sienų negriovė, darė kosmetinį remontą, o kapitalinių statybos darbų nebuvo. Remonto metu jis gyveno tame bute, tik, kai taisė grindis, tada gyveno pas O. A.. Po brolio laidotuvių buvo pas O. ji bent jau tuo metu turėjo 2 kambarių butą. Jie ir gyveno, ir negyveno kartu su broliu. Žinojo, kad O. A. dirbo turguje. Brolis sakė, kad nei jis vedęs, nei išsiskyręs, laisvas paukštis. Brolis pripažino abi dukras. Brolis mirė staiga. Ji gyvenime nematė brolio išgėrusio. Su mama važiavo, kalbėjo su kaimynais, kurie gyvena priešais, jie pasakė, kad nematė brolio išgėrusio. Jis nebuvo girtuoklis. Brolio planų ateičiai nežinojo. Ne vien moterys nori padoriai gyventi, gal todėl ir darė remontą. Po skyrybų brolis turėjo lėšų. Brolis turėjo verslą, darė šarvuotas duris. Jai nesakė brolis, ar skolinosi iš kur pinigų remontui. Kai vyko mainų sutartis, taip išėjo, kad jai su vyru abiejų tėvai padovanojo po vieną kambarį, ir kai kilo klausimas dėl brolio ir jo žmonos pirmo buto pirkimo, tai tėvai padėjo jiems nusipirkti butą. Todėl po skyrybų ir buto pardavimo brolis paliko pasaugoti mamai pinigus, o jos tėvai iki šiol gyvena neblogai. Gal 2006-2007 m. brolis parodė O. A.. Brolis mirė 2011 m. gruodžio mėnesį. Antros brolio dukros tėvystė buvo nustatinėjama po brolio mirties. Antra dukra ir gyveno pas brolį, ir ne. Ne jai spręsti, kodėl kaltinamoji taip elgiasi. Ir su broliu, ir su tėvais šnekėjo dėl ateities planų, nes tėvai niekada nesiruošė nei dovanoti, nei perrašyti, nei suteikti buto teisių broliui. Brolis darė remontą, bet tėvai nesiruošė nei perleisti, nei padovanoti buto, kol jie bus gyvi. Ir tėvų daiktai buvo tame bute. Vienas kambarys buvo brolio, o senus tėvų baldus pastatė į mažesnį kambarį ir ten paliko tėvų kambarį. Nedažnai matė O. A. tame bute. Pirmoji brolio dukra tame bute lankėsi labai dažnai, ne tas namas prieš jos mokyklą, ir raktus ji turėjo. Pas juos buvo šiltesni santykiai su broliu, nei su mama. Brolis pasakė, kad užliejo kaimynės butą. Nedažnai remonto metu lankėsi tame bute. Buvo atvykusi į remonto pabaigą. Kai ji buvo, O. A. bute nebuvo. Kai kuriuos O. A. daiktus matė bute, bet ne remonto metu, o po remonto. Brolis sakė, kad ypatingos pagalbos iš O. A. nesulaukė, dėl remonto. Brolis pats save išsilaikė. Pirmai dukrai brolis mokėjo alimentus. Neteko girdėti, kad jis iš O. skolinosi pinigų. Žino, kad bendros kasos, bendrų pinigų brolis su O. neturėjo. Ji labai abejoja, kad O. prisidėjo prie remonto finansiškai. V. V. sakė, kad tuo metu, kai buvo užlietas jų butas, brolis buvo išgėręs. Galbūt, bet ji to nematė. Po močiutės mirties močiutė dalį namo paliko mamai, kuriame tėvai gyvena šiuo metu. Teismas atmetė ieškinį, priteisė O. A. išmokėti 1500 Lt jos tėvui bylinėjimosi išlaidų, paskui O. A. buvo pateikusi ieškinį. Susitarimo dėl remonto nebuvo. Buvo iškeltas dar vienas ieškinys rajono teisme, dėl to, kad O. A. paliko pinigines lėšas ir nuosavus daiktus bute. Jiems atėjus į teismą, abiejų šalių susitarimu buvo pasiektas susitarimas, kad O. A. atsiėmė ieškinį, o jie pasižadėjo nereikalauti 1500 litų už bylinėjimosi išlaidas, dėl remonto bylos. Dėl remonto bylos ieškinys buvo atmestas. Dokumentus pamatė, kai gavo ieškinį, iki tol tų dokumentų nematė. Kai pamatė dokumentus, daugmaž žino, kaip tvarkomi tokie dokumentai, kai pradėjo juos žiūrėti su advokate, buvo šoke, kad kažkokia statybos bendrovė, nes žinojo, kad jokia bendrovė remonto nedarė. Kasos pajamų orderiai užkliuvo, bent viena sąskaita tiems orderiams turi būti, kasos orderiai turi turėti buhalterio parašą. Jai tie dokumentai sukėlė įtarimus. Brolis UAB „Euro domus“ neminėjo. O. A. žinojo, kad čia tėvų butas, o ne jos brolio. Brolis minėjo, kad gal suremontuos butą, iškeis į didesnį. Tėvai priėmė normaliai O. A.. Kas konkrečiai mokėjo už buto išlaikymą, apie tai nekalbėjo, bet brolis sakė, kad net perkant maistą jie su O. dalindavosi, kas, ką pirks. Remonto metu buvo nuleistos rozetės į apačią, kas tai tvarkė, nežino. Brolis galėjo įstatyti duris, galėjo daryti pagalbinius darbus. Žino, kad jis kažką darė balkone. Po paskutinio remonto vietoje tapetų buvo išdažytos sienos, buvo pakeista santechnika, pakeisti langai, durys, išdaužta siena vonioje, buvo sudėtas laminatas. Didžiajame kambaryje buvo išdažyta 3 spalvomis, rožine, žalia ir mėlyna, o mažajame kambaryje mėlyna. Balkonas buvo įstiklintas, balkono spalvos nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje liudytoja S. O. parodė, jog šiuo metu su kaltinamąja ji nesusijusi. Butas visada buvo tvarkingas, prižiūrėtas, nes ten gyveno seneliai, po tėvų skyrybų ten apsigyveno jos tėvas. Pirmas remontas vyko 2000 m., kurį darė močiutė. Sutvarkė vonią, virtuvę, baldus, pakeitė langus. Po tėvų skyrybų kitą remontą tėvas pradėjo daryti 2007-2008 m. Ką galėjo darė pats, kai kažko negalėjo kvietė atskirus žmones, kuriems mokėjo savo pinigais. Jokia įmonė nebuvo pasamdyta, viską darė skirtingi žmonės. Duris darė pats, nes buvo suvirintojas.Atsakydama į klausimus parodė, jog 2007-2008 m. vyko antras remontas. Jai buvo maždaug 10 m., kai tėvai išsiskyrė. Tą butą, kuriame gyveno su tėvais, pardavė, tada tėvas įsikraustė į močiutės butą. Kai tėvas pradėjo draugauti su kaltinamąja, retkarčiais ji atvažiuodavo, bet, kai pagimdė vaiką ir prasidėjo remontas, ji tame bute nebegyveno. Nežino, kaip pasakyti, būdavo, kad ji atvažiuoja, išvažiuoja. Tėvas dirbo, darė šarvuotas duris. Nežino, ar tėvas su kaltinamąja vedė bendrą ūkį, nes biudžetas buvo skirtingas. Ji pastoviai bendravo su tėvu, po mokyklos pastoviai užeidavo, nes mokykla šalia. Kai ateidavo į tėvo namus, kaltinamoji kartais būdavo, kartais ne. Nežino, ar tėvo namuose buvo kaltinamosios rūbai, nesigilino į tai. Tėvas dėl remonto tarėsi su močiute, nes tai buvo močiutės butas. Jis pasiklausė jos, ar galima remontuoti. Kai nusprendė daryti remontą, tuos pinigus, kuriuos jis gavo iš buto pardavimo po mamos ir tėčio skyrybų, buvo atidavęs močiutei saugoti. Tada močiutė tuos pinigus davė jam. Nežino, kiek kainavo remontas. Tėvas samdėsi atskirus meistrus, nes ką galėjo, darė pats. Tvarkė sienas, grindis, keitė dangą, langus, keitė baldus. Kiek žino, močiutė atidavė tėvui pinigus. Su kaltinamąja apie remontą nekalbėjo. Kai grindis klojo, tėvas gyveno kitur, o po to, tame pačiame bute. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tėvai išsiskyrė 2004 m. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad likdavo nakvoti pas tėvą. Ji turėjo buto raktus. Atrodo, kaltinamoji turėjo buto raktus. Nepamena, nuo kada tėvas su kaltinamąja pradėjo bendrauti. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad nuo 2006 m. Bute, koridoriuje, kažkokie moteriški rūbai, batai buvo. Tėvas tikrai buvo registruotas tame bute, kaltinamoji ne. Oficialiai santuokos, jokios sutarties, nebuvo tarp kaltinamosios ir tėvo.Ji bendravo normaliai su kaltinamąja, kaip su tėvo drauge. Nežino, kiek santaupų buvo tėvo padėta pas močiutę. Kai gimė kaltinamosios vaikas, ji gyveno pas jos mamą, o tėvas namuose. Po tėvo mirties niekas tame bute negyveno. Tada kaltinamoji kreipėsi į teismą dėl pinigų grąžinimo už remontą. Niekas apie kaltinamosios vaiką nekalbėjo, tai buvo kreiptasi dėl tėvystės nustatymo. Kai ateidavo ji pas tėvą, matydavo darbininkus ir juos pažinojo. Kai kurie buvo tėvo pažįstami. Po remonto buvo nupirkta nauja sofa, virtuvės baldai, santechnika, koridoriaus pakabos. Ateities planų pas tėvą nebuvo, pasikeitė mada, norėjosi kažko naujo, norėjo pakeisti, todėl ir darė remontą. Tėvas žinojo, kad kaltinamoji laukiasi. Nežino, kokio tikslo tėvas siekė remontu. Tėvas naujus baldus pirko į vieną kambarį, nes kitame kambaryje liko seni baldai. Močiutė nesiruošė išeiti iš to buto, nes gyvena tokiomis sąlygomis, kur nėra kaip nusiprausti. Kai močiutei reikdavo, ji visada atvažiuodavo ir tame bute nakvodavo, turėjo savo kambarį. Butas yra močiutės. Kiek žino, O. turėjo savo butą. Kiek asmeniškai ji turėjo butų, nežino, turėjo savo, ir kitą, kur gyveno jos mama ir ji kartu. Iš tėvo pinigų buvo padarytas remontas, nes visus pinigus jis atidavė remontui. Jokia firma remontui nebuvo samdyta. Apie planus susituokti su kaltinamąja tėvas nieko nesakė. Kiekvienam norisi gyventi gražiai ir tvarkingai, todėl ir darė remontą. Nežino, kiek kainavo remontas. Tėvas nieko nepasakojo apie bendrus planus. Kai gimė vaikas, kaltinamoji su vaiku gyveno pas savo mamą, o tėvas atskirai. Tėtis sakė, kad tai jo vaikelis. Tėvui tuo metu buvo apie 40 m. Tėvas mirė nuo infarkto. Kaltinamosios vaiko gimimo liudijime tėtis nebuvo įrašytas kaip tėvas, kodėl, nežino. Šeimos renginiuose kaltinamoji buvo pristatyta šeimai. Kartais per šventes ir ji būdavo. Ne visada kaltinamoji buvo šeimos šventėse, kažkada atvažiuodavo, kažkada ne. Jos mamai tėvas mokėjo alimentus už ją, o ar mokėjo kaltinamosios vaikui, nežino. Nepamena, ar kaltinamoji tuo metu dirbo, ir kur. Remontas trūko apie metus laiko. Tėtis mirė 2011 m. Su kaltinamąja tėtis bendravo iki mirties. Seneliai bendravo su kaltinamąja iki tėčio mirties. Su kaltinamąja absoliučiai ji nebendrauja. Kaip ji galėjo su ja susipykti, jei nėra jokio bendravimo. Remonto metu kaltinamąją matė bute dažnai, retkarčiais. Tėvas darė šarvuotas duris, dirbo pagal patentą. Jos atveju tėvas alimentus pastoviai mokėjo. Kiek žino, tėtis pinigų nesiskolindavo. Kiek žino, tai tėtis mokėjo už komunalines paslaugas. Tėtis buvo registruotas tame bute. Kai klojo grindis, kiek žino, tėvas gyveno kaltinamosios bute. Žino, kad kaltinamosios butas Justiniškėse, bet tikslaus adreso nežino. Kai ateidavo pas tėvą, tai su kaltinamąja kavą gerdavo, tai televizorių žiūrėdavo. Tiksliai apie ką su ja kalbėdavo nepamena, bendromis temomis, nekalbėjo konkrečiai apie remontą. Po remonto dažnai lankydavosi bute. Po remonto dažnai matydavo kaltinamąją bute, bet nežino, kaip dažnai. Negali pasakyti, kai ateidavo į butą po remonto, ar kaltinamoji ten šeimininkaudavo, ar būdavo kaip svečias.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. O. parodė, jog kaltinamosios asmeniškai nepažįsta, bet žino. Žino ją iš santykių su jos pirmuoju vyru. Nebendravo su kaltinamąja, bet matėsi. Su pirmu vyru gyveno pas jo motiną Povilaičio g. Po to, kai nusipirko savo butą, iš ten išsikėlė, o po skyrybų tą butą, kurį su vyrų turėjo, pasidalino. Atsakydama į klausimus parodė, jog po skyrybų vyras paėmė 22 000 litų. Povilaičio g. bute gyveno ji su vyru, dukra ir jo tėvai. V. tėvams priklauso butas Povilaičio g. Nuo 1994 m. maždaug iki 2000 m. ten gyveno. Tėvai darė remontą, buvo mažas vaikas, bute visada buvo švaru. Jie darė bendrą remontą, o kai išėjo gyventi atskirai, vyro mama darė rimtą remontą, keitė santechniką, klijavo plyteles, buvo įstiklintas balkonas, virtuvei užsakė virtuvės komplektą, klijavo plyteles. Remontą darė maždaug 2000 m. Kelintų metų butas, nežino. Kai jie gyveno, buvo tapetuota, po to lyg jie dažė, neprisimena. Kai nusipirko kitą butą, į kurį persikraustė, tėvai liko gyventi Povilaičio g., ir mama darė remontą. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad išsiskyrė apie 2002 m. Po skyrybų vyras išėjo gyventi pas mamą, tėvai gyveno su juo. Dukra liko gyventi su ja, bet su vyru jos santykiai buvo geri, jie pastoviai bendravo. Pagal dukros žodžius, ji sakė, kad turėjo nuo buto raktus. Pirmą kartą O. pamatė gal po poros metų, po jų skyrybų, gal 2004 m. Vaikas pasakė, kad tėtis turi moterį, taip porą kartų susitiko. Jų buvo tokie santykiai, kad buvęs vyras ne viską pasakojo, ji tik galėjo suprasti, kad moteris buvo laikina, kaip svečias. Jie ir gyveno, ir negyveno kartu, visko ten buvo. D. O. ypatingai nesigilino, turėjo savo šeimą. Ji tikrai žino, kad vyras pinigus, už parduotą butą, atidavė mamai, nes ji jo prašė paskolinti pinigų, bet jis pasakė, kad neturi, kad atidavė mamai ir nieko neduos. Žino iš V. žodžių, kad jis dar darė remontą. Taip pat keitė santechniką, tarp vonios ir tualeto išgriovė sieną, keitė langus, smulkiai negali pasakyti, ką darė. Langus žmonės statė, kažką darė žmonės, kažką darė pats. Nežino, kas darė remontą, bet V. sakė, kad mama duoda pinigus remontui. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad V. remontui jokios firmos nesamdė. Ji iš V. negirdėjo, kad jis remontui samdytų kokią firmą. Langus ir balkonų stiklinimą atliko žmonės, bet kažką darė pats. Vyras kažką galėjo pasidaryti, bet ne viską savo rankomis. Kai gyveno santuokoje jis atlikdavo namuose darbus, kaip ir visi vyrai. Kai gyveno kartu, V. dirbo Gariūnuose, paskui užsiėmė šarvuotomis durimis. Vyras nebuvo priklausomas nuo alkoholio. Jie domėjosi dėl žmonių, kurie keitė langus, ir V. jiems davė kontaktus. Vieną kartą buvo ji Povilaičio g., kai buvo viskas išversta ir nieko nebuvo padaryta, bet ji tik užėjo. Kaip vyras su žmona, V. ir O. negyveno, taip dukra pasakojo. Dukra atvažiuodavo, kai O. ten nebūdavo, nenorėdavo jos susitikinėti, o ten dukra važinėdavo labai dažnai. Povilaičio g. du kambariai, didesnis kambarys buvo jų, mažesniajame gyveno vyro tėvai. Kokie buvo V. planai, darant remontą, nežino. Kaip suprato, tie patys darbuotojai keitė jiems sodo name langus, kurie keitė ir V., bet jie nebuvo iš firmos. Dabar nepaskys, kokie tai žmonės, nes šiais reikalais užsiėminėjo jos dabartinis vyras. Tai buvo individualus asmuo, jiems paskambino, jie atvyko, išmatavo langus ir juos pakeitė. Jei reikėdavo V. tėvas padėdavo. Kai jie gyveno kartu ir vyko remontas, V. tėvas padėjo. Ką ji matė bute, tai buvo išversta vonios ir tualeto siena. Ji užėjo į vieną kambarį, kitur nebuvo. Matė remontuojamą vonią, tualetą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja V. V. parodė, jog kaltinamoji pažįstama iš matymo. Kalba vyko apie butą, esantį virš jos buto, ir jo remonto aplinkybių. Remontas truko gana ilgai. Remonto metu buvo užpiltas jų butas, todėl kreipėsi į O. sūnų. Jis buvo tuo metu išgėręs, sakė, jog ateis meistrai. Laukė, nesulaukė, jau buvo 3 val., todėl iškvietė avarinę tarnybą. Atvykę meistrai sutvarkė, sakė, kad buvo neįdėta tarpinė. Jos mama tuo metu sirgo, tai remontas vargino, nes trūko ilgai, gal metus, gal ir ilgiau. Atsakydama į klausimus parodė, jog 2008 m. ar 2007 m. prasidėjo tie darbai. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad remontas truko nuo 2007-2009 m. Kiek žino, tuo metu tame bute gyveno O. sūnus V., šiuo metu jis jau miręs. Gyveno vienas tame bute, nes tėvai gyveno sode. Jis pats remontavosi butą ir kažkokia pagalba, kažkoks meistrelis buvo. Butas tėvų. Remonto metu tėvai sekė darbą, jie pabendraudavo susitikdami. Kažkada iš kalbos su Obydeno mama išėjo, kad klausė, kiek kainavo remontas. Ji pasakė, kad davė 30 000 Lt. Kalbėjo su sūnaus mama, kai ji buvo atvažiavusi. Ir remonto metu V. visada ten gyveno, dukrą atsiveždavo iš pirmos santuokos, ir ji ten būdavo, išvažiuodavo apsipirkti, grįždavo. Su mama ji pasikalbėdavo, kad, turbūt, dukrai butą tvarko. Butas 2 kambarių. Jei remontuotų kažkokia firma, gal neužpiltų kito buto remonto metu. Kai juos užpylė, bendravo su sūnumi Valerijumi, kuris sakė, jog ateis meistreliai, bet matyt, užmigo, nes buvo išgėręs, tai iškvietė avarinę tarnybą. Su jo mama atsiskaitė dėl užpylimo. M. F., o tėvas A. F. sakė kaimynei, kad 30 000 Lt kainavo remontas, gal turėjo omenyje, kad su visa įranga. Kai pats po truputį darai, tai matyt, taip ilgai ir užtruko. Kabelis kabojo pro langą iškištas, kai laidai kabo, panašu, kad remontas į pabaigą. Taip ir suprato, kad darbai baigėsi. V. dukra S., ji moksleivė. Ji matė, kaip į butą nešė didelį šaldytuvą. Ji suprato, kad su kaltinamąja V. nebebendrauja pastoviai, jų santykiai atsitiktiniai. Matėsi, kad tai ne šeima. Kaltinamoji užeidavo, bet ne kasdien matydavo. Remonto metu nebuvo užėjusi į tą butą, teko tik po remonto lankytis. Matė kaltinamąją, bet tai žmogus, kuris ten negyveno. Ji turėjo mažą vaiką, bet kur tas vaikas buvo, nežino. Ji gyvena aukštu žemiau, nei gyveno V.. Jos buto langai išeina į laiptinės pusę, jų tik 15 butų, visus gerai pažįsta, 40 m. ten gyvena. Namo administratorius yra Karoliniškių būstas. Tuo metu laiptinė nebuvo rakinama, šiuo metu yra telefonspynė. Iki remonto butas buvo sutvarkytas, nes prieš tai gyvenę jų giminės buvo pedantai. Dėl paskutinio remonto F. paminėjo, kad davė 30 000 Lt. Neminėjo ir F. jokios firmos, kad darytų remontą, nes pats V. jį darė su kažkokiais meistrais. Remonto metu kaltinamosios nematė. Matė ją po remonto epizodiškai. Anksčiau tame bute gyveno tėvai. Jie su jais draugiškai gyveno ir bendravo. Tie žmonės buvo pedantai, butas buvo labai prižiūrėtas, idealiai. Atsimena, kad jos mama remontavo 2000 m. savo butą, tuo pačiu metu kaimynų bute irgi vyko remontas. Po paskutinio remonto, kaip suprato, butas buvo parduotas. Butas buvo parduotas po sūnaus V. mirties. Jis mirė 2011 m. gruodžio mėnesį. Nuo 2009 m. iki 2011 m. tame bute remonto nebuvo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. P. parodė, jog asmeniškai nieko nepažįsta, kaltinamoji matyta, ji gyvena gretimoje laiptinėje, kaimynė. Atsakydama į klausimus parodė, jog 12-14 m. gyvena savo name. O. A. pamatė tada, kai ji pradėjo susitikinėti su V., gal 2006 m. Jos vyras bendravo su jos neoficialiu vyru Valerijumi. Jos vyras J.bendravo su V. O.. O. su V. pradžioje susitikinėjo, paskui turėjo gimti vaikas, jie nutarė daryti remontą. Remontą darė kartu, būdavo, kad pagyvendavo pas jos tėvus. Jie pas juos dažnai ateidavo, beveik kiekvieną dieną, ypač V. dažnai pas juos ateidavo, kaip vyro draugas. Vėliau jiems gimė duktė, kartais ją žiūrėdavo, pasiūlydavo pažiūrėti vaiką. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) buto nepamena. Ji gyvena pirmame aukšte, o jie gyveno kitoje laiptinėje, 5 aukšte. Kiek žino, O. A. tame bute gyveno, nes savo akimis tai matė, galima ir kitų kaimynų apie tai paklausti. Kai jiems gimė vaikas, O. su V. kartu tame bute gyveno. Būdavo, kad V. pas juos ateidavo ir laukdavo O., nes ji grįždavo vėliau. Matė, kaip jie kartu vaikščiodavo, kaip su krepšiais grįždavo, į svečius vieni pas kitus vaikščiodavo. Pas juos užeidavo kaimynai, Vitalijus, motina atvažiuodavo, S., V. dukra ateidavo į tą butą. S. ateidavo išeiginėmis dienomis, būdavo, kad jie kartu išeidavo kur nors. Jai atrodo, 2008 m. jie darė remontą. Jie sujungė vonią kartu su tualetu, vonia panaši į džakudzi, darė euro remontą, visiškai suremontavo virtuvę, padarė geras sienas, suremontavo koridorių, duris pakeitė, atrodo, raudono medžio. Remontas truko apie metus, gal šiek tiek daugiau. Jie pasamdė darbininkus remontui, atrodo, firma kažkokia dirbo. Remonto metu, iš pradžių, gyveno bute, o paskui pas O. tėvus, minėjo, kad eis pas anytą gyventi. Jie darė remontą, kaip vyras ir žmona. Už O. pinigus buvo atliekamas remontas, nes, kai V. pas juos užeidavo, sakiau jam, jie jauni, kam jiems tas remontas, jis pasakė, kad surinko visus kvitus, kuriuos pirko, gal jų prireiks. Ji stebėjosi, kad moteris daro remontą, o vyras renka čekius. Nežino, kodėl O. darė remontą, gal turėjo daugiau pinigų. M. V. taip pasakė, pats pasakė, kad jo žmona daro remontą, už jos pinigus, ir kad jie renka čekius. Gal ir sakė, kiek kainavo remontas, tiksliai nepamena, bet brangiai. Savo mirties išvakarėse V. laukė pas juos O., nes reikėjo dar kažką suremontuoti, tai jis vis minėjo renkamus čekius, faktūras. Žmona, galbūt, siūlė buto dizainą. Turbūt, O. pasamdė meistrus, tiksliai nežino. O. mokėjo už remontą, šviestuvus irgi ji pirko. Tiksliai negali pasakyti, kiek kainavo remontas. V. pasakė, kad Ok. mokėjo už remontą. Jis sakė, kad ji moka, kad ieško meistrų. V. viską smulkiai pasakojo, kiekvieną dieną laikėsi pas juos. Atrodo, V. priklausė tas butas, bet tiksliai nežino. Kaltinamoji su V. ketino ten toliau gyventi su vaiku, kai jis dirbdavo aikštelėje, O. atnešdavo jam valgyti, vaikas visada būdavo kartu, tik jie nebuvo susirašę. Kiek žino, V. užsiėminėjo durimis, o O. dirbo kažką su siūlais, atrodo, juos pardavinėjo. Mano, kad O. išlaikė šeimą, nes V. sakydavo, kad O. mokėjo už butą, ji davė jam pinigų, kad sumokėtų. V. ir pats turbūt uždirbdavo iš tų durų, bet padėdavo savo dukrai, nupirkdavo ką nors. Į tokius dalykus, ar jam kas skolino pinigų, ji nesigilino, nesidomėjo. Kiek ji žino, jie patys darė remontą. Remonto metu matė bute S., V. tėvai atvažiuodavo kartaus nusiprausti išeiginėmis dienomis. V. prieš susipažindamas su O. stipriai gėrė, po to, kai O. laukėsi vaiko, jis visai nustojo gerti, bet ėmė rūkyti. O. pareikalavo, kad jis nebegertų, ir jis nebegėrė, o iki tol jis stipriai gėrė. Jie ruošėsi susituokti, nes turėjo bendrą vaiką. Iki susipažįstant su O., V. bute buvo gal vieną kartą, lankytis ten pradėjo tik po pažinties su O.. Gal kokį kartą buvo užėjusi į 28 butą remonto metu, paskui po remonto. Be V. ir O. tame bute daugiau niekas negyveno, kartais atvykdavo S., V. dukra. O. su Valerijumi jam nepasakojo iš kur gavo pinigų remontui. Negirdėjo, kad būtų įvykęs koks nelaimingas atsitikimas remonto metu. O. neoficialus vyras V. pasakė, kad O. daro remontą, kad jie renka čekius. O. mama turi butą, o ar O. dabar turi savo butą, nežino. Tiksliai nežino, kada gimė bendras O. ir V. vaikas. P. V. žmonos nežino, nežino, kada jis išsiskyrė su ja. Ji gyvena tame name 13 m., ir V. ten gyvena panašiai. V. tėvų nepažinojo, teko matyti juos pro langą, ir teko bendrauti tik V. laidotuvių metu. V. ten gyveno, tai jam ir priklausė butas. Nesidomėjo, kieno vardu buvo užrašytas O. vaikas. Niekada prie jos O. už remontą niekam nemokėjo. Buvo suremontuota virtuvė, koridorius, tualetas ir kambarys. Antrame kambaryje stovėjo vaiko lovelė. Jie gyveno visuose kambariuose. Atsimena savo parodymus, kuriuos davė civilinėje byloje. Su meistrais nebendravo, bet matė, kada jie eidavo išmesti šiukšlių. Matė, kaip vaikščiojo meistrai. Meistrai buvo apsirengę kombinezonais, striukėmis. Tikrai matė du meistrus. Gal vieną kartą buvo remonto metu, po remonto buvo daug kartų bute. V. sakydavo, kad meistrai remontuoja butą, tiksliai nepamena. Virtuvėje buvo įdomi siena, buvo padaryta banguota siena iš medžio. V. tėvai atvažiuodavo nusiprausti į tą butą. Kiek kartų juos matė, negali pasakyti. V. sakydavo, kad tėvai atvažiuoja praustis. Viską iš V. ir O. sužinodavo. Tuo metu registravosi darbo biržoje, paskui sirgo, todėl turėjo galimybę stebėti, kas vyksta lauke. Remonto metu, atrodo, nedirbo, gal šiek tiek dispečere. Jos buto langai išeina į gatvės pusę, jei V. palikdavo automobilį, eidavo pro savo langus. Galima ir kitose vietose statyti automobilius. Matė viską iš vienos pusės, jų laiptinės pro savo langus negalėjo matyti. V. ir O. turėjo mikroautobusą. Kiek žino, jis buvo V.. O. turėjo lengvąją mašiną, nors tiksliai nepamena.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, jog pažįsta kaltinamąją, ji buvusi draugo žmona, o I. S. pirmą kartą pamatė, kai mirė V.. Su V. pradėjo draugauti, kai pas jį pirko duris. Ji klausė, ar supranta apie statybas. Jis bijojo, kad darbininkai, kurie dirba, daro nelabai kokybiškai, todėl porą kartų buvo bute ir žiūrėjo. Kai išėjo, jam pasakė, kada mano, jog už tuos pinigus galėjo daryti kokybiškiau. Jam nepatiko kai kurie dalykai, pavyzdžiui, jis dirba tik su užsienietišku gruntu, lietuviški ne visada tinka, instaliaciją geriau dėti 2,5 kvadrato. Prieš dažymą gruntavo sienas. Remontą darė ir virtuvėje, ir vonioje, ir kambaryje. Jo paprašė pažiūrėti, jis pasakė, kad ne visur kokybiškai uždėtas gruntas. Porą kartų tikrai buvo bute remonto metu. Jei eina elektros įvedimas, jis visada atskirai stato dėžutę, o ten taip nebuvo, todėl V. pasakė, kas jam nepatiko. Plytelės buvo priklijuotos pakankamai neblogai. Plytelės buvo virtuvėje, neprisimena jų kokybės, ir vonioje. Vonioje buvo pernešta siena, pakeista santechnika ir kanalizacija. Buvo sugriauta vonios pertvara ir padaryta viena patalpa iš tualeto ir vonios. Tuo metu, kai jis buvo, kas jam nepatiko, tą ir pasakė. Kai remontas buvo pabaigtas, tada pradėjo bendrauti su Valerijumi. Pagal jį, remontas vyko pakankamai ilgai, tiksliai nepasakys. Jis bute matė 3-4 meistrus. Jei jis ten nedirba, bet ateina į objektą, negali kišti nosies, kur jam nereikia. Bute dirbo įmonė, pavadinimo nežino. Bet buvo ir prižiūrėtojas. Tuo metu su O. nebendravo visai, nes V. tada nebuvo geras draugas, taip gerai, kaip dabar, O. tada nepažinojo. Kad remontas vyksta, matė, o, kas mokėjo ir kam mokėjo už tai, nematė. Nematė, kam buvo perduoti pinigai. V. jam sakė, kad visą apmokėjimą darė O.. Pirma buvo sugriauta vonios ir tualeto pertvara, buvo pakeisti vamzdžiai, paskui padaryta apdaila, o po to buvo, kai viskas buvo baigta. Vonia buvo sujungta, buvo gerai padarytas apšvietimas, stovėjo kita vonia ir kitas tualetas. Nepamena, ar buvo keisti buto langai. Jis užsiima apdaila, ir plytelėmis, o santechnikos nedaro. Po remonto, tame bute gyveno ir O., ir V., o remonto metu jie nebuvo tokie draugai, kad kištųsi į jo gyvenimą. Normalus remontas prasidėjo nuo elektros instaliacijos. Kai jis atėjo, viskas buvo sugriauta, sulaužyta, po to žino, kad viskas vyko etapais, tiksliai nepasakys. Buvo prižiūrėtojas, kuris vadovavo darbams. Kada jis atėjo, pažiūrėjo ir išėjo. Jis ne užsakovas, negali kištis. Draugas paprašė pažiūrėti, taip ir padarė. Turbūt, V. priklausė butas, kam tiksliai, nepasakys. V.s pasakė, kad remontą finansavo O..
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta O., ji draugė, o I. S. jo mirusio draugo sesuo. Tik šiek tiek pakalbėjo su O., kad ją pavertė kaltinamąja. Prieš metus jam paskambino V. O. mama ir paprašė, kad būtų liudytoju, jog O. nedarė remonto. Tuomet jis atsisakė tai liudyti. Atsisakė, nes žino tiesą, nes su V. buvo draugai. Žino, kad O. darė remontą, o jo prašė pasakyti atvirkščiai. Jie darė su Valerijumi duris, jis virindavo, mokė, kaip įrengti spyną. Stebėjosi, kad jie kartu gyvena, o viskas daroma už jos pinigus. V.s pasakė, kad pažįsta savo šeimą, tegu viskas taip būna. Žino, kad tas butas priklausė V. tėvams, nes jis metus laiko ten gyveno. Kuriais metais, nepamena, bet, kai O. įsikėlė, jo paprašė išsikelti. V. rinko sąskaitas-faktūras už remontą. V. lyg minėjo, kad Žaliuosiuose ežeruose namas bus sesers, o šį butą tėvais paliks jam. Būdavo, kad vakare užeidavo su V. į butą, apžiūrėdavo darbus. Butas buvo tvarkingas, bet neremontuotas prieš tai. Remontavo visus kambarius, virtuvę, balkoną, išgriovė vonioje sieną, pastatė gilią vonią, pašalino senienas, matė, kaip įrenginėjo butą. Remontavo kažkokia firma. V. tuo metu gyveno Justiniškėse, O. mamos bute. O. su V. sutarė normaliai, dažnai pas juos užeidavo. V. uždirbdavo nelabai daug, jie gamindavo seifines duris. O. tuo metu dirbo, V. minėjo, kad motinystės atostogų metu ji gavo gerą pašalpą. P. N. Metus jie atsikraustė ir jis išėjo gyventi kitur. A. V. tėvai į butą nusiprausti, bet jie stengėsi neviešinti, kad jis tame bute irgi gyvena, O. jo gyvenimo tame bute pabaigoje, kaimynas Miša, sūnėnas buvo užėjęs kelis kartus. Taip pat V. dukra iš pirmos santuokos dažnai užeidavo, jų santykiai buvo geri. Jie stengėsi neafišuoti, kad jis ten gyvena, jis nenorėjo, kad tėvai žinotų, ir nenorėjo vienas mokėti už butą, todėl mokėdavo kartu. Apie metus laiko ten gyveno, jis jam pasiūlė užsiėminėti durimis. V. bute gyveno prieš 6-7 m., gal daugiau, bet prieš tai, kai O. pradėjo ten gyventi. Jis turi savo butą, bet jį nuomojo. Remontuojant, jis nieko jiems nepadėjo, tik užeidavo vakarais pažiūrėti, pasakydavo savo nuomonę. Nedažnai lankėsi remonto metu. Pavyzdžiui, dirbdavo, pastatydavo duris, V. sakydavo, važiuojame, pažiūrės butą. V. remonto metu gyveno Justiniškės, tačiau, užeidavo vakarais pažiūrėti savo buto. Sakė, kad kažkokia moteris dažė. Jis pasakydavo, kad nueinam ir pažiūrėsim, o jis pasakydavo, kokias problemas matydavo. Matė smulkias problemas. Buvo pastatyta nauja, gili vonia, gyvatukas naujas. Kituose kambariuose buvo dažytos sienos, balkone dėtas dekoratyvinis tinkas, jie visur dažė, buvo naujos durys pastatytos. Jis per anksti viską užsakė, nes visa tai buvo prieš krizę, o paskui kainos greitai krito. Tiksliai, kada tai buvo, nepamena. Remontas prasidėjo prieš krizę, prieš krizę susitarė dėl kainų. Su O. buvo sutarta, V. jam taip pasakojo. Jis pasakė, kad su O. susitarė dėl sumos, gal jie turėjo sutartį, nesigilino, turėjo savo darbų. S. ateidavo, kai tėvas būdavo namuose, bet atrodo, kad ji turėjo raktus nuo buto. Taip pat per pertraukas tarp pamokų. Vakarais, kad būtų užėjusi, nepamena. Jis remonto metu tame bute beveik nebuvo. Gerai nežino, kuo kaltinama O.. Nematė dokumentų, kurių pagrindu buvo daromas remontas. 2009-2010 m. gal buvo daromas remontas, tiksliai nepasakys. Žino tai, nes V. sakė, kad O. mokėjo už remontą. Pats nieko nematė, kas, kam mokėjo. Su O. ne daug bendraudavo, pagrinde, su Valerijumi kalbėjosi. Žinoma, kad O. pinigais buvo mokėta už remontą, nes jie per mažai uždirbdavo. Jis negirdėjo, kad V. būtų iš kažkur skolinęsis pinigų remontui.
-Ypač su savo seserimi V. nesutarė, nenorėjo lankytis pas tėvus, kai ten būdavo sesuo. Su tėvais jo santykiai buvo normalūs. Nežino, kas važiavo pirkti statybinių medžiagų remontui, gal jau jos buvo atvežtos į butą, kai jis ateidavo. Seifinėms durims V. nuolaidas turėjo, o, ar turėjo statybinėms medžiagoms nuolaidų parduotuvėse, nežino, jis to nesakė. Nežino, kur buvo pirktos statybinės medžiagos. Jis ne kiekvieną dieną su V. būdavo kartu, būdavo, kad įrenginėdavo duris ir tiek, aiškindavo jam apie metalą. Iš V. mamos sulaukė dviejų skambučių, pirmą kartą maždaug prieš metus, o antrą, kai pasakė, kad jis bus liudininkas šioje byloje. Ji paklausė, ką pasakys, pasakė, kad tiesą. O. jo paklausė, į kurį posėdį jam geriau ateiti, pasakė, kad į 30 d. O. paprašė ateiti į posėdį. V. mama paskambino ir pasakė, ką jis turi pasakyti, pasakė jis, kad sakys tiesą. Ji pasakė, kad įrodyta, jog O. remonto nedarė, jis pasakė, kad atsakys, kas jam žinoma. Ji atsakė, kad už visą tą gerą, ką jam padarė, jam bus atlyginta. Ji pasakė, kad O. remonto nedarė, tai įrodyta. Ji pasakė, kad O. jai smogė, bet jis nesigilino. K. O. jai smogė nežino. Skambino į jo Pildyk „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atmintyje jos telefono numeris, turbūt neišliko. V. mama prisistatė ir pirmą, ir antrą kartą, kai skambino. Pirmą kartą ji skambino maždaug prieš metus. Tada ji pasakė, kad eitų kaip liudytojas ir pasakytų, kad O. nedarė remonto. Net neklausė, kur reikia eiti liudyti. V. mama kalbėjo kultūringai ir jis taip pat atsakė. Kai buvo V. laidotuvėse, jo tėvai užsirašė jo numerį. S. žinojo, kad jis gyvena pas V.. Jo tėvai, turbūt, numanė, kad jis ten gyvena, nes buvo vieną kartą likę nakvoti. Būdavo, kad su V. išgerdavo. K. V. pradėjo bendrauti su O. vėliau visai metė gerti.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. A. parodė, jog tiek kaltinamoji, tiek I. S. abi žino, kaimynės. O. A. pažįsta nuo 2006 metų. 2007 m. jie darė remontą, darė metus. Jų name gyveno V.. Jie gyveno 5 aukšte antroje laiptinėje, ji pirmoje laiptinėje, pirmame aukšte. L. P. gyveno kitoje aikštelės pusėje. V. užeidavo pas L. P. vyrą. Dabar gerai nepamena, kaip susipažino su O. A.. Buvo pas V. bute, žiūrėjo jų dukrą. Kai gimė vaikas buvo jų bute. V. sakė, kad O. viską perka, o remontą daro firma „E.D.“, ar pan. Remontavo vyras ir moteris. Kai žiūrėjo vaiką, darė remontą. Tvarkė sienas, tiksliai nepamena, klijavo tapetus. Iki vaiko priežiūros jų bute nebuvo. Prieš 6 metus jiems gimė mergaitė. Kai vaikui buvo 2-3 metais, O. atvesdavo vaiką pas ją. Ji užeidavo pas juos į butą, bet vaiką priežiūrai jie atvesdavo pas ją. Prižiūrėjo jau didesnį vaiką, ne kūdikį. Remontą darė, kai buvo vaikas. V. sakė, kad viską pirko O., ji pati to nematė. Remonto metu jie gyveno pas O.s motiną, bet atvažiuodavo ir į šitą butą. Rodė vonią, tualetą, jie buvo sujungti, pastatė filtrą, daugiau nieko nerodė. V. nesakė, kiek kainavo remontas. Jų su Valerijumi santykiai buvo kaimyniški, artimi. Bendravo kaip kaimynai. Ji užeidavo pas kaimynus, V. ten sėdėdavo, kaimynui kažką pasakodavo. Ji tuo metu būdavo su kitais kaimynais, kai V. dalyvaudavo, nors jai asmeniškai kažko nepasakojo. V. tėvus pažinojo, jie gyveno tame bute, vėliau V. ir kažkoks vyras gyveno. Kartą per mėnesį tėvai atvažiuodavo išsimaudyti. Jai patys tėvai minėdavo, kad jie atvažiuoja išsimaudyti. Matydavo pro langą, kad atvažiuoja tėvai. Sėdėdavo virtuvėje ir matydavo. Jos langai išeina į gatvės pusę. Ji mato, kad kaimynai grįžta namo. V. važinėjosi mikroautobusu. O. važinėjo automobiliu, bet jo markės nežino. Daugiau nieko be tėvų ir O. nematė, kas lankėsi V. bute. V. dukrą iš pirmos santuokos, S., matydavo. Apie jų santykius nežinojo. Jų bute tikrai buvo 2 kartus remonto metu. Po remonto bute nebuvo. Gal ir įdomu buvo pažiūrėti, koks remontas, bet specialiai nėjo. Ten du kambariai. Jų name 2 laiptinės, 5 aukštų namas. Jų namas sujungtas su kitu namu, lyg kryžius gaunasi. Viename aukšte 3 butai. Su L. P. jų santykiai kaip seserų. V. V. gyvena V. laiptinėje. V. O. bendravo su visais kaimynais. Nežino, kiek laiko V. gyveno tame bute. Kai atsikraustė, ten gyveno V. sesers vyro tėvai S., pas juos dažnai užeidavo, o, kai atsikraustė O. porą kartų ten buvo. V. ten nuolat gyveno. P. V. gyvena N., ji gyvena šiuo metu, ir tuo metu gyveno, o priešingoje pusėje L., jie gyvena nuo senų laikų, nuo 1974 m. Po V. butu gyvena V. V., šalia jos M., pavardžių nežino, seni gyventojai, 3 aukšte iš matymo tik pažįsta gyventojus. 1-3 aukšte visi seni gyventojai.
Teisiamajame posėdyje liudytoja N. A. parodė, jog O. jos dukra, duoti parodymus sutinka. M. V., iš O. pusės prasiėjo lyg šantažas. Paskui prasidėjo, kad jos nežino, kieno vaikas, o jo mama O. pasakė, jog ji sena, jog jos nežino, „ant kieno užsirovė“, dabar jie taip ir veikia su savo dukra. Butas buvo labai apleistas, ten seniai nebuvo darytas remontas, langai supuvę, santechnika surūdijusi, linoleumas suplyšęs, sumanė daryti remontą. O. sužinojo, kad ji nėščia, pasakė, gal padės. 2007 m. pačioje pabaigoje jie išvežė senus daiktus pas V. motiną ir pakeitė langus, o 2008 m. prasidėjo remontas, tvarkė ir sienas, ir grindis. Tuo metu V. finansinė padėtis buvo ne kokia, jie paprašė, kad paskolintų ji, O. motina, pinigų. O. su V. buvo pragyvenę beveik 2 m., jam paskolino apie 20 000 litų. Kai prasidėjo remontas, pinigų trūko, nes norėjo pasikeisti ir baldus, viskas buvo sena. Antrą kartą paskolino 15 000-17 000 Lt. D. O. teigia, kad remontą darė V., bet nei sesuo, nei jo tėvai nė karto nebuvo remonto metu atėję, nežinojo, nei kas, kada pirko medžiagas. Prasidėjo keiksmai, todėl dabar kenčia ir vaikas, ir ji, ir O.. D. V. sesuo drįsta sakyti, kad ji viską žino, kiek, kas mokėjo, bet yra išklotinės, kad O. mokėjo už butą. Skolino pinigus į rankas. V. sakė, jog ji nebijotų, jog atiduos pinigus, rinks čekius ir faktūras. O išėjo, kaip išėjo, iki šios dienos jos yra šantažuojamos. Žinojo, kad firma remontavo butą. Jie viską keitė, jungė vonią su tualetu, lygino sienas, tvarkė virtuvę. Jai dukra nesakė, nežino, ar daugiau iš kur jie ėmė pinigų remontui. Tiksliai nežino, kiek kainavo remontas. Remonto metu vaikas jau buvo gimęs, jie tuo metu gyveno jos bute Justiniškėse. Remontas prasidėjo prieš vaiko gimimą. Ji dažnai būdavo pas juos bute, tai porą kartų Sandrą, V. dukrą, buvo mačiusi, jei būdavo O. gimtadienis, ji irgi ateidavo. V. jai pasakė, kad jis čia gyvena, jis čia registruotas, jis čia šeimininkauja. O po jo mirties, V. mama pasakė, kad butas jų, tėvų. N. O., ar ji žinojo, kieno vardu butas. Šarvuotas duris į butą V. pats padarė, bet darbo nelabai turėjo. Valgyti pirko gal iš V. pinigų, mokesčius už butą mokėjo O. O. iki gimdymo dirbo parduotuvėje. Kiek tiksliai, uždirbo nepamena. Nepamena, kiek laiko ji ten dirbo. Prieš tai Gariūnuose dirbo ilgą laiką pagal patentą. Kiek mokėjo už buto paslaugas, nepasakys. V. ir O. turėjo po mašiną. Su V. tėvais bendrauti teko, buvo normalūs santykiai, kol neįvyko bėda. O. jam sakydavo, kad pati moka už butą. V., matyt, pabijojo, kad jis gali kištis į jų gyvenimą, tai todėl nesikraustė į jos butą. Paskolino pinigų, nes sakė, kad atiduos. Dukra turėjo pinigų, nes po gimdymo gavo išmoką, ji turėjo savo santaupų. Jos dukros bute tuo metu gyveno jos giminaitė. Jos butas 1 kambario, O. butas 2 kambarių. Remonto metu, kai pas ją būdavo O. su V., ji nueidavo su mergaite nakvoti į kitą butą, kur gyveno giminaitė. Šiuo metu ji yra pensininkė ir tuo metu buvo pensininkė, tai vaiką prižiūrėjo nuo gimimo. D. O. turėjo santaupų ir senelis buvo palikęs auksinių monetų. O. pirko butą, gal pasiskolino tam pinigų, nežino. Gal visko jai nepasakydavo. O. turėjo susitaupiusi, turėjo auksinių monetų, ir dar matyt, kažkiek pasiskolino. O. su V. norėjo susitvarkyti butą, susituokti ir tada užrašyti vaiką jo vardu. Pirmą kartą, kai skolinosi pinigų, buvo atėjęs V. su O., antrą kartą V. buvo mašinoje. Nežino, kuo kaltinama dukra. Jai sakė, kad jie susirašys ir įrodys, kad tas vaikas V.. Įrodyta, kad vaikas V.. Vėliau jie nusipirko baldus. O. sakė O., jog pasiimtų savo baldus, o apie remonto pinigus net nesvajotų. O. ir V. bendrai gyvenant, nežino, ar dukra įgijo kokį turtą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, jog V. buvo jo draugas, O. jo sugyventinė. Jis gyvena kaimyninėje laiptinėje pirmame aukšte. Žino, kad padarė remontą, jam patiko vonia ir koridoriaus sienos. Ilgai tęsėsi remontas. P. O. pagimdant, prieš 6 metus jie darė remontą. Turbūt, metus laiko tęsėsi remontas. Remontas vyko tada, kai O. bendravo su V.. Kažkokie statybininkai darė remontą. Su V. kartu žvejodavo, jis užeidavo pas jį beveik kasdien. Virtuvę jiems darė pažįstamas, lyg A., ilgai darė, durelių ilgai negalėjo pastatyti, tai V. vis keikė, kur durys. Vonios remontui samdė statybininkus. Jie darė pilną remontą, žino, kad sujungė vonią su tualetu. Plyteles klijavo, montavo naujus virtuvės baldus, sienos buvo padarytos iš minkštos plokštės, kaip kamštinės dangos. Dėjo lyg laminatą. Prieš remontą buvo jų bute, butas buvo kaip butas. Nepamena, ar iki remonto buvo tapetuota, ar dažytos sienos. Grindys, greičiausiai buvo dengtos linoleumu iki remonto. Jie tvarkė kambarius, išklojo laminatą, pakeitė langus, sutvarkė balkoną. Atrodo, V. ne statybininkas, jis užsiėminėjo durimis, darė šarvuotas duris. Nesišnekėjo, kiek kainavo remontas. Kai darė remontą, V. su O. tame bute negyveno, ar nuomojo kažkur butą, ar kažkas tokio. Kai langus statė, tai matė darbininkus. Negali atsakyti, ar tai privatūs asmenys, ar iš įmonės. Apie UAB „E.D.“ darbuotojus nieko nežino. Jie remontą norėjo atlikti prieš vaiko gimimą, bet nepavyko, nes statybininkai, turbūt, kažką „primakliavojo“. V. apie tai, kas darė remontą nieko nekalbėjo, tik keikė vis savo draugą, kuris darė virtuvės baltus, juos montavo, kad labai ilgai dirba. Sienų tas draugas netvarkė, tik dirbo su virtuvės įranga. Šiuo metu jis, J. P., dirba vadybininku. L. A. darė virtuvę, pavardės nežino. Kaip jis gali matyti, kas pas juos lankosi, jei gyvena kitoje laiptinėje. Jo langai išeina į gatvės pusę, ir iš jo buto nesimato, kas įeina į aną laiptinę. Jei atidaryti langą ir iškišti galvą, nebent taip pamatysi. Matė kaip žmonės keitė langus, o dėl remonto, iš kur jis žino, kur ateina statybininkai, o kur ne. Jie keitė senus langus. Jei keisti langus, tai reikia daryti ir remontą. Tame bute buvo seni langai nuo namo statybų pradžios. O. gyveno kartu su V.. Kai vaikas gimė, šitame bute jie negyveno, nes vyko remontas, o po remonto visi gyveno kartu. O. į žvejybą jų neleisdavo. Viena kaimynė 4 aukšte yra konfliktiška, visas namas su ja konfliktuoja, 25 buto gyventoja, gyvenanti po V. butu. Abu (O. ir V.) savo vaiką žiūrėjo, močiutė taip pat. Pas jį lyg kažkada vieną kartą buvo palikę vaiką pažiūrėti. Ten gyvena nuo 1974 m. Su V. tėvais tik pasisveikindavo. V. gerdavo. Nei vienai moteriai nepatinka, kad vyras geria, todėl O. pykdavo. Va. dirbo pagal verslo liudijimą, darė šarvuotas duris. O. prekiavo kažkur Gariūnuose, paskui su siūlais kažkokioje įmonėje sandėlininke dirbo. Jis gyvena 3 bute. V. ateidavo pas jį beveik kiekvieną vakarą kavos išgerti. Gerdavo tik su juo kavą, kalbėdavo daugiau apie žvejybą. Kai atvažiuodavo O., ji užeidavo pas jį ir jie paskui su Valerijumi eidavo kartu namo. V. važinėjo su autobusiuku „Transporter“. Nežino, kieno lėšomis buvo daromas remontas. Būdavo, kad ir jo draugai atvažiuodavo, V. kartu sėdėdavo. Jų balkonas nebuvo įstiklintas. Gal anksčiau prieš remontą, ir buvo keisti paprasti baldai, klijuotos plytelės, nekreipė dėmesio. V. dėl vonios nesiskundė, sakė, kad viskas tvarkingai išėjo. Dėl kažkokios avarijos lyg nieko neminėjo. Ta konfliktiška kaimynė iš jų namo gali prisikabinti prie bet ko, ji ir jam pretenzijų turėjo, kad jis narkotikų baronas. Jo žmona irgi būdavo namuose, kai jie gerdavo kavą su Valerijumi, o O. kartais būdavo, kartais ne, nes kai ji atvykdavo, net kartais neužeidavo į butą, o V. išeidavo pas ją, ir jie kartu eidavo namo. O. ir jo žmonos santykiai būdavo geri, kelis kartus vyko žvejoti kartu su šeimomis. K. V. atsikėlė čia gyventi, tada ir susipažino, kada tiksliai, nežino. P. V. žmonos nepažįsta, jis tik rodė ją vieną kartą. Nežino, kieno vardu buvo užrašytas O. vaikas. Girdėjo, kad po V. mirties buvo nustatinėjama tėvystė. Į kiemą galima įvažiuoti iš dviejų pusių, kiemas pravažiuojamas. Negali atsakyti, ar 2000 m. tame bute vyko kapitalinis buto remontas. Konfliktiška kaimynė pykdavosi su viso namo gyventojais, ne tik su O. ir V. Kai atvyko Valerijus gyventi į Povilaičio 8, kai išsiskyrė su pirma žmona, tada pradėjo su juo bendrauti. Turbūt, kad V. kontroliavo statybininkus, nes jis visada remonto metu užeidavo namo. V. turi dar vieną dukrą S. ji ir pas jį užeidavo arbatos kartu atsigerti. V. dažnai važinėjo su S.. Remonto metu O. irgi užvažiuodavo į butą. Nepamena kaip dažnai matė V. remonto metu, bet bute jis būdavo dažnai.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. M. parodė, jog O. kaimynė. O. su V. gyveno dviese kaip šeima, stengėsi remontuoti butą laukdamiesi vaiko. Remontui buvo samdyti žmonės, jis tai matė kaip kaimynas. Jie darė europinį remontą. Gyvena 3 aukšte toje pačioje laiptinėje. Labai gerai su jais bendravo. Gyvena šiame name nuo pat pradžių, su kaimynais normaliai sutaria. Remonto metu lankytis V. ir O. bute teko, jie remontavo pilnai kambarius, virtuvę. Remontą darė samdomi žmonės, kas tiksliai, nepasakys. Samdomi žmonės, nes jiems nepažįstami. Žino, kad samdė ir firmą, ir šiaip darbininkus, nes ilgai remontavo. Dėl baldų dar važiavo kartu pirkti, kartu ir su O. tarėsi. Kambario kampas kainavo daugiau kaip 5000 Lt. Padėjo nuvažiuoti, galėdavo dėl baldų kažką pasiūlyti, o kiek jie tiksliai už viską mokėjo, nežino. Nepasakys, ar V. kažką remontavo pats. Jie keitė pilnai santechniką, sujunginėjo vonią su tualetu. Remonto metu V. gyveno ir namie. Jis pats pastoviai namuose nebūna, nes dirba ne Lietuvoje. O. gyveno ir ten, ir ten, juk jis nevaikšto iš paskos.Jei jis gyvena pastoviai namuose, mato, jei nebūna, nemato. Nepamena, ar girdėjo apie firmą UAB „E.D.“. Būdavo ir 3, ir 2 žmonės dirba bute. V. sakė, kad pinigai išsileidžia, sakė, kad jie dviese su O. skaičiuoja. Sakė, kad ir remontas trunka, ir pinigų reikia pakloti. Ar remontui jie skolinosi iš kažkur pinigų, nežino, nesigilino. Jis pasakė, kur galima kokius daiktus nusipirkti, padėjo užnešti naują šaldytuvą. Bute pilnai pakeitė visus langus, kiek tai kainavo, nežino. Nežino, kiek V. mokėjo darbininkams. O. remonto metu buvo nėščia, ji gyveno su Valerijumi, bet kol vyko remontas, matyt, ji buvo pas mamą, ar kur. Nesikišo, kas mokėjo už butą, neklausinėjo. P. V. buvo trūkusi spiralė, gyvatukas, tada atbėgo ir O. buvo. Tuo metu buvo namuose ir sprogo vamzdis, bėgo padėti, paskui atvažiavo darbininkai iš seniūnijos, užsuko vandenį. Buvo kitas atvejis, kai kaimynai juos užpylė pilnai nuo 5 iki 1 aukšto. Kai sprogo gyvatukas, jie greitai viską sutvarkė, užmetė skudurų, kaimynės iš apačios nebuvo, nes jos neužpylė. Jis būna Lietuvoje porą dienų, paskui nebūna savaitę ar daugiau. Kai grįždavo į Lietuvą, susitikdavo su Valerijumi, tai matydavo ir darbininkus. V. prižiūrėjo darbininkus, jis būdavo namuose. Nežino, ar buvo davęs darbininkams buto raktus. V. ir jam padarė šarvuotas duris, turėjo savo verslą. Bute būdavo maždaug 2-3 darbininkai. Virtuvė buvo pilnai pakeista, padarė madingai. Tuos darbus darė žmonės, nes pats V. to nedarė. Tokius darbus, kaip apdaila, reikia normaliai padaryti, pats nepadarysi, jei ne specialistas. Jam atrodo, virtuvės baldai buvo daromi pagal užsakymą. Iš pradžių tame bute gyveno, turbūt iš jos giminės kažkas (parodo į S.), paskui V. tėvai, o paskui O.su V. ten gyveno paskutiniai. I. V. mirties pastoviai su juo ir O. bendravo. Jei su visokiais atvažiavimais, medžiagų atvežimais, išvežimais remontas gali kainuoti ir 100 000 Lt. Dėl baldų, dėl elektronikos jis galėjo patarti. Dėl statybinių medžiagų nepasakys, kas jas vežė, nežino. Nuo tada, kai V. apsigyveno Povilaičio 8, nuo tada bendravo su juo, labai seniai. V. pirmą žmoną pažįsta, dukrą irgi žino. Dukra iš pirmos santuokos dažnai pas V. atvažiuodavo. Nežino, kam priklauso tas butas. Žino, kad O. buvo nėščia ir pagimdė vaiką. Aišku, kad tėvas buvo V., o kas daugiau. Žino, kad O. nustatinėjo vaiko tėvystę. Po V. mirties jo motina padavė dokumentus, kad tai ne V. dukra. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kad dirbo firmos darbuotojai, V. sakė, kad pasamdė, kad užmoki pinigus ir žmonės padaro.Nepasakys, ar per visą laiką remontavo tie patys žmonės. Jis matė vyrus darbininkus. Tame name jis gyvena 40 m., nuo namo pastatymo. Draugavo su V. tėvais, kad jie darytų remontą, nematė. V.tėvai atvažiuodavo praustis. Neprisimena, ar remonto metu V.tėvai atvažiuodavo. Remonto metu O.būdavo ir pas O. mamą, ir V. bute. Kaimynus pažįsta jis visus. Su 25 buto savininke jis kol kas su ja normaliai sugyvena, yra kas su ja sugyvena konfliktiškai. Jam 50 m. Nežino, ar O. turi savo butą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja N. B. parodė, jog su O. ji yra kaimynės, ji gyvena pirmame aukšte. Jai parodė O. darbininką, kuris dažo ir norėjo duoti jo telefono numerį, nes ji irgi norėjau daryti remontą, bet pinigų nebuvo, tai ir neprašė jo telefono. O. sakė, kad jis labai geras darbuotojas, gerai daro remontą, jai reikėjo klijuoti plyteles, dažyti, tai ir pasakė, kad duos jo telefono numerį, bet nedavė, nes ji neturėjo pinigų remontui. Nieko daugiau nesakė, ar tai privatininkas, ar iš firmos žmogus. Nematė remonto, nes jų bute nebuvo. Jos dukra buvo pas juos bute ir sakė, kad remontas labai gražiai padarytas. Ji matė tik vieną žmogų, kuris gerai daro, dažo. UAB „E.D.“ firmos negirdėjo. O. sakė, kad remontas gali užtrukti, nes žmogus ilgai daro, gal geria, nežino. Žino, kad tame bute gyveno viena šeima, paskui V. tėvai, paskui V., tai turbūt, čia jo butas. Susipažino su O., kai ji pradėjo gyventi tame bute. Nežino, ar O. turi savo butą, žino, kad ji būdavo pas mamą. Nežino, ar O. buvo susituokusi su V.. Jai atrodo, kad O. su V. gerai sugyveno. O. antra žmona, pirmą V. žmoną žino, ir dukrą Sandrą taip pat, ji dažnai būdavo pas V. Jos dukra vieną kartą prižiūrėjo O. vaiką, tada ir matė tą remontą. Ar kas kitas iš kaimynų prižiūrėjo jų vaiką, nežino. L. P. su jais bendraudavo, jie draugai. Ji nematė, kad L. P. prižiūrėtų O. vaiką. J. A. pažįstama, matė, kad ji kalbėdavosi su O. ir su V.. V. ir M.buvo geri draugai, o jie bendravo tik kaip kaimynai. Kai buvo su O., V. gėrė labai retai. Nežino, ar tame bute kas be O. dar gyveno pas V.. Jos pirmas aukštas, nelabai matosi, kas vyksta penktame aukšte. V. tėvai bute būdavo retai. Su V. tėvais pasisveikindavo ir tiek. V. S. nežino. Jos dukra buvo remonto metu, ji pasakojo apie virtuvę, sakė, kad virtuvė labai graži, daugiau nieko nesakė.
Teisiamajame posėdyje liudytoja B. M. parodė, jog kaltinamosios asmeniškai nepažįsta. Dalyvavo ikiteisminiame tyrime, nes atstovauja bankrutuojančią įmonę UAB „E.d.“. Į ją kreipėsi tyrėja ir prašė surasti kai kuriuos dokumentus, susijusius su ieškiniu, kurį pateikė kaltinamoji. Prašė surasti dokumentus, nurodė kokius. Ji peržiūrėjo visus dokumentus, kurie buvo perduoti, tačiau reikalingų dokumentų nerado. Atsakydama į klausimus parodė, jog bankroto byla buvo iškelta 2009-12-30. Pačio įmonės vadovo surasti nepavyko. Dokumentus perdavinėjo buvusi buhalterė. Buvo perduodamų dokumentų aprašas. Apraše buvo tik bendri pavadinimai ir metai. Buvusi buhalterė perdavė įmonės dokumentus. Pačiame dokumentų perėmime nedalyvavo. Ji bankroto administratore paskirta tik nuo 2013-10-03. Jos kolegė perėmė dokumentus iš buhalterės. Dokumentai buvo patalpose, kurias numojo ta įmonė. Jos kolegė su įmonės buhaltere buvo nuvykusi į tas patalpas ir pasiėmė visus dokumentus, kurie buvo tose patalpose. Teigti ar tai visi, ar ne visi įmonės dokumentai, negali. Įmonės kasa buvo vesta tik iki 2008 m. birželio mėnesio. Galimai, įmonės buhalterija buvo ne pilnai vesta. Įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, bet jei buvo sunkūs metai. Gal buhalterė apie tai daugiau pasakytų. UAB „E.D.“ nebuvo iškelta baudžiamųjų bylų dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Nebuvo pasigesta jokių kitų dokumentų. Šiuo metu yra paduotas prašymas dėl bankroto bylos pabaigos. Vasario 27 d. apygardos teisme bus posėdis. Įmonės buhalterė R. B. P.. Direktorius iki 2008-12-05 buvo K. G., bet jis užsienyje ir jo nerado. Paskui buvo paskirtas laikinai einantis direktoriaus pareigas M. K.. Su juo nebendravo, tik kolegė su juo bendravo, jis asmeniškai perdavė įmonės antspaudą. Dėl M. K. paskyrimo eiti laikinai direktoriaus pareigas lyg buvo įsakymas. Įmonės akcininkas M. K., jis perdavė įmonės antspaudą. 2009-12-30 prasidėjo įmonės bankrotas, ji bankroto administratore paskirta nuo 2013-10-01. Antspaudas perduotas 2010-03-09. Įmonė vykdė statybas. 2007-2008 m. įmonė dirbo. 2008 m. įmonė dar turėjo užsakymų, nurodė, kad turėjo didelį objektą, bet pradėjo darbuotojams nebemokėti atlyginimų. Su M. K. susirašinėjo elektroniniu paštu ir jis paskambino. Ji tyrėjai atidavė duomenis, asmenų kontaktus. Kiek prisimena, buhalterė dirbo įmonėje. Bendrovė buvo rangovai, darė apdailą, negali pasakyti, ar statė namus, bet darbuotojos buvo apdailininkės, dažytojos. Paskutiniai darbai buvo Bajorų kalvose, naujos statybos namuose. Darbuotojai parašė ieškinį, kad nemokamas užmokestis, didelės skolos „Sodrai“. J. L. perėmė įmonės antspaudą, ji tebedirba UAB. Įrašai kasos žurnale yra fiksuoti iki 2008 m. birželio mėnesio. Su ieškiniu pristatytų dokumentų kopijų nematė, o gal tyrėja ir rodė, nepamena. Jos prašė pateikti ir sutarčių pvz., ji pateikinėjo tyrėjai, palygino, ir akivaizdžiai matėsi kad forma, jos skyrėsi. Lyg bankroto byloje yra įsakymas dėl laikino direktoriaus paskyrimo. K. G. išvyko į užsienį iki bankroto. Kažkokie dokumentai bankroto byloje yra, kad jis išvykęs į užsienį, bet šiuo metu negali pasakyti, kokie.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G. parodė, jog mato kaltinamąją pirmą kartą. Firma, kurioje dirbo, bankrutavo ir daugiau nieko nežino. Atsakydamas į klausimus parodė, jog įmonė, kurioje dirbo – UAB „E.D.“. Nuo kada, iki kada nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad UAB „E.D.“ dirbo nuo 2007-09-10 iki 2008-04-22. Firma užsiėmė statybomis, jis dirbo tik vidinius darbus su gipso kartonu. Dirbo stambiuose objektuose, smulkiems paslaugų neteikdavo. Dirbo su porininku V. J.. Įmonėje buvo ir dažytojų, ir plytelių klojėjų ir gipso kartono sukėjų. D. V., ten buvo didelis kompleksas naujai pastatytų namų. Atrodo, kad su UAB „E.d.“ Povilaičio g. nedirbo. P. buvo darbų vykdytojas, jo pavardės nepamena. Atrodo, K. vadovavo firmai, bet jo pavardės nežino. Darbų vykdytojas, kuris jiems nurodinėjo darbus buvo P.. Senų butų neremontuodavo. Neteko dirbti nuo UAB „Euro Domus“ be sutarties. Ką P. nurodydavo, tą dirbdavo. Firma bankrutavo, baigė jis dirbti, atrodo, pavasarį. Nė karto nematė įmonės buhalterės, bet ji laukia už durų. Išsikalbėjo belaukdami. Už durų taip pat laukia dar viena dažytoja ir vienas vaikinas, kuris statė duris. J. O. A. negirdėta. A. O. ir V. O. negirdėtos pavardės.
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, jog asmeniškai kaltinamosios nepažįsta, nieko iš salėje esančių asmenų nemačius, tik UAB „E.D.“ darbininkus. UAB „E.D.“ buvo normali firma, bet paskelbė bankrotą. Atsakydama į klausimus parodė, jog nuo 1997-1998 m. dirbo UAB „E.D.“, nepilnus metus. Tyrimo metu teisingai nurodė, jog UAB „E.d.“ dirbo nuo 2007 m. liepos iki 2008 m. balandžio. Dirbo dažytoja. Bendrovė užsiėminėjo apdaila. Kai dirbo, darbavosi Visoriuose, Paneriuose darė pusiau namą, paskui direktoriaus žmonai butą, o paskui juos atleido. Keturis mėnesius nemokėjo pinigų. Paneriuose buvo senas namas, o Visoriuose nauji butai. Kur dirbo Paneriuose, tame name gyveno žmonės. Paneriuose darė pusiau namą, 3 kambarių. Dirbo, kaip įmonė, kaip priklauso. Visoriuose buvo butai. Dirbo su J. J., prižiūrėjo P.. Direktoriaus brolis A. G. nuveždavo jas į darbą. Įmonės vadovo vardo nepamena. P. pavardės nepamena. Suskaičiuodavo kvadratus ir sąmatą atiduodavo Pauliui, jis sumokėdavo pinigus. Povilaičio g. nedirbo. O. A. negirdėta pavardė. V. O. nedirgėtas nei vardas, nei pavardė. Dviese su J. J. dirbo. Paneriuose su užsakovais bendravo, bet jų pavardžių nežino. Šiuo metu dirba kitoje firmoje. Neteko dirbti nuo UAB „E.D.“ ne pagal darbo sutartį. Kiek įmonė turėjo darbuotojų, nežino, ji buvo nedidelė, buvo 4 moterys dažytojos, dar buvo stalių, gipso meistrų. Plyteles klojo. Dėl santechnikos darbų, nežino, ar įmonė užsiėmė. Jos ateidavo dirbti, kai jau būdavo likę dažymo darbai. Neįsivaizduoja, ar turėjo įmonė filialus Lietuvoje. Įmonės buhalterė R., jos pavardės nežino, bet ji yra už durų. Su direktoriumi neturėjo nieko bendro, tik teko matyti. Paneriuose remontavo namą, kuriame gyveno žmonės.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, jog pirmą kartą mato kaltinamąją. Atsakydamas į klausimus parodė, jog kažkada dirbo UAB „E.d.s“. Tyrimo metu teisingai nurodė, jog UAB „E.D.“ dirbo nuo 2007-06-06 iki 2008-04-01. Buvo stalius, užsiėmė apdaila. Bendrovė užsiėmė remontais, statybų darbais, vidaus apdailos darbais. Suko gipso kartonus, darė lubas, tvarkydavo palanges, dėjo laminatus. Kiek įmonėje buvo darbuotojų, nežino, pagrinde būdavo apie 8 žmones. Kai ateidavo, pasakydavo, kur objektas, nuvažiuodavo, pataisydavo. Tiksliai direktoriaus nepamena. Buvo darbų vykdytojas P., pavardės nepamena. Dirbo Aukštuose Paneriuose, o daugiausia prie Santariškių. Ten buvo naujos statybos naujas, daugiabutis, jokių gyventojų nebuvo. Karoliniškėse, Povilaičio g., neteko remontuoti. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad įmonės direktorius buvo K. G.. Jie patys jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pasakydavo, kur objektas, nuvažiuodavo ir padarydavo. Buvo normaliai įdarbintas įmonėje. O. A. pavardės neteko girdėti. O. pavardė nieko nesako. Visi, kurie šiandien liudijo, jie visi kartu pastoviai dirbo, ir niekas iš jų Povilaičio g. nedirbo. Griauti sienų nesispecializavo. Prie jo akių santechnikų nebuvo. Kai jis ateidavo dirbti, langai jau būdavo sudėti. Nežino, ar jų firma užsiėmė elektros instaliacija, jis teisės dirbti su elektra neturi. Paneriuose buvo senas namas, kažkas nupirko ir reikėjo jį remontuoti. Ten dviejų aukštų namas, antrame aukšte lyg kažkas gyveno, o jie dirbo pirmame aukšte. Kai darė remontą pirmame aukšte, ten nieko nebuvo, niekas negyveno. Pagarsinus liudytojo A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 79-81), parodė, jog A. G. žinojo. P. S. – tai jų darbų vykdytojas. Įmonė bankrutavo. Jį į darbą priėmė P., su juo daugiausia turėjo reikalų. Įmonės direktorių porą karų matė, bet retai. Vieną kartą kontoroje, vieną kartą objekte.
Teisiamajame posėdyje liudytoja I. T. parodė, jog nepažįsta kaltinamosios. Nieko negali pasakyti, nes šią moterį (kaltinamąją) mato pirmą kartą. Naujus klientus prisimena iš veido, nes su jais bendrauja ne 1-2 dienas, o apie mėnesį. Mato kaltinamąją pirmą kartą. Atsakydama į klausimus parodė, kad tuo metu dirbo UAB „E.D.“. Paskutinį kartą dirbo Antakalnyje, Kuosų g., paskui Visorių rajone buvo daug butų. Dirbdavo po pusę metų. Jie užsiėminėjo dažymu, apdaila. Paskutinį kartą dirbo 2008 m. balandį, o kada atėjo dirbti į UAB „E.D.“, nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodžiau, kad UAB „Euro domus“ pradėjau dirbti nuo 2007 m. birželio. P., tas, kuris prieš tai buvo apklaustas juos nukreipdavo darbui, taip pat A., kuris irgi laukia už durų. Daugiausia bendravo su darbininkais. (duomenys neskelbtini), Karoliniškėse niekada nedirbo. Bendrovėje buvo 4 dažytojos, buvo J. ir dar vieną, bet jų pavardžių nepamena, bei jos porininkė M. Z.. Nuo gegužės dirbo su M. Z.. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad kitos dvi dažytojos R. K. ir J. J.. Juos nuveždavo, padarydavo darbą ir daugiau ryšių nepalaikė. Niekada nedirbo ne pagal sutartį. Dirbo nuo 8:00 val. iki 17:00 val., jei nespėdavo padaryti, tai dirbdavo kartais šeštadieniais. Jie remontavo tik naujus objektus. Kuosų gatvėje buvo ne naujas, bet buvo parduodamas butas, reikėjo atnaujinti sienas. Kuosų g. buvo privatus butas. Tai buvo paskutinis butas ir jie paskui jau išėjo į naujus objektus, nes trūko žmonių.
Teisiamajame posėdyje liudytoja M. Z. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Atsakydama į klausimus parodė, kad dirbo su porininke I. T. UAB „E.D.“. Darbų vykdytojas buvo P. S., pagrinde per jį palaikė ryšį, jis aprūpindavo medžiagomis, dirbo objektuose, kuriuos jis duodavo. Jai atrodo, UAB „E.D.“ pradėjo dirbti 2005 m., bet tiksliai nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad nuo 2001 m. visose bendrovėse dirbo su I. T., UAB „E.d.“ dirbo nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. balandžio, nors oficialiai atleido tik 2008 m. rugsėjo mėnesį. UAB „E.D.“ visada dirbo su I. T., nors buvo dar dvi dažytojos. Dabar jų vardų nepamena. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tai R. K. ir J. J.. Buvo skirtingi objektai, kuriuose dirbdavo, tai nauji objektai, lyg senų butų nedarė. Šito nepamena, ar įmonė remontavo senus butus. Ne pagal sutartį dirbti neteko, visada dirbo oficialiai. (duomenys neskelbtini) dirbti neteko, kad dirbtų Karoliniškėse, neprisimena. Dirbant UAB „E.D.“, neteko remontuoti būsto, kuriame kartu gyveno žmonės. A. pavardė negirdėta. O. taip pat negirdėta.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. J. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, pirmą kartą ją mato. Juos UAB „Euro domus“ apgavo, nes reikėjo pirma su žmonėmis atsiskaityti, o paskui bankrutuoti. Dirbo kartu su R. K.. UAB „E.D.“ liko skolingi dar kokių 17 000. Atsakydama į klausimus parodė, kad dirbo dažytoja. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad UAB „E.d.“ dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. gegužės. Dirbo su porininke R. K.. Kai atėjo dirbti, juos nusiuntė dirbti į nuosavą namą Žemuosiuose Paneriuose, ten dažė pirmą aukštą, tada važiavo dirbti į Visorius. Ten davė vieną butą daryti dviem dažytojoms. Tai ji su R. K. dažė vieną, kitą šios dvi rusakalbės dažytojos. Po to K. G. išvežė jas pas savo buvusią žmoną remontuoti, ten medžiagas vežė A. G., buvo atvažiavęs ir P. S., tik M. K. ten nebuvo. Kai pabaigė darbą Birželio, tai ir išėjo iš darbo, nes nesumokėjo pinigų. Visur dirbo oficialiai. Kai dirbo pas buvusią žmoną, joms pasakė, kad dirbs irgi oficialiai. Nauji namai buvo Visoriuose, o Paneriuose buvo senas ir Birželio g. buvo senas butas, ten darė kapitalinį remontą. (duomenys neskelbtini) dirbti neteko. O. A. pavardės girdėti neteko. Paneriuose antrame aukšte gyveno moteris, o jos dažė pirmą aukštą ir ten niekas negyveno. Dirbo Žemuose Paneriuose, Visoriuose ir Birželio g.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, nematyta, O. A. pavardė negirdėta. Laikotarpio, kada jis dirbo UAB „E.D.“, nepamena. Dirbo apdailininku, klijavo plyteles. Nepamena, iki kada dirbo UAB „E.D.“. Kai buvo paskelbtas bankrotas dar dirbo. Paskutinis objektas buvo „Bajorų kalvos“, ten buvo naujos statybos, namai. Teko dirbti senos statybos namuose. Karoliniškių rajone, Povilaičio g. neteko dirbti. Jis dirbo vienas, nes klijavo plyteles. Jam atrodo, įmonėje buvo vienas plytelių klojėjas, jei būdavo dideli objektai, samdydavo dar kažką. „Bajorų kalvose“ buvo gal dar pora plytelių klijuotojų, nes buvo daug darbo. Karoliniškėse gyvenime nedirbo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, pirmą kartą mato, jos pavardė nieko nesako. Gal 7 mėnesius dirbo jis UAB „E.D.“, jam atrodo, 2008 m. jau dirbo taksistu. UAB „E.D.“ dirbo su gipsu kaip pagalbinis darbuotojas, nešdavo gipsą, viską valydavo. Buvo tik pagalbinis darbuotojas. Dirbo trise V. ir V., jie sukdavo gipsą, jų pavardžių nepamena. Iki kada dirbo UAB „E.D.“, nepamena. Pagarsinus bylos medžiagą (t. 1, b.l. 44), parodė, jog gali būti, kad buvo atleistas 2008-04-22. Povilaičio g. nedirbo. Dirbo visada su jais, su V. ir V.. Jie dirbo tik trise viename objekte, o ar kituose objektuose būdavo kitų gipso darbuotojų, nežino.
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. P. parodė, jog vieną kartą kaltinamąją matė, kiek pamena, vieną kartą ji buvo atėjusi į biurą buvusioje darbovietėje UAB „E.D.“. UAB „E.D.“ ji dirbo vyr. buhaltere. Atsakydama į klausimus parodė, jog Dirbo nuo įmonės įsikūrimo iki bankroto. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad dirbo nuo įmonės įsikūrimo iki 2009 m. Buvo viena buhalterė įmonėje. Direktorius tvarkė kasą. Iš pradžių direktorius buvo K. G., paskui direktoriumi tapo M. K.. Nepamena, ar M. K. buvo pastovus, ar laikinai einantis direktoriaus pareigas. Bendrovė užsiėmė statybomis, bendrais statybiniais darbais, galima sakyti, nuo pamato iki stogo, išskyrus specialiuosius darbus, kaip santechniką, elektrą. Iš vidaus aplaidos darė viską, tinkuodavo, glaistydavo, šlifavo grindis. Kolektyvas buvo didelis, kiek dirbo žmonių, dabar tiksliai nepamena. Dirbo dideliuose objektuose. Plyteles klodavo. Jei imdavo nedidelį butą, tai griaudavo sienas, bet stengdavosi imti didelius objektus. Nelabai žino, kaip viskas vykdavo, nes buvo darbų vadovai, komercijos direktorius. Kai ką matydavo, kai ko nematydavo. Galėjo būti ir taip, kad pažįstami kažką kažkam sutvarkydavo. Buhalteriją tvarkė ji pagal paduotus dokumentus. Prieš tai vyko teismas, buvo mačiusi kaltinamąją. Jai kyla toks jausmas, kad ji buvo mačiusi kaltinamąją vieną kartą biure. Ji kuruodavo didžiąsias sutartis. Parodžius bylos medžiagą (t. 2, b.l. 102-109), parodė, kad ant dokumento pavardė direktoriaus, spaudas jų, o dėl parašo, negali nei patvirtinti, nei paneigti, bet jis panašus. Aktai yra privalomi, bet jie gali būti sudaryti ir dėl šventos ramybės, kad žmogui būtų ramiau. Sutarys būdavo visokios ir ant 10 lapų, ir ant vieno lapo, pats stilius panašus, darydavo ir tokius, pažyma - jos kurtas šablonas. Sąmatas ne ji sudarinėjo, visokių jų būdavo, darydavo užsakovai, jie jas patvirtindavo. Kasos kvitas, kvitas ne iš jos programos, bet direktorius kartais naudojosi tokiais kvitais, kai pats rašydavo. Pagrinde statė, remontavo gyvenamuosius namus, darė didelius projektus. Būdavo, kad žmogus pasisamdydavo, bet tai buvo vienetiniai atvejai. Dokumentai buvo laikomi biure, bet kai atėjo su bankroto administratore, daugumos dokumentų nebebuvo. Baudžiamųjų bylų direktoriams dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo iškelta. Raktus nuo biuro turėjo vadovai. Ten buvo viena patalpa, raktus turėjo daug kas. Kai tik įsikūrė įmonė, buvo patalpa, kur galėjo patekti tik vadovas, bet paskui įsigijo Fabijoniškėse nuosavas patalpas, kur buvo tik vienas kabinetas. Su vadovais nebendrauja, bet žino, kad yra išvykę. Negali nei teigti, nei neigti, ar tie dokumentai, kuriuos rodė teisėja padirbti, ar tikri. Ant kasos pajamų orderio ne visada būdavo jos parašas, nes ji neatsakinga už kasą. Jei neatsakai už kasą, neturi pinigų, neprivalai pasirašyti. Ji nevedė kasos knygos. Kai vedi kasos knygą, pasirašai, kad gauni pinigus. Sąskaitų žurnalas – didžioji knyga. Jai direktorius duodavo apyvartas, jas suvesdavo. Ji kasos netikrino. Jai pasakydavo direktorius, ji suvesdavo duomenis. Ką jai atiduodavo, tą ji suvesdavo. Jos parašas ant didžiosios knygos, nes ji suvedė informaciją į knygą. Įvesdavo, ką pasakydavo, bet ji pinigų neskaičiuodavo. Buvo atsakinga už teisingą duomenų suvedimą, už buhalterinę programą, teikdavo balansus, visos finansinės ataskaitos buvo jos atsakomybėje. Už kasą ir kasininkas buvo direktorius K. G., paskui M. K.. Buvo biure viena patalpa, prie jos buvo atskiras kambariukas tualetas, jokių pertvarų, durų, seifo nebuvo. Dokumentai buvo laikomi lentynose. Buvo pas direktorių rakinamas stalčius. Buhalterė nieko bendro su pinigais neturi. Pagarsinus liudytojo K. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 119-124) parodė, kad UAB „V.“ buvo pagrindinis užsakovas, paskui buvo UAB „H.“. Įmonės šablonai, antspaudas visada buvo pas direktorių stalčiuje, stalčius buvo rakinamas, bet gal kada ir nebuvo užrakintas. Ji mažai būdavo biure. Dabar prisimena, kad direktorius turėjo mažiuką seifuką kampe. Jo parodymai teisingi.
Teisiamajame posėdyje liudytojas P. S. parodė, kad kaltinamoji nematyta. Tuo metu, kai ten buvo atliekami visi darbai, jis ten nebedirbo. Policijos tyrėjai siuntė sąmatas su originaliais K. G. ir M. parašais. Sąmata buvo jo rengta, jis ją sukūrė, bet jos nepildė, kadangi, pati programa jo kurta, bet to objekto jis nežino. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jo programa tai šablonas. Jis buvo projektų vadovas. Buvo sukūręs savo „excel“ programą, ji buvo panaudota, bet jos neskaičiavo. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad UAB „E.D.“ dirbo nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2008-07-21. UAB „E.D.“ užsiėmė statyba, vidaus, išorės apdaila. Remontavo butus, biurus, įrenginėjo butus, dirbo su AB „H“ Bajorų kalvose. Dalyvaudavo konkursuose, parengdavo komercinį pasiūlymą, jei būdavo kam įdomūs, juos kviesdavo, atitinkamai priimdavo sprendimą. Yra darę Muitinės g. seną butą, viską perdarė naujai. Vidaus apdailą atlikdavo pilnai nuo santechnikos iki plytelių klijavimo ir dažymo. UAB „E.D.“ administracijoje buvo 5 asmenys, tai K. G. direktorius, M. K. - komercijos direktorius, R. B. P. – buhalterė, jis pats - projektų vadovas, ir berniukas, kaip tiekėjas, bet pamiršo jo vardą. Kur tyrėja rodė objektą, jis ten nėra buvęs. (duomenys neskelbtini) nieko nesako. Sutarčių tekstus jis ruošdavo pats, nes direktorius nebuvo statybos srities specialistas. Ką jis parengdavo, pasirašydavo pats to dokumento apačioje. Dokumentus, kuriuos jis rengė, ant jų visų pasirašydavo. Visada jis pasirašydavo, kad juos rengė, visose sąmatose, kurias rengė, jo parašas. Kompiuteryje turi išsisaugojęs visas sąmatas. Finansinius dokumentus pasirašydavo direktorius, nes pinigai eidavo per jį. Jis rengdavo rangos sutarčių tekstus. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 183-186), parodė, kad UAB „V. p“ rengė sutartį, jis koregavo, kur jiems kažkas netiko. Su „V.p.“ buvo keletas sutarčių, bet šioje savo parašo nemato. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 181-182), parodė, kad čia UAB „E.D. sutartis, daryta pagal jo kompiuteryje esantį šabloną, bet jo parašo nėra. UAB „V“ direktoriaus nepamena nei vardo, nei pavardės. Liudytojas papildomai apklaustas parodė, jog A. G. buvo tiekėjas įmonėje UAB „E.D.“. Bendrovėje įvairiai dirbo žmonių, priklausomai nuo projektų. Kai jis atėjo dirbti, dirbo apie 12 žmonių, paskui turėjo stambių objektų Naujasodyje, tada buvo samdomi tam tikriems darbams iš šalies žmonės, taip pat „H“ projekte dirbo dar daugiau žmonių, stalių, dažytojų, vienu metu apie 30 žmonių. Dirbo jis UAB „E.D.“ apie 2 metus. Kai atėjo dirbti, buvo 12 darbuotojų, kai dirbo „Bajorų kalvose“, tuo metu buvo apie 30 žmonių. Didžioji dalis darbininkų buvo pastovūs, elektrikas, santechnikas buvo samdomi tik konkretiems darbams, dvi dažytojos dirbo pagal patentą. Buvo vienas objektas, kai kalėjime darė apdailą, tai tie patentuotojai pabėgo, o didžioji dalis dirbo pagal sutartis. Su „H.“ dirbo 2007-2008 m. Samdė įmones, atskirus darbuotojus nedideliems darbams, butukams. Kaip tai atsispindėjo jų įmonėje, negali tiksliai pasakyti. Finansinę įmonės apskaitą jis vedė. Stalius išimtų duris. Stalių pas juos buvo, „H.“ dirbo 6 staliai, gal ir daugiau 8, kada buvo pagausėjimas, tada buvo priimta daugiau žmonių, kai kurie iškart su sutartimi buvo priimti, kiti susitarimo pagrindais pradėjo darbus. Pagarsinus bylos medžiagą (t.1, b.l. 44), parodė, jog buvo 4 gipsininkai, jų darbo kokybė jų netenkino ir juos atleido, vienas iš jų P. G.. Dažytojai paskui atsisakė, išėjo iš darbo, bet ar juos buvo įforminę pagal darbo sutartis, negali pasakyti. Pagarsinus bylos medžiagą (t.1, b.l. 136), parodė, jog jie darydavo visus darbus, bet šiukšlių išvežimui, sienų ardymui, dažniausiai samdydavo pavienius darbininkus. Dažymo darbai užtrunka bene daugiausiai, nes, pavyzdžiu, 80 kvadratų buto dažymas trunka apie 2 mėnesius. Plytelių klojėjai buvo A. Š. ir Eugenijus, bet, jei jie būdavo užimti, samdydavo kitus žmones. Karoliniškėse buto nepamena, kad būtų jų įmonės remontuotas. Kai dirbdavo, sąmatas sudarinėdavo jis ir viską derindavo su užsakovu, pagal sąmatą jis ruošdavo sutartį, vadovas tik pasirašinėdavo dokumentus. Jis buvo ir projektų vadovas, ir darbų vadovas. Tokių butų, kur remontas vyksta metus laiko, jis savo žinioje neturėjo, daugiausia 3-4 mėnesiai. Skaičiuodavo, jog jei remontas truktų ilgiau kaip 3 mėnesiai, neverta prasidėti, nes jis nieko neuždirbs. 2008 m. balandį-gegužį baigė statybas su „H.“. Jei reikėdavo kitam objektui darbuotojų, telkdavosi iš šalies ar įmonę, ar asmenį pagal patentą. Būdavo vieno lapo sutartis pasirašoma tuo metu, o paskui turbūt iškeliaudavo į šiukšlių dėžę. Daugmaž galima pasakyti, kiek kainuos šiukšlių išvežimas, nes paskaičiuojama kubatūra. Jei pirkdavo medžiagas, matydavo, kiek ko lieka, pasiskaičiuodavo. Būdavo, kad užsakovas nusipirkdavo medžiagas, bet dažniausiai jas pirkdavo įmonė, kadangi, užsakovo pirktos medžiagos gali būti nekokybiškos. Nedažnai užsakovas pats pirkdavo savo medžiagas. Jis aiškindavosi apie užsakovo medžiagas, kada jos pirktos, jei klijai pirkti prieš tris metus, tai bus ne kas. Domėdavosi, rekomenduodavo medžiagas. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 136), parodė, jog tokią sąmatą iš bendrovės kažkas sudaryti galėjo. Toje sąmatoje pas jį buvo įrašytos darbų kainos, reikėdavo įrašyti tik kvadratūrą ir suma automatiškai susiskaičiuodavo. Dar tokią sąmatą galėjo sudaryti tiek M. K., tiek K. G.. Kol jis dirbo, niekas daugiau jos nespausdino. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 138-139), parodė, jog buhalterė dokumentus visada pasirašydavo. Kai gaudavo pinigus kurui, tokius kvitus pasirašydavo direktorius. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 155), nurodė, jog neatsimena, ar tai buhalterės parašas. Jis persiųsdavo elektroniniu paštu sąmatas tiek K. G., tiek M. K.. Būdavo, kad iš namų nusiųsdavo jiems derinimui lentelę, todėl, visi trys turėjo pavyzdžius, tą lentelę.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, nematyta. Tam objekte niekada nebuvo, toje gatvėje niekada nieko nevežė. Atsakydamas į klausimus parodė, kad (duomenys neskelbtini)neteko dirbti. Dėl šio adreso remonto įmonės sutarčių neteko matyti. Nuo 2005-2008 m. dirbo UAB „E.D.“ vadybininku, buvo atsakingas už medžiagų teikimą, užsakymus. K. G. buvo direktorius, M. K. komercijos direktorius ar pavaduotojas, P. S. darbų vykdytojas, tokia buvo įmonės administracija. Bendrovė užsiėmė statybomis, atlikdavo ir remonto darbus. Darbai galėjo būti atliekami bet kur. Jam atrodo, kad bendrovė darė viską. Jei neturėjo specializuotų darbuotojų, susirasdavo naują žmogų. Sąmatas sudarinėjo darbų vykdytojas. Direktorius ir pavaduotojas buvo atsakingi už piniginius reikalus. Jis buvo atsakingas už važtaraščius, už sutartis su prekybos centrais. Visų pirma jam pasakė brolis, kad jis šaukiamas į teismą, pasakė dėl ko ir viskas prasidėjo. Tą patį sakė ir tardytoja. Su broliu persimetė porą žodžių, kokia situacija, paminėjo apie ką eina šneka, davė suprasti dėl ko jis kviečiamas į policiją. Kiek pamena, jo klausė tyrėja, ar dokumentuose direktoriaus parašas, bet tiksliai nepamena. O. A. pavardė nieko nesako. A. O. pavardė nieko nesako. Jos brolis Anglijoje ir ten gyvena, grįžti nežada. Neoficialių darbų nepamena, jam atrodo, nebuvo tokių. Su užsakovais bendravo direktorius, darbų vykdytojas. Tiksliai nepasakys, ką atlikinėjo M. K.. Su juo kontaktų nepalaiko, dar tada, kai dirbo, jis kaip dingo, taip ir dingo. Darbo sutarties pagrindu priimdavo naują žmogų, jei reikdavo atlikti specializuotus darbus arba gal kokios kitos firmos darbuotojų prašydavo, kad jie atliktų tuos darbus. Pagarsinus liudytojo K. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 119-124), parodė, kad jo brolio parodymai teisingi. Neįsivaizduoja, kur šiuo metu yra M. K.. Prie naujo įmonės vadovo nebedirbo, dirbo tik prie savo brolio. Papildomai apklaustas liudytojas parodė, jog visas medžiagas jis pats veždavo. Jei klientas turėjo visas savo medžiagas, jis galėjo nežinoti apie remontus, tik kartais veždavo darbuotojus į objektus, bet jis į Povilaičio g. nevežė nei medžiagų, nei darbuotojų. Sąmatų, aktų nedarydavo. Kiek žino, P. S., M. K. sudarinėjo sąmatas, dėl K. G. nežino, ar jis sudarinėdavo sąmatas. Mindaugas darė, nes jo prašydavo įkainių. Darbuotojai iš kitur galėjo būti priimti į darbą ir be jo žinios. Jei būdavo staigus atvejis, tai jis veždavo darbuotojus su visais įrankiais į kitą objektą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. G. parodė, jog kaltinamoji jo pažįstama, pažinojo jos vyrą. Jie darbo klausimais susitikdavo su V. O., su jos (O. A.) vyru, nežinojo jų šeimyninių dalykų. Parekomendavo jos vyrui darbininkus, kurie galėtų daryti remontą Karoliniškėse. Su jos vyru yra kelis kartus buvęs tame bute, kai jie remontavosi, kai reikdavo pasikonsultuoti. Rekomendavo UAB „E.D.“. Šios įmonės direktorius buvo K. G., pavaduotojas K., dabar ši įmonė bankrutavusi. Tuo metu dirbo su šia įmone kartu „Panoramoje“. Kartu su K. G. susitiko su V. O., paskui jie jau tarėsi, kokie darbai bus padaryti, kokie pinigai bus sumokėti. Darbui reikėjo 1-2 žmonių, apdailininkų. Negali pasakyti, kaip ten tiksliai viskas buvo, bet minėtos įmonės darbininkai tikrai darė remontą, nes pats matė. Gal jie vadinosi tik vardais, nes V. su K. G. nebuvo artimi pažįstami, K. G. pats po objektus nevažinėjo. Gali būti, kad oficialios sutarties nebuvo, gal todėl ir nenori K. G. to prisiminti. Darbininkai buvo tikrai iš tos įmonės. Jis pats buvo tame bute, jis Karoliniškėse, tikslaus adreso nepasakys. Piniginėmis temomis nekalbėjo. Remontas truko ilgai, tiksliai nepasakys, įsivaizduoja, jog ne daugiau metų. V. O. buvo pažįstamas. Jam jis dažydavo metalines, seifines duris. Tuo metu dirbo UAB „V.“. O. matė kartu su V.. Kai susitiko su V., jie buvo kartu su O., o šiaip artimai nebendravo. Jis pas V. užsisakydavo, tas pagamindavo duris. Ką veikė jo žmona (O. A.), nežino. Kai suvedė dėl remonto, tuo metu buvo jis, buvo K. G. ir V.. K. G. buvo didesnė įmonė, buvo daugiau darbuotojų, nei jų. Jam atrodo, susitikimas buvo „Panoramoje“, tiksliai negali pasakyti. Jam atrodo, dar matė paskui O. su V. biure. Ir jų įmonė, ir UAB „E.D.“ dirbo „Panoramoje“, todėl visi statybininkai ten matydavosi. Nežino, kas matė tą jų trijų susitikimą. Jis buvo kaip subrangovas, užvažiuodavo į biurą ir matė kartą biure V., jam atrodo, su O., bet 100 proc., negali patvirtinti. Su kuo jie bendravo, nepamena. Biure dažniausiai būdavo direktorius ir pavaduotojai. Gal 2007-2009 m. suvedė V. dėl remonto, tiksliai nepasakys. Remonto apimtys buvo nedidelės, 2-3 kambariai. Galima butą suremontuoti ir per mėnesį, ir per metus. Jei užsakovui labai reikia, duoda visus pinigus ir padaroma greitai. Mano, jog dėl finansinių reikalų remontas truko ilgai. Tame bute teko būti 1-2 kartus remonto metu. Du žmonės dirbo iš UAB „E.D.“, jų pavardžių nežino. Jie buvo šios įmonės darbuotojai. Tikslaus laiko, kada matė juos ten dirbant, nepasakys. Neturėjo UAB „E.D.“ darbuotojai specialios aprangos, spec. rūbų neturėjo. Jų darbuotojai apdailininkai, vyriškiai. Dėl elektros instaliacijos ir santechnikos darbų, nebuvo jo rekomenduotų darbuotojų, kurie galėtų atlikti šiuos darbus. UAB „E.D.“ pavaduotojas buvo M. K.. Nežino, kur jis yra. Kai bankrutavo įmonė, ryšių nepalaikė, į užsienį išvyko. Remontas buvo darytas iki įmonės bankroto. Negali pasakyti, ar visu įmonės gyvavimo laiku buvo direktoriumi buvo K. G., nes buvo du akcininkai ir būna, kad jie keičiasi. Šiaip, K. G. visada pristatydavo direktoriumi. Jie samdydavo jų įmonę. Baigė su jais bendradarbiauti, kai statė „Naujasodį“. Kaip UAB „E.D.“ darbininkai visi turėjo spec. rūbus, bet be jokių užrašų.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo K. G., gyvenančio užsienyje, parodymai. Apklaustas, ikiteisminio tyrimo teisėjo, liudytoju K. G. į jam užduotus klausimus parodė, kad nukentėjusiojo A. O. ir jo atstovės jis nepažįsta. O. A. nepažįsta, pirmą kartą girdi tokią pavardę. Jis buvo UAB „E.D.“ direktoriumi nuo įmonės įsteigimo 2004 metais iki 2008 m. rudens. Direktoriaus pareigas baigė eiti, kai jie - du įmonės akcininkai tarp savęs nusprendė, kad kitas akcininkas geriau atliks direktoriaus pareigas. Todėl perrinko naują direktorių. Akcijas jis taip pat perrašė kitam asmeniui. Perrinkus naują direktorių, visus dokumentus įformino Registrų centre, įmonės visus dokumentus perdavė pagal perdavimo-priėmimo aktą naujai paskirtam direktoriui M. K. 2008 m. rudenį. UAB „E.D.“ užsiėmė statybos ir remonto darbais. 2008 m. rangos sutartis įmonės vardu pasirašinėdavo jis. Kasos orderius tvarkė įmonės buhalterė, tačiau juos pasirašinėdavo jis, nes jis buvo atsakingas už kasą. Įmonėje tuo metu dirbo nuo 5 iki 40 darbuotojų, priklausomai nuo turimų darbų apimčių. Savo veiklą įmonėje baigė apie 2008 m. rudenį. 2008 m. gruodžio mėnesį jis neturėjo pasirašinėti jokių įmonės dokumentų, jis jau nebuvo direktorius. Po to, kai perdavė įmonės dokumentus naujam direktoriui, jokių įmonės dokumentų jis nepasirašinėjo, nes neturėjo tokios teisės. Kaip perdavė dokumentus, jokios veiklos įmonėje jis nevykdė. Jokio remonto Povilaičio g. jų įmonė nevykdė per visą įmonės veiklą. Tą tikrai atsimena. UAB „E.D.“ paskutinius keletą metų dirbo su UAB „V.“ A. K. g., taip pat Pilaitėje, kur įmonė buvo samdyta kaip subrangovas. Tai buvo 2007-2008 metais. Faktiškai jis dirbo su vienu užsakovu. Pagal sutartį su UAB „V“ jie darė apdailą viename daugiaaukščiame name. Paskutinius du, tris metus, kol jis buvo UAB „E.D.“ direktoriumi, jie butų neremontavo, jie dirbo tik prie naujų namų apdailos ir tik su stambiais užsakovais. Komercijos direktorius M. K. buvo vienas iš įmonės vadovų. Dėl galutinių sutarties sumų nuspręsdavo jis, pasirašydavo sutartis taip pat jis. Komercijos direktorius M. K. turėjo teisę pasirašinėti sutartis, bet ne jo vardu, tik savo vardu. Pagal įgaliojimus finansinius dokumentus tvarkė jis, kasos pajamų orderius turėjo teisę pasirašinėti tik jis, M. K. nebuvo suteikta tokia teisė. Komercijos direktoriaus M. K. pareigose buvo klientų paieška, sąmatų suderinimas su klientu, o jis paskui pasirašydavo rangos sutartis su klientu. M. K. su klientais derindavo kainas. Jam pateikdavo pasirašyti spausdintą suderinimų kainų variantą. Jie buvo smulki firmelė, jie kartu betarpiškai aptarinėdavo visas pozicijas. Nebūdavo taip, kad jam atnešdavo krūvą sutarčių be jokio derinimo. Kainas jie aptarinėdavo kartu. Apmokėjimas pagal sutartis vykdavo priklausomai nuo objekto užsakovų. Tam tikruose objektuose reikdavo užpirkti medžiagų, tada užsakovas sumokėdavo avansą, už kurį pirkdavo medžiagas. Po to pagal darbų priėmimo aktą išrašydavo sąskaitas-faktūras. Būdavo, kad dirbdavo ir be avanso, bet kiekvieną mėnesį aktuodavo darbus. Paskutinius porą metų jie dirbo tik su stambiais užsakovais, tokiais kaip UAB „V.“, jos dukterine įmone UAB „N. s., UAB „H.“ ( Barojų kalvos). Grynus pinigus priimdavo jis, kai jie buvo įnešami į kasą. Bet paskutinius porą metų nebuvo grynųjų pinigų judėjimo, Komercijos direktoriaus M. K. parašą vizualiai galėtų bandyti prisiminti. Priesaiką ir įspėjimą šiandien jis pasirašė savo parašu, kuriuo pasirašinėjo visą laiką. Ant 2008-02-22 sutarties tarp O. A. ir UAB „E.D.“ dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) ( teisėja parodo liudytojui dokumentą) parašas tikrai ne jo ir ne komercijos direktoriaus. Tikrai ne jis pasirašė, komercijos direktoriaus parašas taip pat nepanašus į parodytą. UAB „E.D.“ Povilaičio g. nėra dariusi jokių darbų. Iš kur žino O. A., kad jis vadovavo UAB „E.D.“ , tikrai nežino. Sutarties objektinės sąmatos (teisėja parodo liudytojui dokumentą) taip pat jis nepasirašinėjo. Sąmatų formos yra standartinės. Povilaičio g. darbų nėra vykdęs. 2008-12-30 jis net nebuvo įmonės darbuotojas, akto taip pat nepasirašinėjo. Ant 2008-12-30 akto darbų pažymos (teisėja parodo liudytojui dokumentą) ne jo parašas. Ant 2008-02-22 kasos pajamų orderio (teisėja parodo liudytojui dokumentą) ne jo parašas. Ant 2008-04-03 kasos pajamų orderio ( teisėja parodo liudytojui dokumentą) ne jo parašas. Ant 2008-08-29 kasos pajamų orderio (teisėja parodo liudytojui dokumentą) ne jo parašas. Ant 2008-12-30 kasos pajamų orderio (teisėja parodo liudytojui dokumentą) taip pat ne jo parašas. Rangos sutartyje įrašyti lyg ir geri bendrovės rekvizitai, adresas Gedvydžių g., įmonės kodas vizualiai lyg tai ir teisingas. K. O. A. galėjo gauti Jų įmonės duomenis, negali pasakyti. Jis tikrai negavo tų pinigų, nurodytų kasos pajamų orderiuose, todėl nieko ir negalėjo įnešti į kasą. Jam ir komercijos direktoriui paprašius be sutarčių nedirbdavo niekas, jam asmeniškai niekas už darbus neatsiskaitydavo. Su stambiais užsakovais taip negalėdavo būti. Remonto darbų jie nevykdė, to jie nedarydavo, nes turint stambius užsakovus, nėra laiko užsiiminėti tokiais smulkiais darbais. N. O. pavardė jam taip pat nieko nesako. UAB „E.D.“ buhalterės vardas ir pavardė yra R. B. P.. Buhalterė kasos pajamų orderius taip pat pasirašinėdavo, nes turi būti direktoriaus ir buhalterės parašai. A. G. jis pažįsta. Jie su A. G. trumpą laiką dirbo vienoje įmonėje, tai buvo dar prieš UAB „E.D.“ įsteigimą. A. G. toje įmonėje buvo darbų vykdytojas. Kai jis atėjo dirbti į tą įmonę, ten jie ir susipažino. A. G. ir R. B. P. taip pat dirbo vienoje įmonėje. Jie jau buvo bendradarbiai, kai jis susipažino su jais. A. G. po to turėjo savo įmonę, tai R. B. P. taip pat dirbo ten buhaltere. Su I. S. susipažino vakar Vilniaus oro uoste, pastaroji ji pasitiko. Prieš tai jos nepažinojo. Kai jis sužinojo, kad kviečiamas į apklausą, jis paskambino tyrėjai, kuri sakė, kad jam reikia atvažiuoti. I. S. jam paskambino į D. B.. Ji sakė, kad jį pasitiks atvykus Vilniaus oro uoste. Ji pasakė, kad yra problema, yra byla, kurioje yra jo dokumentai, kurių galimai jis nepasirašinėjo. Pažįstamų tarpusavyje su I. S. daugiau neturi. Jis paprasčiausiai, žinodamas, kad vyksta teismai, kad Britų policija gali kviesti jį apklausai Didžioje Britanijoje ir nenorėdamas gadinti savo reputacijos, nusprendė geriau atvykti į Lietuvą apklausai. I. S. nieko neprašė jo sakyti. Ji prašė jį tik atvažiuoti liudyti. Ji prašė liudyti šioje byloje ir civilinėje byloje. Atvirai sakant, ne visai susigaudau, kokios čia bylos vyksta. Tyrėja jam pasakė, kad yra dokumentai su jo parašu, bet yra įtarimas, kad tai ne jo parašas. Pirmas jo skambutis buvo tyrėjai. Po pokalbio su tyrėja, jam paskambino I. S.. Jo brolis gavo šaukimą iš tyrėjos, kad jis kviečiamas į apklausą. Jis apie tai pranešė jam. Todėl jis pats paskambino tyrėjai, rašė jai elektroniniu paštu, kaip jam elgtis. V. O. nepažįsta. Bankroto administratoriui perduodant įmonės dokumentus jis nedalyvavo. Kasos knygą, jam esant įmonės direktoriumi, vedė buhalterė R. B. P.. Kasininkas įmonėje buvo jis. Jis pasirašytus kasos orderius atiduodavo buhalterei, ji juos surašydavo į kasos knygą. Darbų sąmatos forma yra jam matyta, visi statybininkai dirba su tomis formomis. Ant sutarties antspaudą matė, antspaudas atrodė panašus į bendrovės antspaudą. Su A. G. jis per paskutinius porą metu apie jokius klientus nekalbėjo, iš jo jokių klientų negavo. Pačioje jo veiklos pradžioje negali pasakyti, ar A. G. davė jam klientų. Jis su juo daugiausia konsultavosi dėl statybinių techninių darbų, nes pagal išsilavinimą jis nėra statybininkas. Todėl konsultavosi su A. G.. Ar jis dėdavo įmonės antspaudą ant kasos pajamų orderio, tikrai neprisimena. Tokius dalykus gerai žinojo buhalterė, kuri pasakydavo ką daryti. Jis nežino, kas galėtų pasinaudoti firmos duomenimis, negali įsivaizduoti, kas tai galėtų padaryti, jokių įtarimų neturi. Rangos sutarčių blankai yra visur panašūs, kiek jis pamena, pirmą sutartį jie ištraukė kaip standartinę formą, jie tik įrašinėdavo duomenis. Galėjo būti, kad sutartis buvo ant vieno lapo. Kasos pajamų orderį buhalterė turėdavo iš buhalterinės programos, iš kurios ji juos spausdino. Numeris ant kasos pajamų orderio turėjo būti, čia jo nėra. Gaunasi, kad per metus buvo išrašyti keturi orderiai vienam asmeniui, bet tuo metu jis jau nedirbo įmonėje . Tai nėra UAB „E.D.“ orderiai. Jų įmonės kasos pajamų orderių būdavo tokių, kokius jam dabar teisėja parodė. Pradžioje kasos pajamų orderių blankus reikdavo pirkti, po to jau buhalterės programos pagalba juos galėjo atspausdinti, bet numeracija turi eiti iš eilės. Sutarčių formos visos nėra sukurtos UAB „ E.D.“, tai tipinės formos. Kai jie ruošdavo sutartis, jos buvo paprastos, kažkas panašaus į parodytas. Kai su UAB „H“ pasirašinėjo sutartį, tai buvo jų parengta sutartis ir vėliau jie panašias rašydavo. Gal ne darbo metu ar savaitgaliu jų firmos darbuotojai be sutarties, be jų pavedimo, gal ir galėdavo dirbti, to jis nepatikrins. Darbo metu jų darbuotojai dirbdavo tik su jų nurodymu. Į D. B. jis išvyko 2009 m. birželio mėn. Apie paskelbtą įmonės bankrotą jis žinojo, bet nepamena konkrečių datų, kada sužinojo, ir iš kur apie tai sužinojo. Pažymoje apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų akte, ant objektinės sąmatos-ant šių dokumentų dėdavo antspaudus. Įmonės antspaudas nebuvo labai griežtai saugomas, per dieną jis būdavo ant stalo ofise, o vakare jis jį padėdavo į seifą ar pasiimdavo su savimi. Iš principo dažniausiai antspaudas būdavo seife. Įmonės ofisas buvo nedidelis, su juo kartu sėdėjo buhalterė, kiti darbuotojai užeidavo išeidavo. Ateidavo darbų vykdytojai, komercijos direktorius taip pat turėjo savo stalą. Faktiškai, kai reikėdavo baigti atliktų darbų aktus, jis duodavo antspaudą suantspauduoti, o po to jis pasirašydavo. Jis niekada nepasirašydavo dokumentų neperskaitęs jų. Prie antspaudo galėjo prieiti ir kiti asmenys. Atliktų darbų aktus jie surašydavo kas mėnesį. Objektas galėjo tęstis ir pusę metų, tačiau reikėdavo mokėti atlyginimus darbuotojams, todėl kas mėnesį aktuodavo atliktus darbus, kad užsakovas galėtų už juos sumokėti. Per paskutinius porą metų nebuvo atsiskaitymo grynais pinigais. Atliktų darbų aktas pasirašomas, bet tai dar nėra pinigų judėjimas. Prieš išrašant kasos pajamų orderį nebūtinai turėjo būti išrašomos sąskaitos-faktūros (t. 1 , b.l. 119-124).
Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo V. J. parodymai. L. V. J. parodė, jog UAB „E.D.“ dirbo nuo 2007-09-10 iki 2008-04-22, staliumi. Pagrinde dirbo naujų namų gipso kartono montuotoju. Jo porininkas buvo V. G.. Jie dirbo vienoje vietoje, objektuose esančiose Visorių mikrorajone. Kituose objektuose nedirbo. Butų, esančių senesnės statybos neremontavo ir bute adresu (duomenys neskelbtini) tikrai nedirbo. Kol dirbo UAB „E.D.“ kažkokios specialios aprangos su firmos logotipais neturėjo, jis dirbo su savo rūbais. Kiek atsimena specialių darbo rūbų bendrovėje neturėjo ir kiti darbuotojai. Su užsakovais bendrauti neteko, nes kaip minėjo dirbo tik naujos statybos butuose. O. A. nepažįsta. Išėjęs iš bendrovės daugiau su niekuo iš ten dirbančių asmenų bei valdžia nebendravo, nes UAB „E.D.“ bankrutavo (t.1, b.l. 90-91)..
Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-23274-432/2013 medžiaga nustatyta, kad byla pradėta pagal 2012-03-27 ieškovės O. A. ieškinį dėl kompensacijos už buto remontą. Prie ieškinio buvo pridėti priedai - dokumentų kopijos, tarp kurių yra 2008-02-22 rangos sutartis Nr. 08/24-1, sudaryta tarp O. A. ir UAB „E.D.“, objektinė sąmata, 2008-12-30 atliktų darbų aktas, 2008-12-30 pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 1, 2008-02-22 kasos pajamų orderio kvitas G Nr. 1 8000 Lt sumai, 2008-04-03 kasos pajamų orderio kvitas G Nr. 2 10000 Lt sumai, 2008-08-29 kasos pajamų orderio kvitas G Nr. 3 10000 Lt sumai, 2008-12-30 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 4 9195,41 Lt sumai. Nei vienas iš pateiktų O. A. ieškinio priedų (dokumentų kopijų) nėra patvirtintas. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji gyveno su atsakovo sūnumi V. O. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute su rūsiu, esančiame A. J. P. g. 8- 28, Vilniuje (b. l. 89, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopija). Atsakovo sūnus V. O. (ieškovės sugyventinis) 2011 12 17 mirė (b. l. 13,- mirties liudijimo kopija). Ieškovė ir V. O. 2008 m. suremontavo atsakovui priklausantį butą. Ieškovė tvirtina, kad ji apmokėjusi remonto darbus. Atsakovas apie buto remontą žinojęs ir tam neprieštaravęs, prie remonto darbų neprisidėjęs. Ieškovę ir atsakovą sieję panaudos teisiniai santykiai, nors rašytinė panaudos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą kompensuoti buto pagerinimo išlaidas - 23 500 Lt. (t. 2, b.l. 21-117).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2012-09-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01605-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str., 1 d. (vagystė) dėl to, kad 2012-08-09 (duomenys neskelbtini) „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas maišas, kuriame buvo dokumentai: rangos gražinimo aktas, UAB“ E.D.“ važtaraščiai, rangos sutartis, piniginė su pinigais, MRT „Nokia“, raktai nuo buto ir garažo, vizitinės kortelės. Nuostolis 1150 Lt. Šiuo metu Vilniaus m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3¹ str., 170 str. 4 d. 2 p. ikiteisminis tyrimas sustabdytas (t. 1, b.l. 176).
Prie bylos medžiagos pridėta rangos sutarties 2008-02-22 Nr. 08/24-1 kopija. Nurodyta, jog užsakovas O. A. ir UAB „E.D.“, atstovaujama direktoriaus K. G., sudarė rangos sutartį dėl buto statybos – remonto darbų. Dokumento apačioje nurodyta K. G. pavardė, šalia parašas, taip pat nurodyta O. A. pavardė, šalia parašas (t. 1, b.l. 131). Taip pat pridėta UAB „E.D.“ objektinė sąmata 37195,41 Lt (t. 1, b.l. 136), atliktų darbų aktas (t. 1, b.l. 137), pažyma apie atliktų darbų vertę (t. 1, b.l. 138), kasos pajamų orderio kvitai (t. 1, b.l. 139-142), kuriuose šalia pavardės K. G. yra parašai.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3274-432/2013, matyti, jog nuspręsta atmesti ieškovės O. A. ieškinį dėl kompensacijos už buto remontą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui A. O.. Priteisti atsakovui A. O. iš ieškovės O. A. bylinėjimosi išlaidas - 1 504,50 Lt. Priteisti valstybei iš ieškovės O. A. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 28,30 Lt. (t. 2, b.l. 17-20).
Prie bylos medžiagos prijungtos įvairios PVM sąskaitos – faktūros dėl statybinių medžiagų, prekių pirkimo O. A. vardu (t. 4, b.l. 24-101). Kur panaudotos šios medžiagos, duomenų nepridėta.
Kaltinamoji O. A. kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje. Veikos susijusios. T.y. kaltinama netikrų dokumentų pagaminimu, t.y., jog pagamino 2008-02-22 rangos sutartį Nr. 08/24-1, sudarytą tarp jos ir UAB „E.D.“, UAB „E.D.“ buto remonto Povilaičio g. objektinę sąmatą, 2008-12-30 UAB „E.D.“ atliktų darbų aktą, 2008-12-30 UAB „E.D.“ pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1, 2008-02-22 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 1, 8000 Lt sumai, 2008-04-03 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 2, 10000 Lt sumai, 2008-08-29 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą G Nr. 3, 10000 Lt sumai, 2008-12-30 UAB „E.D.“ kasos pajamų orderio kvitą Nr. 4, 9195,41 Lt sumai ir pasinaudodama šiais dokumentais pasikėsino sukčiauti, t.y. įgyti nukentėjusiojo pinigus už tariamą investavimą į buto remontą. Pati kaltinamoji dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, parodė, jog ji su vyru (V. O.) bute (duomenys neskelbtini), remontą pradėjo 2008 m., kuris tęsėsi visus metus. Remontą darė UAB „E.D.“, o jie patys pirko statybines medžiagas. Minėtą kompaniją surado jos vyras. Darbuotojus, atliekančius remontą, taip pat kontroliavo jos vyras V. O.. Remontas buvo pilnas viso buto: buvo dažomos sienos, keičiamas linoleumas į laminatą, keičiamos durys, langai, santechnika, sujungtas tualetas su vonia, praplatintas koridorius įstiklintas balkonas, pilnai apstatyta virtuvė. V. O. atveždavo jai sąskaitas – faktūras už atliktus darbus. Ji, O. A., pasirašė su UAB „E.D.“ rangos sutartį, nes buvo pagrindinė remonto finansuotoja. Pasirašė ir kitus dokumentus su UAB „E.D.“. Remontas viso su viskuo kainavo apie 90 000 Lt. Jai vyras apie jo tėvų duotus pinigus niekada nieko nesakė, jos pačios motina paskolino 38 tūkst. Lt. Savo pinigų į remontą ji, O. A., investavo apie 60 000 Lt. Apie dokumentų pasirašymą papasakojo taip, jog jai V. O. atveždavo dokumentus pasirašyti į namus, nes kai gimė dukra, visus darbus, kaip minėjo, kontroliavo vyras. Kai ji pasirašinėjo dokumentuose, direktoriaus K. G. parašas jau buvo, ir antspaudas. Vyras pasirašytus dokumentus veždavo atgal pats. Jei neklįsta prieš remontą 1-2 kartus važiavo į UAB „E.D.“ biurą. UAB „E.D.“ jos vyrui buvo pasiūlyta A. G.. Pirmą kartą su jais įmonėje buvo A.. Pirmą kartą kai atvažiavo į UAB „E.D.“, ji įmonės vadovo akyse nematė. Antrą kartą buvo UAB „E.D.“, kai jie pasakė maždaug sumą, kiek tai kainuos, tada jie sutiko daryti remontą su šia įmone, bendravo su kažkokiu vadovu, kuris neprisistatė. Vyras V. O. pasakė, kad medžiagas pirks O. vardu, kad turėti sąskaitas-faktūras. Sutarties originalą su UAB „E.D.s“ pavogė iš jos mašinos 2011 m. pavasarį, atrodo. Kreipėsi į policiją. Dar prieš vagystę ji sutarties originalą nunešė savo advokatui, jis atsišvietė ir grąžino atgal. Visus remonto darbus derino vyras. Visa vertė plius, minus 37 000 Lt, tiksliai nepasakys. Vyras padarė tik išorines seifines duris. Nukentėjusysis A. O. parodė, jog į butą, kur gyveno sūnus, ateidavo maudytis, nes jų namas be patogumų, ir ten susitikdavo kaltinamąją. Sūnus pradėjo buto remontą. Butas jo, sūnų priregistravo tame bute. Sūnus ėmė remontui 20 000 Lt, tų pinigų neužteko, tada dar paėmė 10 000 Lt. Jų pinigų buvo duota tiek, kiek pasakė, o kiek savų sūnus investavo, nežino. Nieko nežino, ar sūnus skolinosi pinigus. Remontas truko ilgai, ilgiau kaip pusmetį. Remontą ir pats sūnus darė, ir draugus kvietėsi. Kad atvažiuotų kokios firmos, nematė. Sienų negriovė, tinkavo, dažė, keitė linoleumą. Virtuvėje buvo pakeistos kažkokios medžiagos, vonioje buvo klijuotos plytelės. Vonia ir tualetas buvo atskirai, po remonto sujungė. Liudytoja F. O. parodė, jog sūnus pradėjo remontą prieš pagimdant kaltinamajai. Kai sūnus išsiskyrė su pirma žmona, pardavė butą ir 22 000 Lt, kuriuos gavo pasidalinus, sūnus atnešė jai. Kai pradėjo daryti remontą, jis paprašė, kad duotų jam pinigus. Davė. Kai sūnus darė remontą, pavasarį jam neužteko 20 000 Lt, jis žinojo, kad pas juos yra pinigėlių, paprašė dar 10 000 Lt. Kiek jis įdėjo savo pinigų į remontą, nežino. Ji vaikščiojo į tą butą, nematė jokios firmos, kad ten dirbtų. Remontą pradėjo 2008 m. rudenį, baigė 2009 m. vasarą., vyko beveik metus. Teigė, jog už jų pinigus buvo padarytas remontas. Liudytoja teigė, jog jokios sutarties su firma nebuvo. Ką galėjo pats sūnus darė, ką galėjo padėjo draugai. Liudytoja I. S. parodė, jog dėl remonto, tikrai žino, kad brolis darė pats, jokia firma nedarė, nes jis dažnai atvažiuodavo pas juos su viena ar kita dukterimis. Konsultavosi dėl remonto, sakė, kad ilgai kažkoks draugas darė, paskui, kad santechniką blogai padarė, nes užpylė kaimynę. Atsakydama į klausimus parodė, kad iš brolio žodžių žino, kad jis darė pats remontą. Brolis pakeitė langus. Brolis keitė santechniką, langus, dažė sienas. Jis išdaužė jungiamą sieną. Taip pat keitė duris. Buto sienų negriovė, darė kosmetinį remontą, kapitalinių statybos darbų nebuvo. Remonto metu jis gyveno tame bute, tik, kai taisė grindis, gyveno pas O. A.. Tėvai nesiruošė nei perleisti, nei padovanoti buto, kol jie gyvi. Tėvų daiktai buvo tame bute. Brolis jai sakė, kad ypatingos pagalbos iš O. A. nesulaukė dėl remonto. L. S. O. parodė, jog kitą remontą jos tėvas pradėjo daryti 2007-2008 m. Ką galėjo darė pats, kai kažko negalėjo kvietė atskirus žmones, kuriems mokėjo savo pinigais. Jokia įmonė nebuvo pasamdyta, viską darė skirtingi žmonės. Duris darė pats, nes buvo suvirintojas. Ji pastoviai bendravo su tėvu, po mokyklos pastoviai užeidavo, nes mokykla šalia. Kai ateidavo į tėvo namus, kaltinamoji kartais būdavo, kartais ne. Kai tėvas nusprendė daryti remontą, tuos pinigus, kuriuos jis gavo iš buto pardavimo po mamos ir tėčio skyrybų, buvo atidavęs močiutei saugoti. Tada močiutė tuos pinigus davė jam. Nežino, kiek kainavo remontas. Tėvas samdėsi atskirus meistrus, nes ką galėjo, darė pats. Tvarkė sienas, grindis, keitė dangą, langus, keitė baldus. Su kaltinamąja apie remontą nekalbėjo. Kai grindis klojo, tėvas gyveno kitur. Nežino, kiek kainavo remontas. L. V. O. parodė, jog po skyrybų vyras paėmė 22 000 litų. V. tėvams priklauso butas Povilaičio g. Nuo 1994 m. maždaug iki 2000 m. ten gyveno. Tėvai darė remontą, buvo mažas vaikas, bute visada buvo švaru. Jie darė bendrą remontą, o kai išėjo gyventi atskirai, vyro mama darė rimtą remontą, keitė santechniką, klijavo plyteles, buvo įstiklintas balkonas, virtuvei užsakė virtuvės komplektą, klijavo plyteles. Remontą darė maždaug 2000 m. Išsiskyrė apie 2002 m. Ji tikrai žino, kad vyras pinigus, už parduotą butą, atidavė mamai, nes ji jo prašė paskolinti pinigų, bet jis pasakė, kad neturi, kad atidavė mamai ir nieko neduos. Žino iš V. žodžių, kad jis dar darė remontą. Taip pat keitė santechniką, tarp vonios ir tualeto išgriovė sieną, keitė langus, smulkiai negali pasakyti, ką darė. Langus žmonės statė, kažką darė žmonės, kažką darė pats. Nežino, kas darė remontą, bet V. sakė, kad mama duoda pinigus remontui. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad V. remontui jokios firmos nesamdė. Ji iš V. negirdėjo, kad jis remontui samdytų kokią firmą. Langus ir balkonų stiklinimą atliko žmonės, bet kažką darė pats. Taigi tiek nukentėjusysis, tiek minimi liudytojai teigė, jog V. O. remontą darė pats arba jam padėjo draugai, jokios firmos nesamdė, tačiau šią aplinkybę sužinojo iš paties V. arba tiesiog patys įvertino iš to, ką matė, jog jokia firma remonto daryti negalėjo. Kaimynai, liudiję teisme, L. P., V. V., V. S., V. S., J. A., J. P., M. G. M., N. B. nurodė tik tai, ką matė, jokių tvirtesnių duomenų, kas darė buto (duomenys neskelbtini) remontą, neturi, nes tiesiog tuo nesidomėjo, kadangi ne jų butas. Visi minėti liudytojai iš tiesų patvirtino faktą, jog nuo 2008 m. bute (duomenys neskelbtini), buvo daromas remontas, tačiau kas remontavo minėtą butą, kaip minėta, nei vienas iš minėtų liudytojų tvirtai nieko nenurodė. L. N. A. parodė, jog remonto metu V. O. finansinė padėtis buvo ne kokia, paprašė, kad ji, O. motina, paskolintų pinigų. Jam pradžioje paskolino apie 20 000 litų, vėliau 15 000-17 000 Lt. Nurodė, jog žinojo, kad firma remontavo minėtą butą. Tiksliai nežino, kiek kainavo remontas. Remontas prasidėjo prieš vaiko gimimą. O. su V. norėjo susitvarkyti butą, susituokti ir tada užrašyti vaiką jo vardu. Ši liudytoja taip pat nepateikė jokių įrodymų, nemotyvavo iš kur žinojo, kad butą remontavo firma. Liudytoja B. M. parodė, jog atstovavo bankrutuojančią įmonę UAB „E.D.“. Ji peržiūrėjo visus dokumentus, kurie buvo perduoti iš minėtos įmonės, tačiau reikalingų tyrimui dokumentų nerado. Bankroto byla buvo iškelta 2009-12-30. Pačio įmonės vadovo surasti nepavyko. Dokumentus perdavinėjo buvusi buhalterė pagal aprašą, kuriame buvo tik bendri dokumentacijos pavadinimai ir metai. Teigti, ar buvo perduoti visi, ar ne visi įmonės dokumentai, negali. Įmonės kasa buvo vesta tik iki 2008 m. birželio mėnesio. Nurodė, jog galimai UAB „E.D.“buhalterija buvo ne pilnai vesta. Teisme liudiję UAB „E.d.“ darbuotojai V. G., R. K., V. J., M. Z., I. T., J. J., A. Š., A. K., V. J. parodė, jog buto Povilaičio g., jiems dirbant UAB „E.D.“, jiems neteko remontuoti, O. A. ir O. nepažįsta. Liudytojai nurodė, jog dirbo tik oficialiai, jokių neoficialių darbų nebuvo. Buvęs UAB „E.D.“ vadovas K. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nukentėjusiojo A. O. ir jo atstovės, O. A. nepažįsta. Buvo direktoriumi nuo įmonės įsteigimo 2004 metais iki 2008 m. rudens. UAB „E.D.“ užsiėmė statybos ir remonto darbais. 2008 m. rangos sutartis įmonės vardu pasirašinėdavo jis. Kasos orderius tvarkė įmonės buhalterė, tačiau juos pasirašinėdavo jis, nes buvo atsakingas už kasą. Įmonėje tuo metu dirbo nuo 5 iki 40 darbuotojų, priklausomai nuo turimų darbų apimčių. 2008 m. gruodžio mėnesį jis neturėjo pasirašinėti jokių įmonės dokumentų, jis jau nebuvo direktorius. Jokio remonto Povilaičio g. jų įmonė nevykdė per visą įmonės veiklą. Tą tikrai atsimena. Komercijos direktorius M. K. buvo vienas iš įmonės vadovų. Dėl galutinių sutarties sumų nuspręsdavo jis, pasirašydavo sutartis taip pat jis. Komercijos direktorius M. K. turėjo teisę pasirašinėti sutartis, bet ne jo vardu, tik savo vardu. Ant 2008-02-22 sutarties tarp O. A. ir UAB „E.D.“ dėl remonto darbų (duomenys neskelbtini) parašas tikrai ne jo ir ne komercijos direktoriaus. Sutarties objektinės sąmatos taip pat jis nepasirašinėjo. Ant 2008-12-30 akto darbų pažymos ne jo parašas. Ant 2008-02-22 kasos pajamų orderio ne jo parašas. Ant 2008-04-03 kasos pajamų orderio ne jo parašas. Ant 2008-08-29 kasos pajamų orderio ne jo parašas. Ant 2008-12-30 kasos pajamų orderio taip pat ne jo parašas. Rangos sutartyje įrašyti lyg ir geri bendrovės rekvizitai, adresas Gedvydžių g., įmonės kodas vizualiai lyg tai ir teisingas. Jis tikrai negavo tų pinigų, nurodytų kasos pajamų orderiuose, todėl nieko ir negalėjo įnešti į kasą. A. G. jis pažįsta. Jie su A. G. trumpą laiką dirbo vienoje įmonėje, tai buvo dar prieš UAB „E.D.“ įsteigimą. Kaip minėta, bylos medžiagoje yra O. A. vardu ir K. G. vardu, kaip atstovaujančio UAB „E.D.“, sudarytos rangos sutarties ir lydinčių dokumentų kopijos. Liudytojas A. G. parodė, jog kaltinamoji jo pažįstama, pažinojo jos vyrą. Parekomendavo jos vyrui darbininkus, kurie galėtų daryti buto remontą. Su jos vyru yra kelis kartus buvęs tame bute, kai jie remontavosi, kai reikdavo pasikonsultuoti. Rekomendavo UAB „E.D.“. Šios įmonės direktorius buvo K. G., pavaduotojas M. K., dabar ši įmonė bankrutavusi. Tuo metu dirbo su šia įmone kartu „Panoramoje“. Kartu su K. G. susitiko su V. O., paskui jie jau tarėsi, kokie darbai bus padaryti, kokie pinigai bus sumokėti. Darbui reikėjo 1-2 žmonių, apdailininkų. Negali pasakyti, kaip viskas buvo, bet minėtos įmonės darbininkai tikrai darė remontą, nes pats matė. K. G. pats po objektus nevažinėjo. Gali būti, kad oficialios sutarties nebuvo, gal todėl ir nenori K. G. to prisiminti. Kai suvedė dėl remonto, tuo metu buvo jis, buvo K. G. ir V.. Jam atrodo, susitikimas buvo „Panoramoje“, tiksliai negali pasakyti. Jam atrodo, dar matė paskui O. su V. biure. Ir jų įmonė, ir UAB „E.D.“ dirbo „Panoramoje“, todėl visi statybininkai ten matydavosi. Remonto apimtys buvo nedidelės, 2-3 kambariai. Liudytojas A. G. parodė, kad minimame objekte, (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo. Dėl šio adreso remonto įmonės sutarčių neteko matyti. Nuo 2005-2008 m. dirbo UAB „E.D.“ vadybininku, buvo atsakingas už medžiagų teikimą, užsakymus. K. G. buvo direktorius, M. K. komercijos direktorius ar pavaduotojas, P. S. darbų vykdytojas. Bendrovė užsiėmė statybomis, atlikdavo ir remonto darbus. Darbai galėjo būti atliekami bet kur. Jam atrodo, kad bendrovė darė viską. Jei neturėjo specializuotų darbuotojų, susirasdavo naują žmogų. Sąmatas sudarinėjo darbų vykdytojas. Direktorius ir pavaduotojas buvo atsakingi už piniginius reikalus. Jis buvo atsakingas už važtaraščius, už sutartis su prekybos centrais. Neoficialių darbų nepamena, jam atrodo, nebuvo tokių. Su užsakovais bendravo direktorius, darbų vykdytojas. L. P. S. parodė, kad jis buvo UAB „E.D.“ projektų vadovas, dirbo nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2008-07-21. UAB „E.D.“ užsiėmė statyba, vidaus, išorės apdaila. Remontavo butus, biurus, įrenginėjo butus, dirbo su AB „H.“ Bajorų kalvose. UAB „E.D.“ administracijoje buvo 5 asmenys, tai K. G. direktorius, M. K. - komercijos direktorius, R. B. P. – buhalterė, jis pats - projektų vadovas, ir tiekėjas, pamiršo jo vardą. (duomenys neskelbtini) nieko nesako. Sutarčių tekstus jis ruošdavo pats, nes direktorius nebuvo statybos srities specialistas. Ką jis parengdavo, pasirašydavo pats to dokumento apačioje. Dokumentus, kuriuos jis rengė, ant jų visų pasirašydavo. Kompiuteryje turi išsisaugojęs visas sąmatas. Finansinius dokumentus pasirašydavo direktorius, nes pinigai eidavo per jį. Parodžius bylos medžiagą (t. 1, b.l. 181-182), parodė, kad čia UAB „E.D.s“ sutartis, daryta pagal jo kompiuteryje esantį šabloną, bet jo parašo nėra. Bendrovėje dirbo įvairiai žmonių, priklausomai nuo projektų. Kai jis atėjo dirbti, dirbo apie 12 žmonių, paskui turėjo stambių objektų Naujasodyje, tada buvo samdomi tam tikriems darbams iš šalies žmonės, taip pat „H.“ projekte dirbo dar daugiau žmonių, stalių, dažytojų, vienu metu apie 30 žmonių. Samdė įmones, atskirus darbuotojus nedideliems darbams, butukams. L. R. B. P. parodė, jog vieną kartą kaltinamąją matė, kiek pamena, vieną kartą ji buvo atėjusi į biurą buvusioje darbovietėje UAB „E.D.“. UAB „E.D.“ ji dirbo vyr. buhaltere. Dirbo nuo įmonės įsikūrimo iki bankroto. Direktorius tvarkė kasą. Iš pradžių direktorius buvo K. G., paskui direktoriumi tapo M. K.. Bendrovė užsiėmė statybomis, bendrais statybiniais darbais. Iš vidaus aplaidos darė viską, tinkuodavo, glaistydavo, šlifavo grindis. Kolektyvas buvo didelis, kiek dirbo žmonių, dabar tiksliai nepamena. Parodžius bylos medžiagą (t. 2, b.l. 102-109), parodė, kad ant dokumento pavardė direktoriaus, spaudas jų, o dėl parašo, negali nei patvirtinti, nei paneigti, bet jis panašus.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį dokumentų klastojimo veikos požymis – netikro dokumento pagaminimas esti tuomet, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina arba kitais būdais sukuria, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą, kaip autentišką. Dokumentas esti netikras tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visišku materialaus klastojimo būdu. Netikro dokumento panaudojimas kaip veikos požymis yra tuomet, kai kaltininkas neteisėtai patalpina suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus, ar kitas, teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. BK 300 str. 1 d. įtvirtinta formali nusikaltimo sudėtis, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu pagaminus netikrą dokumentą, nuo netikro dokumento sukūrimo momento panaudojus dokumentą, patalpinus tokį dokumentą į teisinę apyvartą momento. BK 300 str. 1 d. veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai ir kaltininkas supranta, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaule jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, jį panaudojo ir norėjo taip veikti. Taigi, visų įrodymų visuma liudija, jog 2008 m. buvo atliekamas remontas bute, J. P. g. 8-28, Vilniuje. Liudytojas A. G. patvirtino, jog supažindino V. O. ir „E.D.“ vadovą būtent dėl remonto. Pats K. G. neigė pažinojęs V. O.. Tai, jog matė kaltinamąją jų bendrovėje patvirtino ir buhalterė B. P.. Kiti liudytojai nepateikė jokių tvirtų faktų ar įrodymų, kas būtent atliko buto (duomenys neskelbtini) remontą – ar samdyta bendrovė, ar privatūs asmenys, liudytojai nurodė tik tai, ką matė ar kas galėjo/negalėjo, jų manymu atlikti remontą. Aplinkybės, jog V. O. motina, taip pat O. A. motina skolino pinigus minėtam remontui neturi jokios reikšmės, nes buto remontui pinigai galėjo būti imami tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tokie faktai nei patvirtina, nei paneigia kaltinamosios kaltę. Liudytojas K. G. neigia savo parašą ant minimų byloje dokumentų – rangos sutarties ir kt. ją palydinčių dokumentų. Šių dokumentų originalai neišlikę. Kaltinamoji nurodė, jog originalai buvo pagrobti iš automobilio kartu su kitais daiktais. Šią versiją patvirtina pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šių dokumentų originalų ir kitų O. A. daiktų vagystės iš mašinos. O. A. pripažino savo parašą ant minimų dokumentų, tačiau teigė, jog šiuos dokumentus pasirašyti jai atnešė V. O., kuris, kaip ji nurodė, ir kontroliavo buto remonto darbus bei kuris ir surado butą remontavusią bendrovę – UAB „E.D.“. Kaip minėta, šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. G., taip pat B. P., paneigė K. G.. Patikrinti jos šiuo metu nėra galimybių, nes V. O. yra miręs. Buvę UAB „E.D.“ administracijos darbuotojai nurodė, jog įmonėje dirbo įvairus skaičius žmonių priklausomai nuo turimų objektų. Nors apklausti liudytojai UAB „E.D.“ darbuotojai paneigė dirbę bute (duomenys neskelbtini), tačiau neatmesta galimybė, jog šį butą galėjo remontuoti kiti, laikinai pasamdyti asmenys. Patikrinti šios aplinkybės taip pat nėra galimybės, nes, kaip nurodė, liudytojas P. S. UAB „E.D.s“ įvairiems darbams samdė įmones, atskirus darbuotojus nedideliems darbams, butukams. Kaip tai atsispindėjo jų įmonėje, negali tiksliai pasakyti. Buvo tokių atvejų kai reikėdavo kitam objektui darbuotojų, telkdavosi iš šalies ar įmonę, ar asmenį pagal patentą. Būdavo vieno lapo sutartis pasirašoma tuo metu, o paskui turbūt iškeliaudavo į šiukšlių dėžę. Bankroto administratorė nepatvirtino aplinkybės, jog jai buvo perduoti absoliučiai visi „E.D.“ dokumentai. Įmonė šiuo metu bankrutavusi. Vienas jos administracijos vadovų – M. K. išvykęs, jo buvimo vieta nežinoma. Kadangi nėra minėtų dokumentų, t.y. 2008-02-22 rangos sutarties Nr. 08/24-1 ir kt. ją palydinčių dokumentų originalų, neįmanoma nustatyti, kas galėjo juose pasirašyti vietoj K. G.. Daryti prielaidą, jog tai padarė būtent kaltinamoji, nesant jos kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, būtų neteisinga. Juk kaltinamosios versija, kad jai šiuos dokumentus pasirašyti atnešė V. O. jau su K. G. parašu ir UAB „E.D.“ antspaudu, nepaneigta. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju nesvarsto aplinkybių, kas ir kiek investavo pinigų į minimo buto remontą ir kokia yra visa buto remonto kaina. Tai civilinės teisenos nagrinėjimo dalykas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, O. A. iš kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį išteisintina, neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.
K. O. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b.l. 60-61), naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
išteisinti O.A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, jog ji padarė šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
K. O. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.