Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. F. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatose numatyta, kad piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo seneliui P. F. nuosavybės teise priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini), tačiau, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjas tokią teisę įgytų tik tuo atveju, jei jo tėvas J. F. būtų miręs. Pareiškėjas savo tėvo J. F. mirties liudijimo nepateikė. Pareiškėjas pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-04-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. I-122-769/2007, kuriuo teismas pripažino J. F. nežinia kur esančiu, tačiau teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu, tačiau tai nėra fizinio asmens paskelbimas mirusiu. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nesant duomenų apie J. F. mirties faktą, pareiškėjo prašomas terminas negali būti atnaujintas tokiai teisei, kurios pareiškėjas neįrodė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-12 nutartyje Nr. A-39-956/2008 yra konstatavęs, kad jei pareiškėjui tokia teisė per įstatymo nustatytus terminus nepriklausė, negali būti atnaujintas terminas tokiai teisei įgyvendinti, kurios pareiškėjas iki įstatymų nustatytų terminų neturėjo. Pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo ir giminystės fakto, kad J. F. yra P. F. sūnus. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 14 punktą, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant – išrašai iš bažnyčios dokumentų. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo su pareiškimu pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad J. F. yra miręs.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas klausimas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus termino atnaujinimo.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-10-26) numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija, nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Terminas papildomiems dokumentams, t. y. nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams, pateikti buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų. Teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė piliečiams realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, t. y. jog jis nežinojo, kad jo senelis P. F. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdoje, nuosavybės teise valdė 27,11 aro ploto žemės sklypą, ir tik po 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjo motinos K. F. mirties 2018 metų pradžioje tvarkydamas mirusios motinos daiktus ir radęs 1927 m. gruodžio 31 d. žemės perleidimo akto Nr. 24801 originalą, sužinojo, kad jo senelis P. F. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdoje, nuosavybės teise valdė 27,11 aro ploto žemės sklypą, nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėjo nežinojimas apie jo senelis P. F. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 27,11 aro ploto žemės sklypą nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjo elgesys buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus praėjus daugiau nei 10 metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio žemę. Pareiškėjo motina mirė 2017 m. gegužės 4 d., tačiau pareiškėjas turėjo teisę savarankiškai domėtis nuosavybės teisių atkūrimu į jo senelio žemę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė savo teisių įgyvendinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdoje, iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo. Pareiškėjo kreipimasis praėjus daugiau nei dešimt metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio valdytą žemės sklypą nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo kokių nors objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Pažymėtina ir tai, jog Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo seneliui P. F. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę (duomenys neskelbtini). Tai, kad P. F. iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Marijampolės apskrityje, Kazlų Rūdoje, nuosavybės teise valdė 27,11 aro ploto žemės sklypą, patvirtina 1927 m. gruodžio 31 d. žemės perleidimo aktas Nr. 24801. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo tėvas J. F. yra miręs. Pareiškėjo pateiktas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-04-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. I-122-769/2007 patvirtina, kad J. F. pripažintas nežinia kur esančiu, tačiau tai nepatvirtina fizinio asmens mirties fakto (CK 2.31 str.). Nesant duomenų apie pareiškėjo tėvo J. F. mirties faktą, pareiškėjas neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teisę į jo senelio valdytą žemę, nes tokia teise disponuoja pareiškėjo tėvas J. F., apie kurio mirimo faktą nėra duomenų. Todėl dar ir dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus negali būti tenkintinas, nes pareiškėjas nėra asmuo, turintis subjektinę teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p.). Be to, byloje nėra nustatyta pakankamai duomenų spręsti apie buvusio žemės savininko P. F. giminystės ryšius su pareiškėjo tėvu J. F. ir taip pat su pareiškėju. Pareiškėjas nepateikė patvirtinančių duomenų, kad P. F. yra J. F. tėvas.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. F. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.