Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistojo T. A. gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, nukentėjusiajam N. J. (iki 2014 m. vasario 11 d. – S., T. 2, b. l. 130), jo atstovei advokatei Jurgitai Mačiulskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. A., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausme;

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 65 straipsniu, paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), ir T. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant T. A.:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kuomet tai susiję su darbu arba mokslu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nuspręsta įskaityti T. A. laikinai sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2014 m. liepos 21 d.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš T. A. priteista Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 645,34 eurų (šeši šimtai keturiasdešimt penki Eur 34 ct) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš T. A. priteisti N. J. naudai 7836 eurai (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt šeši eurai) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 180,65 eurų išlaidų dėl N. J. atstovavimo teisme iš T. A. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad, sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. birželio 19 d. apie 3.20 val. (duomenys neskelbtini) g., ties 5 numeriu pažymėtu namu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam N. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, taip padarydami jam odos nubrozdinimus dešiniajame klube, kryžmens dešinėje pusėje, dešiniajame sėdmenyje, kaklo nubrozdinimus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešiniajame momenyje, dešiniųjų momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, dešiniojo pleištakaulio didžiojo sparno lūžius, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinėje būgninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu, t. y. padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo N. J. bendrais veiksmais pagrobė 15 litų, 105 litų vertės rankinį laikrodį, 70 litų vertės sidabrinę apyrankę-grandinėlę, 20 litų vertės piniginę, 300 litų vertės ,,Nike“ sportinius batelius, 30 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia‘‘, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 100 litų vertės telefoną ,,Samsung GT-S5690 W-Cover‘‘, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 100 litų vertės atminties kortelę „SD SCAN DISC 89B“, taip bendrais veiksmais užvaldė N. J. turtą, padarydamas nukentėjusiajam 827 litų (239,52 eurų) turtinę žalą ir sunkiai sutrikdė N. J. sveikatą. Šiais veiksmais T. A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis pastebi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko išsiaiškinti kur yra tiksli nusikaltimo įvykdymo vieta, kur nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo prieš įvykį, kiek buvo vartojęs alkoholio, ar nuo apsvaigimo galėjo detaliai atsiminti įvykio aplinkybes. Byloje taip pat liko nepaneigta ir ekspertės nurodyta aplinkybė, jog ir pats asmuo griūdamas galėjo susižeisti ir patirti nukentėjusiajam nustatytus sveikatos sutrikdymus. Taigi, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendį grindė iš esmės tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino byloje surinkti kiti įrodymai bei prielaidomis ir abejonėmis, kas skundžiamą nuosprendį daro neteisėtu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendį grindė tik prielaidomis ir abejonėmis, kurių nepatvirtino byloje surinkti kiti įrodymai. Priešingai, teismas, vadovaudamasis įstatymu, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą įvertino visus ištirtus įrodymu, ir, jais vadovaudamasis, padarė nuosprendyje aptartas įrodymais pagrįstas išvadas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. A. veiksmus kaip nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino jį padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog T. A., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam N. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, taip padarant jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Po šio smurto, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo N. J. bendrais veiksmais pagrobė jam priklausančių daiktų, kurių bendra vertė 827 litai (239,52 eurų).

Nors nuteistasis kategoriškai neigia dalyvavęs šiame įvykyje, aukščiau minėtas apylinkės teismo nustatytas aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. O nuteistojo T. A. kaltės neigimas, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina faktiniai duomenys. Pirmiausia, akivaizdu, kad pats nukentėjusysis N. J. T. A. atpažino, kaip vieną iš įvykyje dalyvavusių asmenų. Netikėti N. J. teismas neturi pagrindo, nes, kaip ir nurodė apylinkės teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turėtų pagrindą ar norėtų apkalbėti nuteistąjį, turėtų asmeninių nesutarimų su juo ar būtų buvę pažįstami iki įvykio. Skundo teiginiai, kad nukentėjusysis įvykio metu nebuvo socialiai draustas ir visos jo gydymo išlaidos, nenustačius kalto asmens, turėtų būti atlyginamos jo paties lėšomis, neįrodyti, todėl negali būti pagrindu netikėti nukentėjusiojo parodymais. Juolab, kad jo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina liudytojos D. J. parodymai apie tai, kad jos vyras įvykio naktį namo grįžo po 4 val. ir pasakė, jog jį užpuolė keli asmenys, sumušė ir atėmė daiktus. Nors dėl tam tikrų neesminių aplinkybių liudytojos parodymai tyrimo metu nesutapo su nukentėjusiojo parodymais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, natūralu, kad liudytojai esant didelio susijaudinimo būsenoje, o nukentėjusiajam potrauminėje būsenoje, jų parodymai dėl neesminių įvykio aplinkybių galėjo ir nesutapti. Teismų praktikoje nereti atvejai, kuomet bėgant laikui ir praėjus stresinei būsenai, esminės įvykio aplinkybės atsimenamos vis tiksliau dėl blėstančio stipraus susijaudinimo įvykio metu, kuris, mokslininkų teigimu, sutrikdo atmintį.

Nėra objektyvaus pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad įvykio metu jis sirgo ir buvo namuose, o šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta jo mama J. A.. Ši liudytoja tiek tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad negalinti patvirtinti, ar sūnus 2015 m. birželio 19 d. naktį buvo namuose. Ji teigė, jog T. A. kasdien vaikščiojo į darbą, o vakarus paprastai praleisdavo namuose, tik retai naktimis negrįždavo į namus. Jos teigimu, nors sūnus prieš pat Jonines kasdien vaikščiojo į darbą, tačiau jis tuo metu sirgo ir vakarais paprastai būdavo namuose. Tačiau tikslią datą, kada sirgo T. A., ji negalėjo tiksliai nurodyti, be to, negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad 2015 m. birželio 19 d. naktį nuteistasis tikrai sirgo ir po darbo visą laiką buvo namuose.

Atmestini nuteistojo teiginiai skunde, kad liudytojo E. P. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Šis liudytojas tik patvirtino, kad įvykio dieną jie kartu dirbo viename objekte, o sekančią dieną po įvykio T. A. buvo darbo vietoje ir dirbo. Todėl jokio prieštaravimo tarp E. P. bei nukentėjusiojo parodymų byloje nėra. Priešingai, būtent šio liudytojo parodymai paneigia nuteistojo bei jo motinos J. A. teiginius, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu T. A. dėl ligos niekur negalėjo išeiti iš namų.

Nepagrįsti skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepavyko išsiaiškinti, kur yra tiksli nusikaltimo įvykdymo vieta. Kaltinime nurodyta, jog įvykis vyko (duomenys neskelbtini), ties namu Nr.5, kurią iš karto nurodė nukentėjusysis ir kuri buvo apžiūrėta tuoj po įvykio. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nebuvo nustatyta, kur nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo prieš įvykį ir kiek buvo vartojęs alkoholio, nagrinėjamu atveju nesudaro lemiamos reikšmės aiškinantis įvykio aplinkybes, nes nukentėjusysis detaliai apibūdino nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nusikalstamus veiksmus atlikusius asmenis. Ekspertės nurodyta aplinkybė, jog sužalojimas galvos srityje, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas ir nukentėjusiajam griūnant, taip pat nepaneigia N. S. parodymų, jog po gauto smūgio į galvos sritį jis nukrito ir prarado sąmonę. Sužalojimų pobūdis leidžia manyti, jog po gauto stipraus smūgio į galvą, nukentėjusysis galėjo ir nukristi ant kieto ribotą paviršių turinčio pagrindo, ko pasėkoje jam galėjo būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, juo labiau, kad įvykio vietoje yra kieta ir neribotą paviršių turinti kelio danga. Tai nepaneigia nuteistojo kaltės padarant T. S. sveikatos sutrikdymą.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo T. A. nusikalstamas veikas ir pripažino jį kaltu dėl nuosprendyje nurodytų nusikaltimų padarymo. Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog T. A., veikdamas išvien (bendrininkų grupėje) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šiam panaudojus fizinį smurtą t. y. sudavus smūgį N. S. į galvos sritį bei padarius N. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, užvaldė svetimą turtą. Ta aplinkybė, jog ne jis tiesiogiai, o jo bendrininkas panaudojo smurtą, sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nepaneigia T. A. kaltės, nes jų veiksmai prieš smurto panaudojimą bei tolimesni veiksmai po jo, rodo išankstinį susitarimą padaryti kūno sužalojimą bei plėšimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai ir jais remiantis padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kolegijai abejonių nekelia. Todėl nuteistojo T. A. apeliacinio skundo argumentai atmestini. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra ir teisėtas, o keisti jį ar naikinti skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-4917 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas G. P. teikia antrinę teisinę pagalbą T. A.. Iš šios pažymos matyti, kad advokato užmokestis sudaro 96,46 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš T. A. valstybės naudai (T. 3, b. l. 18). Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad nuteistasis yra sudaręs atstovavimo sutartį su kitu advokatu, tarnybos parinktas advokatas buvo atleistas nuo teismo posėdžio ir teisinės pagalbos nuteistajam neteikė, taigi spęsti dėl šių išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.