Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. LK-N-318, netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2024 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiais ir paskirta 11 mėnesių 1aisvės atėmimo ir 700 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos)., 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą ir paskirta bausmė 2 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintą 2024 m. gegužės 13 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo ir 700 Eur bauda. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė 1 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2024 m. liepos 17 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo ir 700 Eur bauda.

Bausmės pradžia – 2024 m. birželio 26 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-318 netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dėl smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio ir polinkio elgtis rizikingai (vairuoti apsvaigus) buvo nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei. Anksčiau teistas 6 kartus. Atlieka pirmąją realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Naują nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje būdamas recidyvistu, probacijos priežiūros metu, kaltu neprisipažino. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau laisvėje sukaupta darbo patirtis nedidelė. Pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis šiuo metu turi 18836 Eur įsiskolinimų, kuriuos dengia nuo 2025-01-14 minimaliomis pastangomis, vengia prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors asmens elgesys įkalinimo įstaigoje yra pozityvus ir disciplinuotas, motyvuotai įsitraukia į aprobuotas programas, analizuoja nusikalsti lėmusius veiksnius, struktūruotoje aplinkoje geba riboti savo elgesį, tačiau nuteistasis atlikęs dar nedidelę bausmės dalį, todėl jo elgesys stebimas dar trumpą laiką. Iš anksčiau taikytų poveikio priemonių išvadų nedarė, jam būdingas nusikalstamas elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Paskutinis narkotinių medžiagų vartojimo faktas fiksuotas 2024 m. gegužės 7 d. Beveik visi teisės pažeidėjo nusikaltimai įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau būdamas probacijos priežiūroje ne kartą nepaisė teismo draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 3 kartus teistas už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio nesunkiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, šiuo metu bausmę atlieka už plėšimus, kuriuos taip pat įvykdė apsvaigęs. 2024 m. kovo 31 d. asmuo baustas administracine tvarka, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,46 promilės neblaivumas. Savo padarytus teisės pažeidimus yra linkęs sumenkinti, dalinai atsakomybę perkelia kitiems. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad L. A. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo L. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek 2024 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2025 m. kovo 26 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad šiuo metu būtų stebimas aiškus asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jog nuteistasis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Dėl šios priežasties sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad L. A. įkalinimo įstaigoje dirba, turi patvirtintą deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti lygtinio paleidimo atveju, Galimo lygtinio paleidimo atveju turi patvirtinęs galimybę įsidarbinti statybos darbų prižiūrėtoju. Dabartinės bausmės atlikimo metu dalyvavo AA susitikimuose bei programoje „Tik tu ir aš“. Specialistė savo išvadoje pažymi, kad nuteistasis pasiekė puikių rezultatų - tapo labiau atviras, atsakingas ir gebantis analizuoti savo veiksmus. Pats nuteistasis lankytus užsiėmimus vertina teigiamai, įvardija gautą naudą, jaučiasi motyvuotas išlaikyti blaivybę, beveik metus alkoholio nevartoja. Su artimaisiais (mama, tėtis, seserys, sugyventine, vaiku) bendrauja reguliariai vaizdo skambučių, draugės, sesers ir dukros yra lankomas pasimatymų metu. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis rodo pastangas elgtis pozityviau. Nedaro pažeidimų, užsiima darbine veikla ir iš gaunamo atlyginimo dengia įsiskolinimus, bendradarbiauja su psichologais ir socialiniais darbuotojais, spendžia piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis problemas, dalyvauja aprobuotose programose ir išreiškia norą keisti savo gyvenimo būdą bei atsiriboti nuo ankstesnių ryšių. L. A. reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, sėkmingai baigė socialinių įgūdžių ugdymo programą, kurioje įgijo žinių ir gebėjimų, leisiančių formuotis pageidaujamiems įgūdžiams, galintiems turėti teigiamos įtakos nuteistojo integracijai į visuomenę. Baigė 5 užsiėmimų Elgesio keitimo terapijos ciklą, kuriame buvo akcentuojamasi į pasekmių numatymą, savianalizės įgūdžių gerinimą. Už gerą elgesį 2025 m. birželio 6 d. paskatintas. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad L. A. būdingas nusikalstamas elgesys alkoholio poveikyje, ne vienas nusikaltimas įvykdytas siekiant finansinės naudos. Nusikaltimų sunkėjimas nėra stebimas, kadangi naujausias nusikaltimas nėra susijęs su smurtu (neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi psichotropines medžiagas). Kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, nuteistasis pripažino, kai kuriuos neigė tiek teisme, tiek vertinimo metu. Naujausią nusikaltimą padarė būdamas probacijos priežiūroje. Šiuo metu pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis šiuo metu turi 18836 Eur įsiskolinimų. Turi du mažamečius vaikus su skirtingomis moterimis, vyresniam vaikui išlaikymo nemokėjo net ir būdamas laisvėje, nors laisvėje dirbo, be to negebėjo tinkamai paskirstyti gaunamų pinigų – turi įsiskolinimą dėl greitojo kredito. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau dažnai leisdavo laiką kompanijose vartodamas alkoholį, kitokios pozityvios laisvalaikio veiklos beveik neturėjo. Supranta, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas vartojant alkoholį ir bendraujant su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis nuolat sukurdavo situacijas skatinančias nusikalsti, dėl šios priežasties bendrininkaudamas įvykdė ne vieną nusikaltimą ir šiuo metu yra teistas jau 9 kartus. Norą pritapti prie tuometinių draugų ir pasidavimą jų įtakai asmuo įvardija kaip pagrindinį veiksnį skatinusį jo nusikalstamą elgesį. Nuolatinį įsitraukimą į rizikingas veiklas ir neatsakingą gyvenimo būdą rodo ir nuteistojo administraciniai pažeidimai. Per pastaruosius penkerius metus asmuo daug kartų baustas administracine tvarka, už tokius pažeidimus kaip narkotikų vartojimas, vairavimas neturint tam teisės, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nelegalaus darbo vykdymas, karantino reikalavimų nevykdymas, kiti transporto priemonių eksploatavimo ar eismo taisyklių pažeidimai. Net būdamas probacijos priežiūroje asmuo nebuvo motyvuotas keisti savo elgesio, ne kartą vartojo psichiką veikiančias medžiagas, buvo baustas administracine tvarka, įvykdė naują nusikalstamą veiką. L. A. pirminio vertinimo metu nepripažino, kad turi reikšmingų problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, buvo įsitikinęs, kad pats gali valdyti alkoholio vartojimą ir piktnaudžiavimo alkoholiu problematišku nelaikė. Iki laisvės atėmimo bausmės pagalbos dėl vartojimo nutraukimo savanoriškai nesikreipė, probacijos laikotarpiu dalyvavo kursuose dėl alkoholio vartojimo ir smurtinio elgesio. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, nuteistasis įvardija kelias savo gerąsias savybės, o kalbėdamas apie neigiamus asmenybės bruožus nurodo, tai, jog anksčiau per daug norėjo visiems įtikti, prie jų pritapti. Pažymėtina, kad L. A. teistas 9 kartus, tai rodo, kad jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš praeities įvykių nepasimoko. Keturi nusikaltimai smurtiniai, yra mažiausiai 6 nuo jo smurtinio elgesio nukentėję asmenys, todėl ankstesnio vertinimo metu nuteistajam dėl smurtinio elgesio buvo nustatyta aukšta didelės žalos rizika. Teisės pažeidimų pobūdis rodo, kad asmuo apsvaigęs nuo alkoholio elgiasi impulsyviai, praranda savitvarda, nesvarstydamas apie pasekmes elgiasi destruktyviai, konfliktus sprendžia smurtaudamas, kai kuriose nusikalstamose veikose smurtinius veiksmus asmuo naudojo tikslingai siekdamas atkeršyti ar spręsti finansines problemas, o tai, kad nuteistasis pasirinkdavo smurtą kaip problemų sprendimo būdą rodo, jog jis buvo linkęs pasirinkti netinkamus, problemų sprendimo būdus. L. A. tyrimo metu atvirai nereiškė kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bet savo padarytus teisės pažeidimus yra linkęs sumenkinti, dalinai atsakomybę perkelia kitiems. Pasakojo, kad vogdavo dėl kvailumo, buvo susidėjęs su netinkama kompanija, kurios įtakai pasiduodavo, konfliktų metu smurtaudavo, nes būdavo išprovokuojamas. Ankstesnės priežiūros laikotarpiu L. A. darė pažeidimus, nesilaikė skirtų įpareigojimų, kelis kartus buvo kreiptasi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis L. A. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina nemaža. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo L. A. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. LK-N-318 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. A. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 18 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-318, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.