- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- I-379-163/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00175-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- L.Č., D.P., P.
- Trečiasis asmuo
- A.D., R.S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I.
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms L.Č., D.P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.D., R.S., 2011-06-08 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L.Č. , P.-P.N., D.P. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I.-M. B. , Z. R., A. D., R. S., L. A. dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai L. Č., P.-P. N., D. P. kreipėsi į teismą prašydami:
atnaujinti praleistą terminą L.Č., a.k. (duomenys neskelbtini) P.-P. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir V.V. įstatyminei įpėdinei D.P., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų seneliui S.(S.)N. nuosavybės teise priklausiusį 0,56 ha žemės sklypą, buvusį Žvejų g., Palangos m., valdytą iki žemės nacionalizacijos;pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje išreikalauti iš nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių atkūrimo bylą į S.(S.) N. nuosavybės teise valdytą žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašyme (b.l. 6-8) nurodo, kad L. Č. ir P.-P. N. bei (duomenys neskelbtini) mirusios sesers V. V. , kurios teisių perėmėja pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra jos duktė D. P. , senelis S.(S.) N., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos valdė 0,56 ha žemės sklypą, esantį Žvejų g, Palangos mieste. Jų tėvas K. N. mirė (duomenys neskelbtini). Likę trys vaikai: L. Č. , P.-P. N. ir V. V. (pastaroji taip pat (duomenys neskelbtini) mirė, jos teisių perėmėja D. P. ) pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip anūkai, turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelio S. (S.) N. valdytą žemę.
Pažymi, kad siekdami įgyvendinti šią savo teisę L. Č. , P.-P. N. ir V. V. 1999 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių, pateikdami prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę, tačiau tuometiniai Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai atsisakė priimti jų prašymus, nes dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S.(S.) N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę 1992-03-22 prašymą padavė kiti asmenys – senelio S.(S.) N. vaikai (pareiškėjų mirusio tėvo K. N. ) seserys I.-M. B. , Z. R. ir brolis V.(V.) N.. Tuo pačiu tuometiniai Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pareiškėjams paaiškino, kad jiems visiškai nereikia rašyti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S.(S.) N. nuosavybės teise valdytą žemę, bet būtinai reikia pateikti prašymus atkurti nuosavybės teisę pateikusių asmenų I.-M. B. , Z. R. ir V.(V.) N. notarine tvarka patvirtintą sutikimą, kad pareiškėjai galėtų tapti pretendentais į senelio S.(S.) N. nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimą.
Nurodo, kad pareiškėjų tėvo K. N. seserys I.-M. B. , Z. R. ir brolis V. N. 1999-04-16 kreipėsi į notarą, kuris patvirtino jų sutikimą, kad būtų atstatyta nuosavybės teisė į tėvo S.(S.) N. grąžintą žemę brolio žmonai A. N. bei vaikams L. Č. , V. V. ir P. N. . Notarui patvirtinus šį sutikimą jis buvo pateiktas Palangos žemėtvarkos skyriui. Nuo to laiko pareiškėjai laukė, kol bus pakviesti į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S.(S.) N. žemę, tačiau niekas jų nekvietė. 2010 m. gruodžio mėn. nuvykus į Palangos žemėtvarkos skyrių sužinoti, kada numatyta priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo S.(S.) N. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pareiškėjams dabartiniai Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai paaiškino, kad jie nėra pretendentai į senelio S.(S.) N. turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, nes įstatymo nustatytu terminu iki 2001-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Mano, kad jie elgėsi sąžiningai ir apdairiai, kadangi įstatymo nustatytu laiku ir tvarka, 1999 m. balandžio mėn. kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių, pateikdami prašymus, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į senelio S.(S.) N. nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau žemėtvarkos tarnybos darbuotojams nepriėmus pareiškimų ir liepus atnešti notarine tvarka patvirtintus kitų pretendentų sutikimus, kad jie irgi taptų pretendentais, pareiškėjai nedelsiant ėmėsi priemonių ir tokie sutikimai buvo pateikti. Neimdami pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio S.(S.) N. nuosavybės teise valdytą žemę, Palangos žemėtvarkos skyriuje dirbę darbuotojai 1999 m. balandžio mėn. suklaidino pareiškėjus. Pareiškėjai atliko viską, kas jiems buvo pasakyta ir prašymo atkurti nuosavybės teises į senelio S.(S.) žemę nėra ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl to, kad pareiškėjai buvo suklaidinti atsakingų žemėtvarkos darbuotojų.
Pareiškėjas P.-P. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas pareiškėjo pareiškimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašymą tenkinti pilnai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos L. Č. ir D. P. teismo posėdžio metu prašo prašymą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (b.l. 38-39), kuriame nurodo, kad teismui pripažinus, kad terminas pateikti atkūrimą vykdančiai institucijai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S.(S.) N. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo praleisti dėl objektyvių priežasčių, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus dėl šio termino atnaujinimo.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų, nėra nurodytos priežastys, esant kurioms turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisminėje praktikoje visuotinai pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą ar pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo bylą nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuotieji asmenys I.-M. B. , Z. R. pateikė teismui pareiškimus, kuriais prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, pareiškėjų pateiktą prašymą tenkinti ir atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą. Tretysis suinteresuotasis asmuo R. S. pateikė teismui paaiškinimą, kad tretysis suinteresuotas asmuo L. A. telefonu yra informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant ir prašo pareiškėjų prašymą tenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. D. ir R. S. teismo posėdžio metu pareiškėjų prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme nurodytų motyvų pagrindu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, pareiškėjas P.-P. N. , tretieji suinteresuotieji asmenys Z. R. , I.-M. B. , L. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, pareiškėjui P.-P. N. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. R. , I.-M. B. , L. A. .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti pareiškėjams L. Č., P.-P. N. , D. P. terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo pareiškėjų senelio S.(S.) N. turėtą žemę.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pažymėtina, kad tai, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (2009 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Taip, be kita ko, siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010).
Teismas konstatuoja, kad 1993 m. spalio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. žemę 0,56 ha Palangos mieste, Žvejų g. priėmė ir nuosavybės teise valdė S. N. (b.l. 12). Iš Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. N. dėl (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Po S.(S.) N. mirties, 1992-03-22 prašymą atkurti nuosavybės teises į S.(S.)N. iki nacionalizacijos turėtą žemę Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė mirusio S.(S.) N. vaikai I.-M. B. , Z. R. ir V.(V.) N.. Siekdami įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę, pareiškėjai L. Č. , P.-P. N. ir V. V. į Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi 1999 m. balandžio mėn. Tačiau Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įpareigodami juos pateikti notariškai patvirtintą I.-M. B. , Z. R. ir V.(V.) N. sutikimą, kad pareiškėjai galėtų tapti pretendentais į senelio nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimą. 1999-04-16 V. N. , Z. R. ir I. M. B. sutiko, kad būtų atstatyta nuosavybės teisė jų mirusio (duomenys neskelbtini) brolio K. N. į tėvų S.-N. K. ir N. S. grąžintą žemę, brolio žmonai N. A. bei vaikams: L. Č. , V. V. ir P. N. (b.l. 14). Šis notariškai patvirtintas sutikimas buvo pateiktas Palangos žemėtvarkos skyriui, tačiau Palangos žemėtvarkos skyrius nekvietė pareiškėjų L. Č. , P.-P. N. ir D. P. (įstatyminės V. V. teisių perėmėjos) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę. Tai, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, pateikus minėtą sutikimą, L. Č. , P.-P. N. ir V. V. , laikė tinkamais pretendentais į S. N. turėtos žemės atkūrimą, matyti iš nuosavybės teisių į žemę atstatymo byloje Nr. 204 esančio žemės padalijimo tarp 7 pretendentų paskaičiavimo (atstatymo byla, b.l. 15). 2003-12-01 žemėtvarkos skyriaus vedėjas surašė pažymą Nr. 48 „Dėl nuosavybės teisės į žemę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“, kurioje išvardijo visus pretendentus, tame tarpe ir pareiškėjus, bei nurodė pristatyti jų trūkstamus dokumentus (atstatymo byla, b.l. 16). Kaip matyti iš nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos, pareiškėjų į žemėtvarkos skyrių pristatyti giminystės ryšį su S. N. įrodantys dokumentai iš jų buvo priimti ir įdėti į bylą. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybės, kad jie laiku kreipėsi į žemėtvarkos skyrių ir buvo laikomi pretendentais į S. N. nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimą. Tik 2010 m. gruodžio mėn. patiems pareiškėjams vėl kreipusis į Palangos žemėtvarkos skyrių, jiems buvo paaiškinta, kad jie vis dėlto yra praleidę terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, nes iki 2001-12-31 nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atstatymo.
Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti įstatymu nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo į jų seneliui S.(S.) N. nuosavybės teise priklausiusį 0,56 ha žemės sklypą Žvejų g., Palangos mieste paduoti grindžia tuo, kad pareiškėjai buvo suklaidinti Palangos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų, kurie vietoj prašymų atkurti nuosavybės teises į senelio S.(S.) N. nuosavybės teise valdytą žemę liepė atnešti notarine tvarka patvirtintą kitų pretendentų sutikimą, kad ir pareiškėjai gali tapti pretendentais.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai įrodė, jog esamoje situacijoje elgėsi rūpestingai ir apdairiai, tinkamai ir savalaikiai vykdė visus žemėtvarkos skyriaus nurodymus. Pareiškėjai, norėdami įgyvendinti savo teises ir interesus, veikė aktyviai ir pagal visus žemėtvarkos skyriaus darbuotojų nurodymus, todėl įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pačių subjektų valios nepriklausančių priežasčių.
Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytos priežastys ir pateikti tas priežastis patvirtinantys įrodymai, laikytini objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis jiems laiku pateikti prašymą bei dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys aptariamu atveju laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų L. Č. , P.-P. N. , D. P. prašymą tenkinti pilnai.
Atnaujinti pareiškėjams L. Č. , P.-P. N. ir D. P. terminą pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų seneliui S.(S.) N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusį 0,56 ha žemės sklypą, esantį Žvejų g., Palangoje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.