- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-7418-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01999-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Iveta Pelienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ivetos Pelienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Aldonai Birutei Jankauskienei, atsakovo atstovei Barbarai Kuzinevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016-04-13 sprendimą Nr. A33(1)-2416-(25.3.1); 2) įpareigoti Administraciją priimti sprendimą dėl A. J. nuosavybės teise priklausančio 0,15 ha žemės ūkio paskirties sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš žemės ūkio į namų valdos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos), nerengiant teritorijų planavimo dokumento per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2014-05-27 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas priimti sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio 0,15 ha žemės ūkio paskirties sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš žemės ūkio į namų valdos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos) nerengiant teritorijų planavimo dokumento, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypas pagal patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą yra teritorijoje, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba. Tačiau Administracija sprendimą priimti atsisakė, nurodžiusi, kad norėdamas įgyvendinti šią teisę pareiškėjas turi pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – NŽT Vilniaus r. skyrius), dėl žemės ūkio paskirties sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. NŽT Vilniaus r. skyrius, atsakydamas į pateiktą pareiškėjo prašymą nurodė, kad kai pareiškėjas padalinti sklypo neketina, nes jis yra tik 0,15 ha ploto ir kadangi pagal bendrąjį rajono planą sklypas yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos zonoje, jokio sklypo pertvarkymo projekto rengti nereikia ir iš esmės pritarė, kad pareiškėjo sklypo paskirtis būtų keičiama nerengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Pareiškėjui kreipusis iš naujo, atsakovas priėmė 2014-08-20 sprendimą Nr.433(0)-4395-(25.31), kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą dėl jam priklausančio žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir pakeitimo iš žemės ūkio paskirties į namų valdos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundo nepatenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, 2016-03-24 nutartimi panaikino atsakovo 2014-08-20 sprendimą Nr. 433(0)-4395-(25.31) ir įpareigojo atsakovą svarstyti pareiškėjo prašymą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš naujo. Pareiškėjas 2016-03-30 trečiąjį kartą kreipėsi į atsakovą su tuo pačiu prašymu – priimti sprendimą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo į namų valdos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) nerengiant teritorijų planavimo dokumento, kadangi asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje, kurioje numatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m sausio 15 d. patvirtintu naujos redakcijos Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu (toliau – Aprašas), urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje galioja supaprastinta pagrindinės žemės paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo tvarka, pagal kurią planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Pagal parengtą ir patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės Bendrąjį planą jokių kliūčių sprendimo priėmimui nėra. Tačiau atsakovas 2016-04-19 raštu Nr. A33(l)-2416-(25.31) pakartotinai atmetė pareiškėjo parašymą vadovaudamasis tais pačiais motyvais, kurie buvo pripažinti nepagrįstais LVAT panaikintame Administracijos 2014-08-20 sprendime Nr. 433(0)-4395-(25.31). Atsakovas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, skundžiamame sprendime vėl pakartotinai remiasi neparengtu ir nepatvirtintu, todėl negaliojančiu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu, nurodo, kad pagal dar tik rengiamą specialųjį planą „U“ zonoje numatyta „Gyvenamųjų namų grupė“, kuriai esą reikalinga socialinė, paslaugų ir kita infrastruktūra, kurios šiuo metu dar nėra. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su planuojama 18 m pločio gatve, tačiau šis argumentas jau buvo nagrinėjamas ir teismo pripažintas nepagrįstu anksčiau išnagrinėtoje byloje. Pagal rengiamo Vilniaus r. bendrojo plano sprendinius ateityje dar tik planuojama pakeisti žemės zonos, kurioje yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, zonos reglamentą, priskiriant paslaugų sferai, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015-06-26 sprendimu Nr.T-3-2-02 yra patvirtinta tik šio rengiamo bendrojo plano koncepcija, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo juo vadovautis. Atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė, kaip sprendimo priėmimas dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo galėtų įtakoti socialinės struktūros planavimo procesą, jeigu žemės sklypo paskirtis būtų ne žemės ūkio, o mažaaukščių namų statybai, kadangi esant poreikiams atsakovas turi teisę pasinaudoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. Kadangi Vilniaus rajono Bendrasis planas yra parengtas ir patvirtintas, o pagal jį pareiškėjo sklypas yra urbanizuotai teritorijai priskirtoje zonoje, kurioje pagal naudojimo paskirtį galima gyvenamųjų namų statyba, tai sprendimas dėl jo paskirties keitimo privalėjo ir turėjo būti priimamas Aprašo 10 punkte numatyta tvarka, tai yra per 10 dienų nuo Aprašo 11 punkte nurodytų privalomų dokumentų pateikimo Administracijos direktoriui. Todėl atsakovo pakartotinis atsisakymas priimti sprendimą (įsakymą) dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo prašymas yra susijęs tik su žemės sklypo paskirties pakeitimu į numatytąją bendrajame plane paskirtį, atsakovas privalėjo įvertinti, kad sklypas yra vientisas, todėl jo dalinti ar atidalinti nereikia. Pakeitus sklypo paskirtį, atsiradus poreikiui platinti gatvės plotį, atsakovas turi teisę ir privalo spręsti klausimą įstatymo nustatyta tvarka, išduodant leidimą statybai, esant reikalui – spręsti klausimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau atsakovas sąmoningai trukdo savo nuožiūra tvarkyti pareiškėjui priklausantį žemės sklypą bendrajame plane nustatytu būdu, tuo jau 2 metus apribodamas pareiškėjo kaip teisėto savininko teises ir teisėtus lūkesčius. Atsakovas, netenkindamas pareiškėjo prašymo, piktnaudžiauja teise, tuo pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nes jame nepaaiškintas konkretus teisinis reguliavimas, kurio pagrindu atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 34–39) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdydamas LVAT 2016-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2014-07-18 prašymą Nr. A34(l)-5784 bei iš naujo pateiktą 2016-03-30 prašymą Nr. A34(l)-2114 ir priėmė ginčijamą 2016-04-13 sprendimą Nr. A33(l)-2416-(25.3.1). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas – savarankiška savivaldybės funkcija. 2009-09-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai. Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas numato, kad leisti plėtoti naują užstatymą arba plėsti esamą galima rengiant detaliuosius planus. Šios nuostatos yra taikomos, kol nėra baigti rengti stambesnio mastelio planai (Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3 punktas). Vilniaus r. savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrasis planas dar nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Šiuo metu jis yra viešai apsvarstytas. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas numato, jog žemės savininkas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, t. y. paskirties keitimas pagal Žemės įstatymo nuostatas yra išimtis iš bendros taisyklės. Ši išimtis turi būti įgyvendinama pagal teisės aktuose ir kituose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo žemės sklypas atitinka urbanizuojamos teritorijos – numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos sąvoką (TPĮ 2 straipsnio 36 dalis). TPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus). Pareiškėjo sklypas patenka į teritoriją, kurioje numatomas teritorijos vystymas. Vystyti šią teritoriją galima 3 būdais: inicijuojant detaliojo plano rengimą, kaip tai numato Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas ir TPĮ 17 straipsnio 1 dalis, laukti, kol bus patvirtintas vietovės lygmens bendrasis planas ir jame nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip tai nustato TPĮ 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas arba remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1, 2.7, 30.15, 40 punktais parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas ir atidalinti žemės sklypo dalį, patenkančią į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. TPĮ numato, jog planavimo iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai. Tokiais atvejais planavimo organizatorius su planavimo iniciatoriais susitaria dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir (ar) finansavimo (TPĮ 6 straipsnio 3 dalis). TPĮ 20 straipsnio 2 dalies tvarka yra taikoma tik esant atvejui, numatytam 20 straipsnio 1 dalyje: statyba turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius. Tik esant šio straipsnio 1 dalyje numatytam atvejui gali būti taikomas 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas – žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas Vyriausybės nustatyta tvarka Administracijos direktoriaus sprendimu pagal Bendrąjį planą. TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Administracijos direktorius nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus. Pareiškėjo sklypui tokiu būdu neįmanoma nustatyti reglamento parametrų, nes aplinkui nėra užstatytos teritorijos ir nėra statinių. Įvertinant būsimą urbanizuojamos (gyvenamosios) teritorijos plėtrą, nustatomos perspektyvinių gatvių raudonosios linijos. Remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ IX skyriaus 33 dalies 10 lentele, paliktas valstybinės žemės plotis, esantis tarp sklypų gatvės raudonųjų linijų, infrastruktūros teritorijai formuoti yra per siauras, skirtas žemės ūkio technikai privažiuoti prie žemės ūkio paskirties sklypų, todėl numačius teritoriją urbanizuoti yra būtina plėsti ir planuoti gatves. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6.6 punkte numatyta, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementams tiesti ir įrengti. Vadovaujantis minėto STR 9 skyriaus 10 lentele, D kategorijos gatvės minimalus atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų sudaro 15-20 m. Aprašo 10 punktas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Aprašo 12 punktas numato, kad apie sprendimą netenkinti prašymo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir šio sprendimo motyvus savivaldybės administracijos direktorius prašymą pateikusį asmenį raštu informuoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nurodytus reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio pareigūno.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pareiškėjas 2014-05-27 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas priimti sprendimą dėl jam priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į namų valdos (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 13). Administracija 2014-06-10 raštu, vadovaudamasi TPĮ 20 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad šioje teritorijoje numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ir pareiškėjas, remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, turi kreiptis į NŽT Vilniaus r. skyrių dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo būtų atidalyta žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, rengimo inicijavimo (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 12). Pareiškėjas 2014-06-12 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus r. skyrių dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, tačiau NŽT Vilniaus r. skyrius 2014-07-04 raštu nurodė, kad teritorijos (bendro naudojimo kelių, bendro naudojimo infrastruktūros) formavimo (projektavimo), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių plėtros darbus ir žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, paėmimo procedūras, turėtų organizuoti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu yra nustatytos gatvės raudonosios linijos, į kurių teritoriją patenka žemės sklypas (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 11). Pareiškėjas 2014-07-16 prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti sutikimą pakeisti žemės sklypo paskirtį be papildomų apribojimų ir įpareigojimų arba patvirtinti, kad išduotas 2010-12-30 sutikimas tebegalioja ir naujo išduoti nebūtina (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 29-30). Administracija 2014-08-20 raštu prašymo netenkino ir nurodė, kad siekiant pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį turi būti parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, taip pat žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista parengus kvartalo detalųjį planą (TPĮ 6 ir 17 straipsniai) (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Administracijos 2014-08-20 rašte išdėstytą sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 1-7). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-17 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 95-102). LVAT 2016-03-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-17 sprendimą pakeitė, Administracijos 2014-08-20 sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-07-16 prašymą dėl pagrindinės žemės sklypo paskirties keitimo (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 122-131). LVAT, be kita ko, nurodė, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai remtasi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) teritorijos bendrojo plano sprendiniais, kadangi šis bendrasis planas nebuvo ir nėra patvirtintas savivaldybės tarybos, todėl jis negalioja. Be to, LVAT nurodė, kad pareiškėjo 2014-07-16 prašymas Administracijai neatitinka Aprašo 10-11 punktų reikalavimų, o Administracijos 2014-08-20 sprendime visiškai nemotyvuota, dėl kokių priežasčių pareiškėjo kreipimasis, jeigu jis vertintinas kaip prašymas priimti sprendimą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, negalėtų būti tenkinamas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, t. y. Administracijos direktoriaus sprendimu, juo labiau, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tokių kliūčių buvimą.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į LVAT nutartyje nurodytus 2014-07-16 prašymo trūkumus, 2016-03-29 Administracijai pateikė patikslintą prašymą, kuriuo vadovaudamasis Žemės įstatymu, Aprašu, prašė priimti sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš žemės ūkio į namų valdos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), nerengiant teritorijų planavimo dokumento (b. l. 12-13).
Byloje skundžiamu 2016-04-13 raštu Nr. A33(1)-2416-(25.31) Administracija netenkino pareiškėjo 2014-07-18 ir 2016-03-30 prašymų.
Bylai reikšmingas teisinis reglamentavimas.
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų <..> prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis Vyriausybei nustato įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.
Aprašo 9 punktas numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu NŽT ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Aprašo 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte <...> nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų <...> prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
TPĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Remiantis TPĮ 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Pagal TPĮ 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose, o pagal šio straipsnio 36 dalį urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Dėl Administracijos 2016-04-13 sprendimo Nr. A33(1)-2416-(25.31) pagrįstumo ir teisėtumo.
Skundžiamu Administracijos sprendimu buvo netenkinti pareiškėjo 2014-07-18 ir 2016-03-30 prašymai, kuriais buvo prašoma vadovaujantis Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatomis, pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą iš žemės ūkio paskirties ir kitų žemės ūkio paskirties sklypų būdo į kitą žemės naudojimo paskirtį bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdą.
Pagal aptartą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad pareiškėjo prašymu Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, patenka į „U“ funkcinio prioriteto zoną (vyraujančios kitos paskirties žemės, įtakojamos Vilniaus miesto aglomeracinio proceso; U (u)R(r)mc – aglomeruotas intensyvus ir dispersinis užstatymas, urbanizacija, įvairaus pobūdžio rekreacija, tausojantis miškų ūkis ir konservacija) (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 67). Bendrojo plano dalies „Konkretizuoti sprendiniai“ 2.3.1 punkte nurodoma, kad plane nustatytos žemės naudojimo zonos įvertinus tikslinės žemės paskirties teritorinę sklaidą ir darančius įtaką žemės naudojimo būdus: „U“ – vyraujant kitos paskirties žemės paskirčiai (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 80). Bendrojo plano dalies „Konkretizuoti sprendiniai“ 2.3.13 punkte nurodoma, kad „U“ zonos teritorijos – tai Vilniaus miesto aglomeracinės įtakos prie Vilniaus miesto ribos suvaldymo zonos, susietos su Vilniaus miestu darbo, aptarnavimo ir infrastruktūros ryšiais, su dominuojančia žemės ūkio paskirties teritorijų konversija (pertvarka) kitai paskirčiai ir įvairiems jos naudojimo būdams <...> (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 83). Bendrojo plano dalies „Konkretizuoti sprendiniai“ 2.4.1 punkte nustatyti žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai (2.4.1 lentelė), pagal kuriuos „U“ zonoje prioritetas suteikiamas aglomeruotos su miestu plėtros suvaldymui; numatoma žymi kitos paskirties žemės plėtra, konvertuojant žemės ūkio paskirties žemę į kitą paskirtį; prognozuojamas kitos paskirties žemės dominavimas iki 60-80 proc. visos zonos ar atskiro kaimo teritorijos; galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai; kt. (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 85-94-95).
Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, sprendinius, žemės sklypas patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną „U1“, reiškiančią planuojamas gyvenamąsias vietoves (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 68).
Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kaip ji suprantama TPĮ 2 straipsnio 36 dalyje. Pažymėtina, kad Administracija taip pat yra pripažinusi, kad žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje (Administracijos 2014-08-20 raštas, administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 9). Atsakovas ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nekelia ir, priešingai, atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad pareiškėjo žemės sklypas atitinka urbanizuojamos teritorijos sąvoką. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja pirmoji sąlyga pareiškėjo prašymo tenkinimui – žemės sklypas yra urbanizuojamoje teritorijoje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklype nėra galiojančio detaliojo plano, todėl galima konstatuoti ir antrosios sąlygos žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo keitimui supaprastinta tvarka egzistavimą.
Todėl toliau byloje turi būti nustatoma, ar yra trečioji sąlyga žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimui supaprastinta tvarka – ar numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus pareiga paneigti tokios sąlygos egzistavimą sprendime, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas, tenka būtent Administracijai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Administracijos sprendimo argumentai nepagrindžia, jog numatomas žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas būtų nesuderinamas su Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendruoju planu ar kitais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
Kaip minėta, pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas yra „U“ zonoje, kurioje planuojama žemės ūkio paskirties teritorijų konversija (pertvarka) kitai paskirčiai ir įvairiems jos naudojimo būdams, kitos (ne žemės ūkio paskirties) žemės naudmenų vyravimas, aglomeruotas intensyvus ir dispersinis užstatymas, urbanizacija, joje galimi visi kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Bendrojo plano dalies „Sprendinių konkretizavimas“ 2.5 ir 11.2 punktuose (Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos detalizavimo prioritetai) numatyta parengti Vilniaus rajono savivaldybės Kraštovaizdžio specialųjį planą, parengti arba atnaujinti lokalinių arba savivaldybės seniūnijų pagrindinių centrų miestelių bendruosius planus, parengti kitos paskirties žemės prioriteto, veikiamo aglomeracinio proceso (U tipo zonų) vystymo planus (bendruosius, detaliuosius), kt. (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 96, t. 2, b. l. 63).
Detalizuojant Bendrojo plano sprendinius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571 buvo patvirtintas jau minėtas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio specialusis planas. Šio specialiojo plano dalies „Sprendinių konkretizavimas“ 5.7 punkte numatyta, kad specialiajame plane planuojamoms Urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonoms išskirtos šešios grupės: Gyvenamųjų vietovių (U1), Gamybos ir sandėlių (U2), Naudingųjų iškasenų (U3), Bendro naudojimo ir atskirųjų želdynų (U4), Atliekų saugojimo (U5), Rekreacinių teritorijų (U6). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Kraštovaizdžio specialiojo plano brėžinį ginčo žemės sklypas patenka į urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną „U1“, reiškiančią planuojamas gyvenamąsias vietoves (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 68).
Taigi iš aptartų Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendinių matyti, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, planuojama ne žemės ūkio veiklai plėtoti ir žemės ūkio produkcijai gaminti, o joje numatoma urbanizacija, žemės ūkio paskirties naudmenų pakeitimas kitos paskirties naudmenomis, prioritetą teikiant būtent gyvenamosioms teritorijoms. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypo paskirties ir būdo keitimas iš žemės ūkio paskirties ir kitų žemės ūkio paskirties sklypų būdo į kitą žemės naudojimo paskirtį bei vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdą, yra suderinamas su galiojančiais bendrojo plano ir kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pats atsakovas ne kartą yra pripažinęs, jog žemės sklypo paskirtis ir būdas gali būti keičiami. Antai, Administracija 2014-06-10 raštu, vadovaudamasi TPĮ 20 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad šioje teritorijoje numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 12), 2014-08-20 raštu taip pat neprieštaravo paskirties pakeitimui (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 1, b. l. 9). Administracija šiuose raštuose jokių aplinkybių, kad pareiškėjo pageidaujama žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas prieštarautų galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, nenurodė, tačiau reikalavo parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų išskirta sklypo dalis planuojamai gatvei (dėl šio reikalavimo nepagrįstumo teisėjų kolegija pasisako žemiau).
Atsakovas skundžiamame sprendime remiasi tuo, kad sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios planuojamas raudonųjų linijų plotas yra ne mažesnis, negu 18 m, o žemės reformos žemėtvarkos projektais paliktas valstybinės žemės plotis per siauras; 18 m plotis tarp gatvės raudonųjų linijų planuojamas parengto ir derinamo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendimai dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo turi būti grindžiami galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Tačiau Administracijos sprendime minimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) teritorijos bendrasis planas, kuriame planuojamas 18 m plotis tarp (duomenys neskelbtini) g. raudonųjų linijų (b. l. 10), šiuo metu nėra patvirtintas ir jame numatomi sprendimai neturi teisinės galios, todėl jais remtis negalima (TPĮ 27 straipsnio 3, 6 dalys), ką pažymėjo ir LVAT 2016-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016. Atsakovas jokių kitų teritorijų planavimo dokumentų, kuriuose būtų suprojektuota jo nurodomo pločio (duomenys neskelbtini) g., nenurodo. Kita vertus, net jei ir vėliau patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais būtų projektuojama atsakovo nurodomo pločio gatvė, jos įrengimas privačiame pareiškėjo žemės sklype, nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, nebūtų galimas, nepaėmus žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ar neįforminus privataus žemės sklypo naudojimo teisės kitu būdu. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo, kad rengiant Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) teritorijos bendrąjį planą yra numatomi kokie nors konkretūs sprendiniai dėl pareiškėjo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nors pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalį visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Taigi atsakovo sprendime nurodoma aplinkybė dėl planuojamo kelio, kurio plotas tarp raudonųjų linijų įsiterps į pareiškėjo privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, niekaip negali užkirsti galimybės pareiškėjui pasinaudoti Žemės įstatyme ir Apraše numatyta teise supaprastinta tvarka pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą.
Atitinkamai, nepagrįsti atsakovo sprendime nurodyti argumentai, kad remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nuostatomis, siekiant pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, turi būti atidalyta žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonųjų linijų teritoriją, nustatant kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, atliekant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o dėl projekto rengimo inicijavimo reikia kreiptis į NŽT Vilniaus r. skyrių. Kaip minėta, gatvės raudonosios linijos šiuo metu galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais nėra nustatytos. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nėra numatytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas tais atvejais, kai iš privataus žemės sklypo atidalinama sklypo dalis, skirta teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotos gatvės objektams eksploatuoti. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT. Kaip minėta, pareiškėjas dėl atsakovo nurodomo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo jau kreipėsi į NŽT, kurios Vilniaus r. skyrius 2014-07-04 raštu atsisakė organizuoti plano parengimą, nurodęs, kad teritorijos (bendro naudojimo kelių, bendro naudojimo infrastruktūros) formavimo (projektavimo), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių plėtros darbus ir žemės, reikalingos visuomenės poreikiams, paėmimo procedūras, turėtų organizuoti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, be to, nėra aišku, kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu yra nustatytos gatvės raudonosios linijos, į kurių teritoriją patenka žemės sklypas. Tuo tarpu pats atsakovas, nors ir turi tokią teisę, reikalaujamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo neorganizuoja.
Kaip minėta, atsakovas ne kartą pripažino, kad žemės sklypo paskirtis ir būdas gali būti keičiami, ir tai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams (atsakovas tik nepagrįstai reikalavo išskirti žemės sklypo dalį planuojamai gatvei). Dar daugiau, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-5181-968/2016 buvo pateikti duomenys, kad gretimame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Administracijos direktoriaus 2014-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista žemės ūkio paskirtis į kitą paskirtį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (administracinė byla Nr. I-5181-968/2016, t. 2, b. l. 84-86). Todėl skundžiamo atsakovo sprendimo argumentai, kad šiuo atveju žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeisti neleidžia Vilniaus rajono savivaldybės Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas, numatantis reikalavimą privalomai rengti detaliuosius planus, kad bendrajame plane nenumatyti visi TPĮ 18 straipsnyje įtvirtinti detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, prieštarauja ankstesnei atsakovo pozicijai ir praktikai bei atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus rajono savivaldybės Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo 11.3.3 punktas negali būti aiškinamas kaip draudžiantis ne detaliaisiais planais pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, kadangi žemės sklypo savininko teisė pakeisti sklypo paskirtį ir naudojimo būdo nerengiant detaliojo plano nustatyta Žemės įstatyme ir Apraše. Be to, atsakovas ignoruoja kitą Vilniaus rajono savivaldybės Bendrojo plano sprendinių konkretizavimo punktą, t. y. 11.3.7 punktą, kuris nenumato reikalavimo keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą tik rengiant detaliuosius planus. Šiame punkte nurodoma, kad keisti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, numatant jo užstatymą galima, jeigu numatomas sklypo naudojimo būdas atitinka įstatymų, normatyvinių sąlygų ir normų ir patvirtintų specialiųjų planų reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai remiasi TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodydamas, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, atsižvelgiant į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus, kadangi aplinkui nėra užstatytos teritorijos ir nėra statinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad TPĮ 20 straipsnio 2 dalis reglamentuoja statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų nustatymo procesą specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti, taigi šioje nuostatoje reglamentuojamas statybos procesas, o ne žemės tikslinės paskirties keitimo procedūra. Šiuo atveju pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimo vadovaujantis Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatomis, ir neprašo išduoti specialiųjų architektūros reikalavimų statinio projektui.
Administracija skundžiamame sprendime remiasi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio Specialiojo plano dalies „Sprendinių konkretizavimas“ 6.1 lentelėje nurodytu U1 teritorijos reglamentu (paskelbta viešai Administracijos interneto tinklapyje), pagal kurį numatomas reglamentas – gyvenamosios, visuomeninės, komercinės, bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos su joms reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra, ir teigia, kad pareiškėjo žemės sklype nėra gyvenamajai teritorijai reikalingos socialinės, paslaugų ir kitos infrastruktūros. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime atsakovas nekonkretizuoja, kokios infrastruktūros, trukdančios pakeisti žemės sklypo paskirtį, nėra, kokie teisės aktai numato privalomą infrastruktūros buvimą pareiškėjo žemės sklype, todėl šiuo aspektu ginčijamas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad sprendime minima trūkstama infrastruktūra – tai gatvė, tačiau iš byloje esančios planinės medžiagos (b. l. 11 ir kt.) matyti, kad prie ginčo žemės sklypo privažiavimas yra.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2014-07-18 ir 2016-03-30 prašymus, netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo, TPĮ, Aprašo nuostatas, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano ir Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius, nepagrįstai vadovavosi negaliojančio Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) teritorijos bendrojo plano sprendiniais, ir nepagrindė, kad šiuo atveju neegzistuoja įstatyme įtvirtintų sąlygų, leidžiančių pakeisti žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymų. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Administracijos 2016-04-13 sprendimą Nr. A33(1)-2416-(25.31) kaip neteisėtą iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.)). Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovas įpareigotinas vykdyti Aprašo nuostatas, t. y. per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl pareiškėjo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš žemės ūkio į kitos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, nerengiant teritorijų planavimo dokumento.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016-04-13 sprendimą Nr. A33(1)-2416-(25.3.1).
Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 10 (dešimt) darbo dienų priimti sprendimą dėl A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,15 ha žemės ūkio paskirties sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo iš žemės ūkio į kitą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, nerengiant teritorijų planavimo dokumento.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.